- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-38-581/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Jolanta Raščiuvienė, Margarita Dzelzienė
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės, Eigirdo Činkos,
teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, kuria įtariamajam E. M. trims mėnesiams buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutartimi E. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis E. M. prašo panaikinti nutartį, kuria jam buvo pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams ir pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Teigia, jog ankstesni teistumai bei pateikti įtarimai neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Teismas, pratęsdamas suėmimą, neatsižvelgė į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, su tėvais bendrauja ir palaiko socialinius ryšius, planuoja užsiregistruoti darbo biržoje ir įsidarbinti, teikti išlaikymą vaikams. Atsižvelgiant į tai, jog jo socialiniai ryšiai tvirti ir į tai, jog pagal Žmogaus Teisių Teismo praktiką bėgimo (slapstymosi) tikimybė negali būti matuojama gręsiančios bausmės dydžiu, nėra pagrindo manyti, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus. Kardomoji priemonė – suėmimas yra per griežta, ji taikoma tik tais atvejais, kuomet kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Teismo posėdyje įtariamojo E. M. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
E. M. įtariamas tuo, kad jis 2015-10-08 apie 00.15 val., Panevėžyje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo D. V. atžvilgiu, tai yra suduodamas metaliniu strypu ne mažiau kaip aštuonis smūgius D. V. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam daugybines muštines galvos žaizdas, nuo ko įvykus išoriniam kraujavimui nukentėjusysis mirė, tokiu būdu tyčia nužudė D. V., tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje;
E. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2015-10-08 17 val. 35 min. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-10 nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams, o skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą E. M., nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.
Patikrinęs baudžiamosios bylos esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą byloje yra pakankamai – tai įvykio vietos apžiūra, specialistų išvados, liudytojų parodymai, paties įtariamojo E. M. parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas E. M. buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.
Šioje baudžiamojoje byloje E. M. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nors nusikaltimo sunkumas bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, priešingai nei teigia suimtasis, Panevėžio miesto apylinkės teismas argumentuotai, detaliai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad įtariamojo nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (jis iki sulaikymo nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, yra išsiskyręs, tėvai su įtariamuoju vengia bendravimo). Be to, įtariamasis ne kartą teistas, todėl visos paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad, būdamas laisvėje, E. M. gali siekti išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės ir bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skunde suimtasis pabrėžia tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ruošiasi įsidarbinti, teikti išlaikymą vaikams, tačiau tokie suimtojo siekiai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymą įtariamajam, kadangi vertinant šias aplinkybes kartu su pirmiau nustatytomis, daroma išvada, kad E. M. socialiniai ryšiai nėra pakankami, jog užtikrintų jo dalyvavimą procese.
Apylinkės teismas suėmimą skyrė ir suėmimo terminą tęsė taip pat ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog įtariamasis E. M. darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis).
Kad E. M., būdamas nesuimtas, gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, rodo jam inkriminuoto nusikaltimo pobūdis, taip pat byloje esantys ir teismui pateikti duomenys. E. M., būdamas teistas, vėl yra įtariamas tyčinio labai sunkaus nusikalstamo padarymu. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-03 nuosprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – už grasinimus nužudyti bei sistemingą bauginimą žmogaus naudojant psichinę prievartą, ir nubaustas laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, skiriant įpareigojimus bei draudimus. Per minėtu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį E. M. vėl nusikalto ir vėl buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nuosprendžiu – E. M. buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, subendrinta su 2014-06-03 nuosprendžiu skirta bausme ir bausmės vykdymas dar kartą atidėtas, tačiau jau maksimaliam trejų metų laikotarpiui, įpareigojant pradėti dirbti ir nevartoti alkoholio. Atskirai pažymėtina, jog 2015-06-17 nuosprendžiu E. M. nuteistas už smurtinę veiką. Veika, kurios padarymu yra įtariamas šioje byloje, galimai padaryta 2015-10-08, t. y. po paskutinio nuosprendžio paskelbimo praėjus vos daugiau nei trims mėnesiams. Akivaizdu, jog iš ankstesnių teistumų E. M. jokių teigiamų išvadų nedarė, anksčiau paskirtos bausmės tikslo nepasiekė, įtariamasis galimai įvykdė dar sunkesnę nusikalstamą veiką. Taigi, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą.
Įvertinęs visas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog BPK 119 straipsnyje nustatytų paskirčių kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti negalima.
Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutartyje išdėstytų išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taikomas suėmimas bei jo trukmė atitinka BPK nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuotus kriterijus, o įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų ir šioje bylos stadijoje toks teisių suvaržymas yra pateisinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį, kuria E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.