Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, T-72/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-08
Bylos Nr.: T-72/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00119-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dainius Raižys
Pareiškėjas: L. P., I. P.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Valstybės žemės fondui

Kategorijos

3.1.2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teismingumo byla Nr. T-72/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00119-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1 (S)

NUTARTIS2021 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų L. P. ir I. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-522-596/2021 pagal pareiškėjų L. P. ir I. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl sprendimų panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai I. P. ir L. P. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-2369-(10.5.); 2) NŽT Ukmergės skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 47SK-717-(14.47.110.); 3) NŽT Ukmergės skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 47SK-718-(14.47.110.).

NŽT Ukmergės skyrius 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimus Nr. 47SK-717-(14.47.110.) ir Nr. 47SK-718-(14.47.110.), kuriais atitinkamai pakeitė pareiškėjams priklausančių žemės sklypų, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, įrašant taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (XXI – žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai) ir žemės sklypų duomenų formą pagal individualios įmonės „Geoplius“ matininko K. K. parengtas nekilnojamojo turto objektui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo bylas. Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT Ukmergės skyriaus sprendimais, pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 1SS-2369-(10.5.) pareiškėjų skundo netenkino.

Šalies argumentai

Skunde teismui pareiškėjai nurodo, kad žemės sklypo, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), preliminarus planas buvo parengtas 2001 m. spalio 9 d., o 2005 m. rugpjūčio 22 d. atlikti kadastriniai matavimai bei padaryta topografinė nuotrauka, kuri suderinta su Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriumi, kadastro duomenys patvirtinti 2005 m. spalio 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu. Žemės sklypo, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), preliminarus planas parengtas 2010 m. liepos 23 d., 2010 m. balandžio mėnesį atlikta topografinė nuotrauka, o 2010 m. rugpjūčio 13 d. atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kadastro duomenys patvirtinti 2010 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo įsakymu. Pasak pareiškėjo, nei viename su šiais žemės sklypais susijusiame dokumente nėra nurodyta valstybei ar tretiesiems asmenims priklausančių melioracijos sistemų ar įrenginių nuo pat žemės sklypų suformavimo momento (atitinkamai nuo 2001 m. ir 2010 m.). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius pateikė pareiškėjams ištraukas iš Ukmergės rajono Užugirio tarybinio ūkio melioracijos techninių darbo projektų Nr. 8 (P8-1981) ir Nr. 7 (P7-1982), tačiau projekte Nr. 8 yra rašikliu ar kita rašymo priemone atlikti paryškinimai ir papildomi pabraižymai, kurių atlikimo data nėra žinoma. Kadangi projektas senas, sunku nustatyti, ar atlikti nauji braižymai atitinka pirminio projekto linijas, projekto tikslumas ir teisingumas abejotini. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, ar buvo vykdomi ir užbaigti melioracijos sistemų ar įrenginių statybos darbai pagal pateiktus 1981 m. brėžinius (projektus), apie kuriuos pareiškėjais, kaip žemės sklypų savininkai, neabejotinai būtų žinoję. Jokių melioracijos įrenginių pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose nėra, todėl jų koordinatės neegzistuoja. Šių koordinačių nėra ir matininko K. K. NŽT Ukmergės skyriaus pavedimu rengtose kadastro bylose, o nauji sklypų planai apskritai nebuvo rengti. Tai, kad melioracijos įrenginių nėra, patvirtina ir antstolio 2020 m. sausio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei matininko G. J. 2020 m. sausio 8 d. aiškinamasis raštas. Pareiškėjai taip pat abejoja Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pateikto Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus 2018 m. kovo 11 d. apžiūros akto teisingumu.

Pareiškėjai nurodo nebuvus pagrindo tikslinti aptariamų sklypų kadastro duomenis, kadangi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 44.2 papunktyje įtvirtinta, jog žemės sklypo kadastro duomenys tikslinami, jeigu žemės sklypui nustatoma jo suformavimo metu žemės sklypo kadastro duomenų byloje nenurodyta ir (arba) neįrašyta į Nekilnojamojo turto registrą taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga. Tuo tarpu pareiškėjų žemės sklypai buvo suformuoti 2005 m. ir 2010 m., žemės sklypų topografinėse nuotraukose, padarytose 2005 m. ir 2010 m., nėra matomos jokios melioracijos sistemos ar įrenginiai, ir dėl to nebuvo objektų, kuriems reikėtų atlikti remonto darbus, be to, nuo 2005 m. jokie nauji melioracijos įrenginiai pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose nebuvo įrengti.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT Ukmergės skyrius su pareiškėjų skundu nesutinka ir teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad žemės sklypas, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2001 m. gruodžio 17 d., žemės sklypas, kurio kadastro (duomenys neskelbtini) – 2010 m. liepos 8 d. Pagal Ukmergės rajono savivaldybės pateiktą informaciją, šių žemės sklypų teritorijoje esanti melioracijos sistema suprojektuota 1980 metais Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto Ukmergės rajono Užugirio teritorijos ūkio melioracijos projekte M 1:2000. NŽT Ukmergės skyrius 2019 m. kovo 1 d. gavo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose yra neveikiantis magistralinio drenažo rinktuvas bei kiti melioracijos statiniai. Be to, Ukmergės rajono savivaldybės administracija ketina atlikti melioracijos sistemų remontą ir prašo NŽT pagal pateiktą kartografinę medžiagą žemės sklypuose esantiems melioracijos įrenginiams nustatyti specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą (XXI – žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai). Taip pat www.geoportal.lt 2019 m. gruodžio 11 d. duomenimis, matoma, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai patenka į melioruojamus plotus. Atsižvelgdamas į tai, kad projekte buvo suprojektuota aptariamų žemės sklypų teritorijoje esanti melioracijos sistema, tačiau formavimo metu nebuvo nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga, atsakovas daro išvadą, kad matininkas K. K. pagrįstai patikslino šių žemės sklypų kadastro duomenis, o ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime pareiškėjų skundą prašo atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai žinojo apie jų sklype esantį melioracijos įrenginį, kadangi tai patvirtina UAB ,,Ukmergės vandenys“ tyrimų protokolas Nr. 607, kuriame užfiksuotas pareiškėjų sklype esančio melioracijos įrenginio nuotekų į Lėno ežerą tyrimų rezultatas. Tai, kad pareiškėjų sklype yra melioracijos įrenginys, be kita ko, patvirtina VĮ Valstybės žemės fondo 2019 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. T5/19-158M ,,Dėl informacijos pateikimo apie valstybei priklausančius melioracijos statinius“, kuriame nurodyta, kad pagal valstybės žemės fondo turimą melioracijos statinių planinę medžiagą, 1981 m. buvo įgyvendintas melioracijos projektas Nr. 8, kurio metu žemės sklypuose (unikalūs numeriai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiuose Ukmergės rajono kaime, buvo įrengti melioracijos statiniai: drenažo rinktuvas (150 mm), drenažo žiotis ir latakas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ištrauka iš Užugirio tarybinio ūkio melioracijos projekto Nr. 8 (1982 m.), bei 1984 m. Ukmergės rajono Užugirio tarybinio ūkio melioracijos projekto Nr. 8 priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas Nr. 016. Taip pat minėto melioracijos projekto Nr. 8 ištrauka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas su pareiškėjų skundu taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad žodžiu kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją su prašymu pateikti dokumentus, įrodančius, kad parengtas melioracijos projektas Nr. 8 buvo įgyvendintas. Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 18 d. el. paštu persiuntė iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo gautus elektroninių dokumentų nuorašus: ,,1984-06-29 Ukmergės rajono Užugirio tarybinio ūkio melioracijos projekto Nr. 8 priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktą Nr. 016“ su priedais, kad toks melioracijos projektas Nr. 8 buvo parengtas ir įgyvendintas, todėl pareiškėjai neturi pagrindo teigti, kad jų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose nebuvo ir nėra valstybei priklausančių melioracijos statinių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismo nutartyje nurodyta, kad nors pareiškėjai ginčija administracinius teisės aktus, kuriais nustatytos pareiškėjams priklausantiems žemės sklypams taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat NŽT sprendimą, kuriuo jų skundas dėl šių aktų panaikinimo netenkintas, ginčas iš esmės kyla dėl pareiškėjams nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams administraciniais aktais nustatytų papildomų apsunkinimų panaikinimo, o jų, kaip žemės savininkų, teisių ribojimai sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo pažeistos nuosavybės teisės, dėl ko skundas pripažintinas negatoriniu ieškiniu, turinčiu administracinio skundo elementų. Pažymima, kad šiuo atveju ginčas iš esmės keliamas ir dėl faktinių aplinkybių, ar pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose egzistuoja neveikiantys melioracijos sistemos įrenginiai, kurių remontą ketinama atlikti, siekiant užtikrinti kitų privačių asmenų, reiškiančių pretenzijas dėl minėtos sistemos neveikimo kylančių pasekmių, interesus, nustatymo.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija NŽT Ukmergės skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 47SK-717-(14.47.110.) ir NŽT Ukmergės skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 47SK-718-(14.47.110.), kuriais atitinkamai pakeisti pareiškėjams priklausančių žemės sklypų, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, įrašant taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (XXI – žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai) ir žemės sklypų duomenų forma pagal individualios įmonės „Geoplius“ matininko K. K. parengtas nekilnojamojo turto objektui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo bylas. Pareiškėjai taip pat prašo pripažinti neteisėtu NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-2369-(10.5.), kuris priimtas pareiškėjų skundą dėl aukščiau paminėtų NŽT Ukmergės skyriaus sprendimų panaikinimo išnagrinėjus išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėjų vertinimu, pagrindo keisti jiems priklausančių žemės sklypų kadastro duomenis, įrašant taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (XXI – žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai), ir šių žemės sklypų duomenų formą nebuvo, kadangi nei viename su šiais žemės sklypais susijusiame dokumente nėra nurodyta valstybei ar tretiesiems asmenims priklausančių melioracijos sistemų ar įrenginių nuo pat žemės sklypų suformavimo momento (atitinkamai nuo 2001 m. ir 2010 m.).

Byloje keliamas reikalavimas pripažinti neteisėtais viešojo administravimo subjekto (NŽT) priimtus sprendimus, susijusius su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir kadastro duomenų tvirtinimo procedūromis.

Ginčo sprendimų priėmimo metu specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų nustatymą, įregistravimą ir kitus su jomis susijusius klausimus, be kita ko, reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija iki 2020 m. sausio 1 d.) 22 straipsnis. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio (2013 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) 8 dalį, kai formuojant naują žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, keičiami žemės sklypo kadastro duomenys. Žemės sklypo kadastro duomenys keičiami ir šių duomenų pakeitimai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomi Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio (2013 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) 10 dalį, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir kadastro duomenų tvirtinimo procedūrų vykdymas ir atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiuosiuose teisės aktuose, todėl laikytinas viešojo administravimo veikla (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2019).

Pagal šioje byloje pareiškėjų keliamo reikalavimo pobūdį teisme bus vertinama, ar viešojo administravimo institucija (NŽT), priimdama ginčo sprendimus (pakeisdama pareiškėjams priklausančių žemės sklypų kadastro duomenis, įrašant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir šių žemės sklypų duomenų formą), nepažeidė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar laikėsi Žemės įstatyme bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose įtvirtintų žemės sklypo kadastro duomenų keitimo tvarkos ir sąlygų, be kita ko, ar priimant administracinius sprendimus, buvo faktinis bei teisinis pagrindas spręsti apie taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose. Pareiškėjų skunde dėstomų argumentų esmę būtent ir sudaro tai, kad, pasak pareiškėjų, atsakovas, atsižvelgiant į tam tikrų dokumentų ir aplinkybių visumą, neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, kad žemės sklypuose buvo / yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, dėl kurių turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir atitinkamai keičiami kadastro duomenys. Byloje nėra reiškiami jokie civilinės teisės normomis grindžiami reikalavimai ir / arba nurodomos aplinkybės, kurios leistų pareiškėjų skundą vertinti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje įtvirtintą savininko teisių gynimo būdą.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1099 redakcija) 54⁵ punktu, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis įrašant taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jas panaikinant gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Apibendrinus darytina išvada, kad ginčas pagal pareiškėjų skundą kyla viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.), todėl byla priskirtina administracinių teismų kompetencijai ir grąžinama Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjų L. P. ir I. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl sprendimų panaikinimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys