Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-25 · Byla Nr. ATP-339-557/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-04-08Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
ATP-339-557/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01113-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-339-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01113-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.3.; 79.1.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimo, kuriuo J. S. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimu J. S. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams už tai, kad 2015-03-20 d. 22.15 val. ties Minijos ir Jūrininkų g. Klaipėdoje, vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,16 + 1,7 % promilės). Tuo J. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą pakeisti ir paskirtą nuobaudą sušvelninti, netaikant papildomos bausmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas nepagrįstas. Pažymi, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, kad paskirta nuobauda neadekvati jo padarytam teisės pažeidimui. Mano, kad teismas jo atžvilgiu galėjo pritaikyti ATPK 30¹ str. normą, kadangi nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Transporto priemones apeliantas vairuoja daugiau kaip 30 metų. Šį nusižengimą įvykdė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Transporto priemonę vairavo labai trumpą atstumą, norėdamas ją pervaryti nuo garažo, kur buvo remontuojama iki muitinės aikštelės, todėl nesukėlė itin didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams. J. S. yra neįgalus, jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Dėl nustatytos ligos (diagnozė: Tikroji policitemija) kas mėnesi turi lankytis pas gydytoją hematologą, kuris kontroliuoja ligos eigą. Be to, gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su motina, kuria rūpinasi ir prižiūri, kadangi jai nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Kelionės į miestą automobiliu neišvengiama būtinybė apelianto ir jo motinos gydymo reikalais. Dėl minėtų priežasčių atėmus J. S. teisę vairuoti transporto priemonę ilgam laikui, bus suvaržyta jo laisvė judėti ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata ir motinos poreikiais. Sutinka, kad jis privalėjo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo neblaiviam. Apeliantas pažymi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius administracinį teisės pažeidimą. Aukščiau nurodytos, apelianto manymu, išskirtinės aplinkybės, dėl jo ir motinos, kurią jis prižiūri, neįgalumo, sudaro pagrindą ypatingai sušvelninti jam paskirtą administracine nuobaudą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, kad būtų galima jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, kuris numato galimybę paskirti mažesne nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Tokiu būdu jis neišvengtų bausmės, bet ši bausmė būtų reali, ir tuo būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas sutinka su jo padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimu pagal 126 str. 4 d., dėl to labai gailisi, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas turi atsižvelgti į tai, kad jis automobilį vairavo tik trumpu atstumu, jis pats yra neįgalus, rūpinasi specialių poreikių turinčia motina, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, ir prašo sumažinti jam skirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba jo visai neskirti. Tokiu būdu apeliantas kelia klausimą dėl galimybės jam taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

ATPK 126 str. 4 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas J. S. nuobaudą, pažymėjo, jog nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pritaikyti ATPK 30¹ str. Teismas pažymėjo, kad J. S. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, už kurį įstatymas numato griežtą atsakomybę. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti J. S. paskyrus ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam dvejų metų terminui. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Apylinkės teismas J. S. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. teismui pateikė duomenis apie tai, jog jis serga sunkia liga – tikrąja policitemija (b. l. 17), yra neįgalus, jam nustatytas 45% darbingumo lygis (b. l. 15), taip pat ir duomenis apie tai, kad turi neįgalią motiną, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 16). Nekyla abejonių, jog šioms aplinkybėms buvo suteikta pakankamai didelė reikšmė, kadangi teismas jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Kita vertus, vien sirgimas sunkia liga, neįgalumas ar poreikis rūpintis neįgalia mama negali būti laikomas pakankamu, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažeidėjo ar jo artimųjų sveikata negali būti iškeliama aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – sunkesnis susisiekimas su gydymo įstaigomis - pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad J. S. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, dėl jo veiksmų kilo realus pavojus ne tik jo, tačiau ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudžių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 13-19) matyti, jog J. S. praeityje jau baustas už vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 9), tačiau apeliantas reikiamų išvadų dėl savo elgesio nėra padaręs, ir vėl sėdo už vairo būdamas neblaivus.

Apeliantas nurodo, kad transporto priemonę vairavo labai trumpą atstumą, norėdamas ją pervaryti nuo garažo, kur buvo remontuojama, iki muitinės aikštelės, todėl nesukėlė itin didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad alkoholio koncentracija J. S. kraujyje – 2,16 promilės – daugiau kaip penkis kartus viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje (b. l. 7), iš pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 5) matyti, kad sustabdžius J. S., jo kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Nors J. S. teigia, kad jo vairavimas, esant tokioje būklėje, buvo mažiau pavojingas dėl trumpo atstumo, tačiau apygardos teismas pažymi, kad vairavimas miesto gatvėmis (J. S. važiavo judriomis miesto gatvėmis – Minijos gatve ir Jūrininkų prospektu), vairuotojui būnant neblaiviam, visuomet yra itin pavojingas, keliantis didžiulį pavojų tiek pačiam asmeniui, tiek ir aplinkiniams bei jų turtui. Taip pat pažymėtina, kad toks J. S. teiginys, kuriuo jis konstatuoja, kad vakare vairavimas būnant neblaiviam trumpą atstumą yra mažiau pavojingas, nesukeliantis itin didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams rodo tai, kad jis iki galo nesuvokė, kokį pavojų dėl savo veiksmų jis sukėlė sau ir aplinkiniams, bei nepadarė deramų išvadų dėl vairavimo išgėrus.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo J. S. netaikyti specialiosios teisės atėmimo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebus taikomas, šis tikslas nebus pasiektas, nes J. S., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Taigi dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto argumentai, susiję su jo neįgalumu, motinos nuolatinės priežiūros ir slaugos būtinumu, važiavimu pas gydytojus, nėra ir negali būti vertinami kaip absoliutūs visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių būtų galima švelninti jam skirtą nuobaudą. Taigi tai, kad J. S. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Apeliantas jau sėsdamas prie vairo neblaivus žinojo, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga dėl jo ir jo motinos neįgalumo, suprato, kad toks jo elgesys gali nulemti specialiosios teisės praradimą, tačiau vis tiek elgėsi priešingai teisei, taip sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad J. S. skirta minimali ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka J. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas