Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Arūno Rudzinsko, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,IMDO“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-37-191/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IMDO“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo, atsakovės priešieškinį ieškovei dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Laisvalaikio namai“ priešieškinį ieškovei dėl nuostolių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 1 323 Eur skolą ir 438 Eur baudą už netinkamai atsakovės prisiimtų prievolių pagal sutartį vykdymą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakove 2016 04 01 sudarė 73 kv. m. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį adresu (duomenys neskelbtini) vienerių metų terminui; įsipareigojo mokėti 6 Eur už 1 kv. m. mėnesinį nuomos mokestį, kurį iš viso per mėnesį sudaro 438 Eur, taip pat sumokėti mokesčius už faktiškai patalpose sunaudotą elektros, šilumos energiją, apsaugą bei kitus komunalinius mokesčius. Atsakovei netinkamai vykdant sutartį ieškovė kreipėsi į teismą dėl netinkamo sutarties vykdymo skolos ir baudos priteisimo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame prašė 2016 04 01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad sutartį buvo priversta sudaryti prieš savo valią dėl ieškovės ekonominio spaudimo ir grasinimo.

Trečiasis asmuo UAB „Laisvalaikio namai“ su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovės priešieškinį bei pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 397 Eur žalą, patirtą dėl negalėjimo naudotis patalpomis. Nurodė, kad patalpas nuomojosi iš UAB „MDJ“, jose vykdė vaikų laisvalaikio organizavimo veiklą, tačiau dėl ieškovės savavaldžiavimo negalėjo nuo 2016 03 30 iki 2016 04 01 į jas patekti, todėl turėjo klientams grąžinti jų sumokėtus pinigus bendrai 397 Eur sumai už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovės ir trečiojo asmens priešieškinius tenkino. Pripažino negaliojančia ieškovės UAB „IMDO“ ir atsakovės I. G. 2016 04 01 sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, priteisė iš ieškovės atsakovei 41 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės UAB „IMDO“ trečiajam asmeniui UAB ,,Laisvalaikio namai“ 397 Eur žalos atlyginimą ir 20Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tas pačias patalpas iki sutarties sudarymo atsakovė su sutuoktiniu nuo 2012 02 01 nuomojosi tiesiogiai iš patalpų savininkės UAB „Imber“, o vėliau iš valdytojo UAB „MDJ“. Galiausiai patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakovei priklausančia UAB „Laisvalaikio namai“. Patalpos buvo pritaikytos ir naudojamos vaikų laisvalaikio organizavimo veiklai, kurią vykdė iš pradžių pagal verslo liudijimą, o vėliau per jos vadovaujamą MB „Laisvalaikio namai“, vėliau pertvarkytą į UAB „Laisvalaikio namai“. Ieškovė minėtų aplinkybių neginčijo.

Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, atsakovės, trečiojo asmens atstovų paaiškinimais bei liudytojo parodymais nustatė, jog dėl patalpų valdymo buvo kilę ginčai ir atsakovė, kaip patalpų nuomotojo UAB „Laisvalaikio namai“ atstovė į patalpas 2016 03 30 nebuvo įleista. Teismas nustatė, kad 2016 04 01 nuomos sutartyje nustatytas 6 Eur už 1 kv. m. nuomos mokestis, o 2015 11 30 šių patalpų nuomos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „MDJ“ ir UAB „Laisvalaikio pramogos“ nustatytas 0,91 Eur už 1 kv. m. nuomos mokestis. Ginčijamoje sutartyje buvo padidintas ir patalpų plotas (nuo 70 iki 73 kv. m.). Šių aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad iki ginčo sutarties sudarymo UAB „Laisvalaikio namai“ jau buvo sudariusi tų pačių patalpų nuomos sutartį ir jose vykdė veiklą. Teismas vertino, kad, esant tokioms aplinkybėms, UAB „Laisvalaikio namai“ ir jos atstovė atsakovė I. G. ieškovės buvo verčiamos sudaryti sutartį su ieškove, sutartis sudaryta nesąžiningai, blogesnėmis sąlygomis, negu buvo iki tol, užkertant fizinę galimybę patekti į patalpas. Teismas sprendė, kad, nesant ekonominio spaudimo, joks asmuo tokios sutarties nebūtų sudaręs. Teismas vertino, kad tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė teisiniai nuomos santykiai, kadangi juose nėra esminio sutarties elemento – atsakovės laisvos valios (CK 1.2 str., 6.156 str.), todėl sutartį pripažinęs negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 d. pagrindu, ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas trečiojo asmens UAB „Laisvalaikio namai“ priešieškinio reikalavimus vertino pagrįstais ir įrodytais, kadangi ieškovės neteisėti veiksmai lėmė UAB „Laisvalaikio namai“ teisių pažeidimą neleidžiant naudotis patalpomis nuo 2016 03 30 iki 2016 04 01. Teismas ieškovės argumentą, kad jai nebuvo žinoma apie tai, jog patalpas faktiškai nuomoja ir naudoja trečiasis asmuo atmetė kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį byloje esantiems įrodymams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinius atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas, pripažindamas 2016 04 01 nuomos sutartį negaliojančia, neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Kauno apylinkės teismas 2017 02 23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2627-748/2017 pripažino negaliojančiais ab initio 2011 09 05 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05 ir Priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1, sudarytus tarp UAB „IMBER“ ir UAB „MDJ“ (sprendimas neįsiteisėjęs). Teismui pripažinus negaliojančia 2011 09 05 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05, turi būti laikomos negaliojančiomis ir visos subnuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „MDJ“ bei trečiųjų asmenų įskaitant ir 2015 11 30 Nr. 2015/12/01/1 tarp UAB „MDJ“ ir UAB „Laisvalaikio namai“. Todėl UAB „Laisvalaikio namai“ nuo 2015 11 30 iki 2016 04 11 naudojosi patalpomis be teisinio pagrindo, t. y. nesant galiojančios sutarties, sudarytos su teisėtu patalpų savininku ar valdytoju. Nekilnojamojo turto registre 2015 07 22 įregistruotas juridinis faktas, kad 2015 06 29 tarp patalpų savininkės UAB ,,IMBER“ ir V. V. sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartis, o 2015 09 02 įregistruota šių patalpų 2015 08 27 subnuomos sutartis tarp V. V. ir UAB ,,IMDO“. Todėl UAB „MDJ“ neturėjo teisės 2015 11 30 su UAB „Laisvalaikio namai“ sudaryti nuomos sutarties. Teismas nepagrįstai rėmėsi negaliojančia sutartimi, jos pagrindu padarytos nepagrįstos išvados, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo I. G. valios sudaryti ginčijamą sutartį. Taip pat skundžiamu sprendimu nepagrįstai lyginamos negaliojančios sutarties ir ginčijamos sutarties sąlygos – patalpų kaina, bei daroma išvada, jog ginčijama sutartis sudaryta blogesnėmis sąlygomis.

Nepagrįsta išvada, kad ginčijamos 2016 04 01 sutarties sudarymo metu nebuvo I. G. laisvos valios nuomotis patalpas. Sudariusi ginčijamą sutartį, I. G. ir jos valdoma UAB „Laisvalaikio namai“ naudojosi patalpomis, negrąžino jų nuomotojui, dalinai apmokėjo ieškovės pateiktą 2016 04 27 sąskaitą. Toks atsakovės elgesys rodo esant jos valią nuomotis patalpas. Atsakovės siekį nuomotis ginčo patalpas patvirtina ir tai, kad nuo 2015 11 30 iki 2016 04 01 be teisinio pagrindo patalpomis naudojosi UAB ,,Laisvalaikio namai“, nemokėjo nuomos mokesčio, tačiau, ieškovei nusprendus nutraukti neteisėtą naudojimąsi ginčo patalpomis, atsakovė nutarė ne atlaisvinti patalpas, o sudaryti jų nuomos sutartį. Atsakovės argumentas, kad ji ginčijamą sutartį sudarė siekdama atgauti patalpose esantį turtą nepagrįsta jokiais įrodymais ir nėra pakankama išvadai dėl atsakovės laisvos valios sudaryti sutartį nebuvimo.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė UAB „IMDO“ pasinaudojo savavališka prievarta užkertant atsakovei fizinę galimybę patekti į patalpas. UAB ,,IMDO“ nesudarė sutarties su UAB „Tigro šuolis“, kuri 2016 m. kovo 30-31 d. saugojo patalpas. Šią sutartį sudarė UAB „IMBER“ ir tai patvirtina 2016 04 07 antstolės S. V. aktas Nr. 0114/16/00261. Be to, antstolio M. P. akte tarp į ginčo patalas 2016 03 30 neįleistų asmenų nėra nurodyta atsakovė. Todėl teismo argumentai, jog ieškovė pasinaudojo savavališka prievarta, užkertant atsakovei fizinę galimybę patekti į patalpas, grįsti prielaidomis, o ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Teismas nepagrįstai priteisė 397 Eur žalos atlyginimą trečiajam asmeniui UAB „Laisvalaikio namai“. Nuo 2015 11 30 iki 2016 04 01 UAB „Laisvalaikio namai“ naudojosi patalpomis be teisinio pagrindo, todėl neturi teisės reikalauti žalos už negalėjimą naudotis patalpomis 2016 m. kovo 30-31 d. Priešingai nei nurodoma sprendime, ieškovė neatliko jokių veiksmų, susijusių su UAB ,,Laisvalaikio namai“ patekimo į ginčo patalpas uždraudimu.

Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantė prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turo registro išrašus, Kauno apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose Nr.2-2627-748/20174 ir e2-1838-924/2016 priimtus teismo sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantė prašo priimti įrodymus, kuriais grindžia savo apeliacinio skundo reikalavimus, todėl vertintina, kad būtinybė juos pateikti iškilo po teismo sprendimo priėmimo, todėl, nors atsakovė ir trečias asmuo atsiliepime prašo nepriimti naujų įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia priimti su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

Byloje šalių pateiktais duomenimis nustatyta, kad tarp nuomotojo UAB ,,MDJ“ ir nuomininkės UAB ,,Laisvalaikio namai“ 2015 11 30 sudaryta 70 kv. m. negyvenamųjų ir 15,05 kv. m. bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (t. 1, b. l. 51-54). Sutartis šalių susitarimu nutraukta nuo 2016 03 31 (t.1, b. l. 69).

Antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo 2016 03 30 protokole užfiksuota, kad UAB ,,Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojai 2016 03 30 nuo 8 val. neįleido į patalpas (duomenys neskelbtini) UAB ,,MDJ“ atstovo M. Č. ir kitų nuomininkų – E. B., J. G. (t.1, b. l. 67).

Tarp ieškovės UAB ,,IMDO“ – subnuomotojos pagal 2015 08 27 nuomos sutartį, sudarytą su nuomotoju V. V., ir atsakovės I. G. 2016 04 01 buvo sudaryta vienerių metų terminui 73 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis – sandėliavimo, nuomos sutartis.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė teisiniai nuomos santykiai 2016 04 01 sutarties pagrindu, kadangi ši sutartis sudaryta dėl ekonominio spaudimo, t. y. nesant esminio sutarties elemento – atsakovės laisvos valios, todėl, sutartį pripažinęs negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 d. pagrindu, ieškovės reikalavimus priteisti skolą už nuomą atmetė kaip nepagrįstus. Ekonominiu spaudimu pirmosios instancijos teismas laikė tai, kad UAB ,,Laisvalaikio namai“ turėjo ginčo patalpų nuomos sutartį ir joje vykdė veiklą, tačiau jos atstovė atsakovė I. G. 2016 03 30 nebuvo įleista į ginčo patalpas, t. y. galimybės patekti į ginčo patalpas užkirtimu, ginčo sutartyje nurodytu didesniu patalpų plotu – nuo 70 iki 73 kv. m.

Dėl ekonominio spaudimo sudarytas sandoris yra nuginčijamas sandoris (CK 1.91 str. 1 d., 1.78 str. 2 d.). Sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Danijos AB Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-169/2013; kt.).

Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2016 04 01 nuomos sutartį negaliojančia, neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Šiuos apeliantės skundo argumentus vertindamas pagrįstais, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis ginčo 2016 04 01 nuomos sutartis pripažinta negaliojanti kaip sudaryta dėl ekonominio spaudimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinio reikalavimai, nėra pagrįstos visų bylos aplinkybių išsamiu ištyrimu ir įvertinimu.

Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu atsiliepime (t. 1, b. l. 35-37), nurodė, kad dėl nuolatinių trukdymų UAB ,,Laisvalaikio namai“ negalėjo tęsti veiklos patalpose, 2014 04 28 atsakovė informavo apie išsikraustymą iš patalpų iki 2016 05 01, 2016 04 29 pareiškė ieškovei pretenziją dėl trečiojo asmens patirtų 398 Eur nuostolių dėl nepatekimo į patalpas. Atsakovė taip pat nurodė, kad sumokėjo ieškovei už faktinį naudojimąsi patalpomis 2016 m. balandžio mėnesį, sumokėdama už komunalinius patarnavimus ir skirtumą tarp UAB ,,Laisvalaikio namai“ patirtų nuostolių ir sutartyje nurodytos patalpų kainos. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės išsinuomotose patalpose buvo vykdoma veikla ir atsakovė siekė, kad UAB ,,Laisvalaikio namai“ jose veiklą vykdytų ir toliau, tačiau dėl ieškovės trukdymų naudotis ginčo patalpomis atsakovė buvo priversta iš jų išsikraustyti. Tai prieštarauja atsakovės pozicijai, kuria ji grindžia savo priešieškinio reikalavimus, kad ginčijamą sutartį sudarė siekdama tik atgauti patalpose esantį turtą. Šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepašalino, todėl laikytinas pagrįstu apeliantės skundo argumentas, kad teismo išvados, kuriomis remdamasis teismas pripažino atsakovę sudarius ginčo sutartį dėl ekonominio spaudimo, nėra pakankamos išvadai dėl atsakovės laisvos valios sudaryti sutartį nebuvimo (CPK 185 straipsnis).

Teismas, remdamasis antstolio M. P. 2016 03 30 faktinių aplinkybių konstatavimo aktu, sprendė, kad ieškovė UAB „IMDO“ pasinaudojo savavališka prievarta užkertant atsakovei fizinę galimybę patekti į patalpas. Tačiau šiame akte tarp nurodytų asmenų, kurie nebuvo įleisti, nėra nurodyta nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB ,,Laisvalaikio namai“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė UAB ,,IMDO“ sudarė sutartį su UAB „Tigro šuolis“, kuri 2016 m. kovo 30-31 d. saugojo patalpas. Šią sutartį sudarė UAB „IMBER“ ir tai patvirtina 2016 04 07 antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo aktas Nr. 0114/16/00261 (t.1, b. l. 79-80). Todėl sutiktina su apeliante, kad teismo argumentai, jog ieškovė pasinaudojo savavališka prievarta, užkertant atsakovei fizinę galimybę patekti į patalpas, nėra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Vertindamas nuomos sutarties sudarymo fakto teisėtumą CK 1.91 straipsnio pagrindu, teismas, apsiribodamas argumentu, kad atsakovės veiksmai iš dalies apmokant ieškovės pateiktą 2016 04 27 sąskaitą už nuomą, neturi jokios įtakos ginčo išsprendimui, nenagrinėjo šalių santykių vykdant šią sutartį. Tai yra aktualu šiuo atveju, nes CK 1.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, sudariusi nuginčijamą sandorį ir jį patvirtinusi, netenka teisės jį ginčyti. Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę jį patvirtinti ar nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė (CK 1.78 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo ir nenagrinėjo atsakovės atsikirtimų pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių, kurios taip pat reikšmingos ir trečiojo asmens UAB ,,Laisvalaikio namai“ priešieškinyje pareikštų reikalavimų išsprendimui. Teismas tenkino trečiojo asmens priešieškinį ir priteisė iš ieškovės 397 Eur žalą, kurią sudaro negautos pajamos ir patirti nuostoliai pastarajai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų savo klientams dėl to, kad trečiasis asmuo dėl netesėtų ieškovės veiksmų 2016 04 30-31 nebuvo įleistas į ginčo patalpas. Šį priešieškinio reikalavimą trečiasis asmuo grindė tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tais pačiais įrodymais (sutartimis ir kasos pajamų orderiais), nurodytais atsakovės atsiliepime į ieškinį. Minėta, teismas netyrė ir nevertino atsikirtimų į ieškinį pagrindą sudarančių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, nesiaiškino atsakovės naudojimosi patalpomis laikotarpio, aplinkybių, susijusių su žalos trečiajam asmeniui atlyginimu, todėl padarė nepagrįstas išvadas tiek dėl šalių faktinių nuomos santykių nesusiklostymo, tiek dėl trečiojo asmens reikalavimų pagrįstumo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegiją jų neanalizuoja ir dėl jų pagrįstumo nepasisako.

Apeliantė skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, o priešieškinius atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami ir vertinamos ieškinio, atsikirtimo į ieškinį pagrindą sudarančios aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, konstatuoja, kad yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl tenkindamas ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, sprendimą panaikina, bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d. ).

Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.