Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-723-290-2013

2013 m. rugsėjo 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algerdo Urbšio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-06-05 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-05-02 iki 2013-05-04 (dvi paros).

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista M. A. iš R. S. 500 Lt (penki šimtai litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2013-05-02 nuo 13.00 val. iki 15.12 val., viešoje vietoje, prie prekybos centro „Iki“, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams keikėsi necenzūriniais žodžiais, šlapinosi už parduotuvės pastato, be jokios priežasties rankomis sugriebė prie parduotuvės durų stovėjusiai nukentėjusiajai M. A. už kaklo, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, grasino nukentėjusiąją sužaloti, tokiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistojo nuomone, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi su nukentėjusiąja jis neturėjo jokio fizinio kontakto ir jai negrasino, kitų aplinkybių neneigia. Jo teigimu, įrodymai yra prieštaringi. Nukentėjusioji nurodė, kad jos kaklas po sugriebimo buvo paraudęs, ausis pamėlusi. Liudytoja l. B. nurodė, kad M. A. ausis buvo raudona ir mėlyna, liudytoja J. Š. nurodė, kad 13.20 val. uždarė duris, po to pamatė, kaip nukentėjusiąją paėmė už kaklo, tai vyko parduotuvės tarpdurį, o to matyti negalėjo, nes tarpduryje nieko nevyko, ji pati buvo uždariusi duris. Po įvykio apie kaklo sužalojimus M. jai nieko neužsiminė. Nukentėjusiosios teiginių dėl sužalojimų nepatvirtina jokia specialisto išvada, todėl nepagrįstai priteistas ir civilinis ieškinys. Mano, kad teismas dėl parodymų prieštaringumo negalėjo jais remtis, o nesutikdamas iškviesti jo prašomą liudytoją, buvo ir šališkas. Nusikaltimas nesunkus, todėl bausmė galėjo būti skirta ir nesusijusi su laisvės atėmimu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta.

Nuteistasis R. S. neginčija kaltės dėl veikos padarymo, nesutinka su aplinkybėmis dėl fizinio kontakto su nukentėjusiąja ir civilinio ieškinio priteisimu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis R. S. tyčia viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams – prie prekybos centro „Iki“ keikėsi necenzūriniais žodžiais, šlapinosi už parduotuvės pastato, be dingsties panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją M. A. viešoje vietoje, rankomis sugriebdamas nukentėjusiajai M. A. už kaklo, grasino ją sužaloti. Pirmos instancijos teismas tokią išvadą grindė ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų parodymais, kurių parodymai iš esmės nesiskyrė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti. Liudytoja L. B. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną apie 15 val. į patalpą įbėgo visa susijaudinusi, išsigandusi M., iš kurios sužinojo, kad kažkoks asmuo įbėgo pas ją ir griebė ją už ausies. Ji matė, kad M. ausis buvo raudona, mėlyna. Liudytojos J. Š. parodymais nustatyta, kad matė išgėrusius ar nuo kažko apsvaigusius du vaikinus, t. y. R. ir ,,pucą“. Ji šiuos asmenis pažįsta, kadangi tai vietiniai gyventojai. R. buvo labai agresyvus. Apie 13.30 val. ji užsidarė duris, kadangi minėti asmenys rėkavo. Po kurio laiko atsisukusi pamatė, kad M. pasilenkusi traukiasi nuo R., o šis paimta ją už kaklo. Po to M. pabėgo į vaistinę, o R. nuėjo už parduotuvės. Nors garso negirdėjo, nes buvo užsidariusi duris, bet matė vaizdą. Antrasis vaikinas buvo nutolęs per atstumą, jokių veiksmų nedarė. Po įvykio ji kalbėjosi su M., ši sakė, kad ją užpuolė, užgavo ausį. Kaltinamasis tikrai buvo sugriebęs M. rankomis už kaklo, o ši traukėsi nuo jo ir bėgo. Viskas vyko prie M. parduotuvės, parduotuvės tarpduryje.

Tai, jog liudytojos ir nukentėjusioji savo parodymuos nurodo pagriebimą už kaklo, jokių prieštaravimų dėl ausies užgavimo nesudaro, kadangi ausis yra artima kaklo sričiai ir tiek pagriebimas, tiek nukentėjusiosios išsisukimas nuo fizinio kontakto su kaltinamuoju, galėjo įtakoti nukentėjusiosios ausies užgavimą, ką patvirtina ir mačiusios liudytojos L. B. ir J. Š.. Apelianto skundo teiginys, kad jokio fizinio kontakto su nukentėjusiąja nebuvo paneigtas ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais, jų analize ir vertinimu.

Apeliantas savo skunde ginčija civilinio ieškinio priteisimą, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad civilinis ieškinys dėl sukelto skausmo darant nesunkų nusikaltimą, dėl patirtų neigiamų emocinių išgyvenimų, streso priteistas pagrįstai, kadangi žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais R. S. veiksmais, priteista suma atitinka teisingumo, protingumo reikalavimus, proporcinga padarytai žalai, todėl skundo argumentas dėl civilinio ieškinio priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. pripažino ne visas, o tik dalį esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, neigė fizinį kontaktą su nukentėjusiąja, savaip interpretavo savo nusikalstamus veiksmus, tačiau pagrįstas teismo kaltinamojo veiksmų vertinimas nepalankiai R. S., jokia apimtimi nesuponuoja išvados dėl teismo šališkumo. Kaip negalima vertinti teismo šališkumu ir kaltinamojo prašymo dėl liudytojų iškvietimo netenkinimo, kadangi pats R. S. nesugebėjo nei nurodyti liudytojų pavardžių, nei gyvenamosios ar darbo vietos adresų bei aplinkybių dėl kurių liudytojai turėtų būti apklausti.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.