Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-09-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-4134-547/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
e2YT-4134-547/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
R. K., V. C., G. C., R. C., Valstybės įmonei Turto bankui
Advokatai
Stanislovas Raulušaitis
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Ritai Tamulienei,dalyvaujant pareiškėjos G. K. atstovui, advokatui Stanislovui Raulušaičiui,suinteresuotiems asmenims R. K., V. C., G. C.,nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. C., Valstybės įmonės Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, R. K., R. C., V. C., G. C. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos motina O. C. mirė (duomenys neskelbtini) O. C. turėjo penkis vaikus: G. K., R. K., R. C., V. C. ir G. C.. Jos motina iki mirties valdė 259/1292 dalį miškų ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 12.9200 ha bei 14/72 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,7200 ha. Be nurodyto nekilnojamojo turto po motinos mirties liko motinos asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, įrankiai ir kiti daiktai.

Nurodyti žemės sklypai O. C. įgyti 2000-04-20 Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. jie grąžinti jau po motinos mirties. Kai jie, mirusiosios vaikai, sužinojo, kad proseneliai iki nacionalizacijos turėjo žemės, iš karto kreipėsi į žemės grąžinimą vykdančias institucijas dėl jų valdytos žemės susigrąžinimo. Jie surinko reikalingus dokumentus, dalyvavo žemės matavimo ir sklypų ribų ženklinimo procese. Kai žemės sklypai buvo paženklinti, pradėjo juos prižiūrėti ir tvarkyti. Jie dažnai nuvažiuoja į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), prižiūri motinai priklausantį turtą, saugo jį nuo neteisėto trečiųjų asmenų poveikio, rūpinasi miško ugdymu – išpjauna sausuolius, vėjovartas, surenka ten paliktas šiukšles, atnaujina riboženklius.

Mirus O. C. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas iš vaikų nesikreipė, tačiau ji, pareiškėja priėmė jos palikimą - faktiniu valdymu. Po motinos mirties ji ne tik rūpinosi, savo mirusios motinos nekilnojamuoju turtu, bet ir paėmė daiktus – žemės ūkio padargus, įrankius, pinigines santaupas.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į turtą, nes yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl privalo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įgyvendinant jos teises į palikėjos O. C. turtą.

Posėdžio metu pareiškėjos atstovas, advokatas Stanislovas Raulušaitis palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad po motinos mirties pareiškėja rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, pasiėmė dalį mirusios motinos asmeninių daiktų, t. y. aktyviais veiksmais priėmė jos palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. C., G. C., R. C. pateiktais atsiliepimais į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad pareiškėja G. K. priėmė jų mirusios motinos palikimą bei neprieštaravo, kad būtų nustatytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas.

Šalies argumentai

Posėdžio metu suinteresuoti asmenys R. K., V. C., G. C. nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą prašė bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jų atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po motinos O. C. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos, jos atstovo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos motina O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas AI Nr. 024047. Iš byloje esančių gimimo liudijimų kopijų nustatyta, kad pareiškėja G. K. bei suinteresuoti asmenys R. K., R. C., V. C., G. C. yra mirusios O. C. vaikai – pirmos eilės įpėdiniai. Iš Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus pateiktos 2019 m. balandžio 2 d. pažymos Nr. S-15 matyti, kad po O. C. mirties ((duomenys neskelbtini)) turto paveldėjimo byla notarui nebuvo perduota kaip nebaigta, į notaro biurą nuo biuro veiklos pradžios įpėdiniai dėl jos turto paveldėjimo nesikreipė. Testamentų registre O. C. palikimo priėmimo faktas neįregistruotas. Valstybės įmonės registrų centro Gyventojų registro išrašu patvirtinama, kad O. C., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), 1967-09-16 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktais dokumentais (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais) patvirtinama, kad po pareiškėjo motinos, O. C. mirties liko šis jai priklausęs turtas: 258/1292 dalis miškų ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 12.9200 ha bei 15/72 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,7200 ha. Aukščiau nurodytų žemės sklypų įregistravimo pagrindas - 2000-04-20 Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypai grąžinti jau po motinos O. C. mirties.

Pareiškėjos atstovas, advokatas Stanislovas Raulušaitis posėdžio metu patvirtino, kad prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui niekas neprieštarauja. Visi (pareiškėja bei suinteresuoti asmenys) rūpinosi mirusios jų motinos O. C. laidotuvėmis. Jie visi lankosi senelių sodyboje.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad G. K. po motinos O. C. mirties jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėja yra mirusios jos motinos, O. C. likusio turto įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Ji kaip palikėjos įpėdinė pagal įstatymą, pradėjo O. C. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po O. C. mirties, pareiškėja, jos dukra G. K. faktiniais veiksmais, iškart priėmė jos palikimą, t. y. pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti po motinos mirties likusiu turtu kaip savo. Atkreiptinas dėmesys, kad kai pareiškėjai bei suinteresuotiems asmenims (mirusiosios vaikams) tapo žinoma, kad proseneliai iki nacionalizacijos turėjo žemės, iš karto kreipėsi į žemės grąžinimą vykdančias institucijas dėl jų valdytos žemės susigrąžinimo. Tam tikslui pasiekti surinko reikalingus dokumentus, dalyvavo žemės matavimo ir sklypų ribų ženklinimo procese. Kai grąžintini žemės sklypai buvo paženklinti, pradėjo juos prižiūrėti ir tvarkyti. Dažnai nuvažiuoja į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), prižiūri motinai priklausantį turtą, saugo jį, rūpinasi miško ugdymu – išpjauna sausuolius, vėjovartas, surenka ten paliktas šiukšles, atnaujina riboženklius. Suinteresuoti asmenys R. K., R. C., V. C., G. C. savo atsiliepimais į pareiškėjos pareiškimą bei posėdžio metu patvirtinę, kad būtent pareiškėja G. K. priėmė jų motinos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

O. C. Mirė (duomenys neskelbtini), dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. CK 587 straipsnio 2 dalis (1964 m. redakcija) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktas). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50-5.51 straipsniai.). CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėja, priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. G. K. rūpinasi po motinos mirties likusiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, moka su jo išlaikymu susijusius mokesčius, naudojasi likusiais motinos daiktais, sodyboje buvusiu inventoriumi, valdo jos pinigines lėšas.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po O. C. mirties likusį palikimą priėmė jos dukra, pareiškėja G. K.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuotų asmenų paaiškinimais.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė