Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-22 · Administracinė byla Nr. I-5910-257/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
I-5910-257/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01048-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
R. L., V. P., K. Ž.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Rolandas Tamašauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5910-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01048-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.1.2; 15.8; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjams R. L., V. P., K. Ž., jų atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Laimai Lukočienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. L., V. P., K. Ž. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai V. P., R. L., K. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1T-7-(7.5.) „Dėl V. P. skundo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) „Dėl Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo 7 eilutės panaikinimo, įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų V. P., R. L., K. Ž. 2013 m. gruodžio 4 d. prašymo Nr. 29FP-(14.29.26.)-1304 dėl žemės sklypo pardavimo statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimui. Pareiškėjai 2019 m. liepos 8 d. teismo priimtame patikslintame skunde nurodė, kad yra kiemo rūsio (duomenys neskelbtini) savininkai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2.) buvo patvirtintas Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir Projektas) ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdai, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Įsakymu patvirtintas asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas. Sąraše (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nustatant kodą (duomenys neskelbtini) – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti žemės sklype esantį statinį. Pareiškėja V. P. apskundė Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjo įsakymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir prašė panaikinti įsakymą dalyje dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektavimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakydama į pareiškėjos V. P. skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 1SS-2457-(7.5) pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 18 d. prašymuose dėl žemės sklypo suformavimo kiemo rūsio eksploatacijai pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių nuginčyti bei pakeisti administracinės procedūros sprendimą, t. y. Nacionalinės žemės tarybos 2016 m. birželio 16 d. raštą Nr. 1SS-1859-(7.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, todėl prašymai tose dalyse, kurios susijusios su žemės sklypo suformavimu kiemo rūsiui eksploatuoti, paliekami nenagrinėti. Pareiškėja minėtą atsakymą apskundė. 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu nusprendė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. ISS-2457-(7.5); įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti V. P. 2016 m. liepos 15 d. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) ir priimti vieną iš Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr.IP-90, 30 punkte numatytų sprendimų. 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. IT-7-(7.5) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius nusprendė pareiškėjos V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) patvirtinto Asmenų, kuriems įsakymu suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (duomenys neskelbtini) punktą. Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 29VĮ-42-(14.29.2) buvo patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus perduoti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovėje, sąrašas. Sąraše V. P., J. Ž., R. L., K. Ž. nurodyti kaip asmenys, pagal kurių prašymą 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 29FP-(14.29.26)-1304 statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimui projektuojamas žemės sklypas, t. y. buvo patvirtinta, kad pareiškėjai nustatyta tvarka pateikė prašymą suprojektuoti ir parduoti žemės sklypą, skirtą statinio eksploatavimui, ir šis prašymas buvo išspręstas teigiamai. Parengus ir pateikus aptarimui Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) ha buvo suprojektuotas parduoti V. P., J. Ž., R. L., K. Ž. Pareiškėja V. P. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą padidinti statiniui eksploatuoti skirto žemės sklypo plotą taip, kad jis apimtų ir greta esančius išlikusius buvusio gyvenamojo namo pamatus. Į pareiškėjos 2016 m. balandžio 5 d. prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad žemės plotas, kuriame yra pagalbinio ūkio pastatas (kiemo rūsys), nepagrįstai priskirtas gyvenamosios paskirties žemei, kadangi paprastai kiemo rūsys neskirtas gyventi, kiemo rūsys – pagalbinio ūkio pastatas, o tokios žemės paskirties (t. y. pagalbinio ūkio statiniams eksploatuoti skirtos žemės) Žemės įstatymo nuostatos nenumato. Skundžiamu sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius nurodė, kad vadovaujantis nurodytais Žemės įstatymo, nutarimo bei taisyklių reikalavimais, rengiant projektą valstybinėje žemėje negalėjo būti projektuojamas žemės sklypas statiniui, neturinčiam aiškios funkcinės priklausomybės, eksploatuoti. Pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalį bei metodikos 46 punkto nuostatas, Projekte taip pat negalėjo būti projektuojamas ir mažesnis negu 0,10 ha žemės ūkio paskirties žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame yra statinys (neturintis aiškios funkcinės priklausomybės), be to, Projekte suprojektuotas (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskeltini) netinkamas naudoti pagal jam nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (žemės ūkio veiklai). Sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip kiemo rūsys, iki 1974 m. buvo sodybos, buvusios (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantėje ir susidedančios iš gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių, dalis. 1974 m. toliau nuo (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės, kitoje kelio pusėje, apie 30 metrų atstumu nuo buvusio gyvenamojo namo, buvo pastatytas naujas gyvenamasis namas, kuris buvo naudojamas kartu su (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantėje likusiais sodybos statiniais, tame tarpe sandėliu, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip kiemo rūsys. Už žemės plotą, užimtą sandėlio (kiemo rūsio), o taip pat būtiną šiam sandėliui naudoti pagal paskirtį, buvo mokamas žemės ir vandens telkinių mokestis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus vertinimu, sandėlis, įregistruotas kaip kiemo rūsys, nėra sodybos dalis, kadangi gyvenamąjį namą ir sandėlį (kiemo rūsį) skiria kelias, todėl Nacionalinė žemės tarnyba vertina, kad žemės sklype, kuriame yra sandėlis (kiemo rūsy), nėra savarankišką paskirtį turinčio pagrindinio daikto, kuriam galėtų būti naudojamas sandėlis (kiemo rūsys). Toks Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus vertinimas yra nepagrįstas. Kiemo rūsys pagal savo paskirtį yra sandėlis (5.38 p. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“). Pagalbinio ūkio paskirties pastatu jis pripažįstamas tik tuo atveju, jei yra sodybos arba namų valdos dalis (8.17 p. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“). Tokiu būdu Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti duomens sandėlį įvardijant kiemo rūsiu ir nustatant, kad jo paskirtis – pagalbinio ūkio, neatitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus vertinimo, kad kiemo rūsys nėra sodybos ar namų valdos dalis. Pripažinus, kad sandėlis (kiemo rūsys) nėra sodybos dalis, turėtų būti formuojamas žemės sklypas savarankišką paskirtį turinčiam sandėliui, naudoti. Pagal savo faktinį naudojimą, kiemo rūsys yra sodybos, kurią sudaro gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai, dalis. Sodyba apima ir dirbamos žemės plotą, kuriame sodybos gyventojai gali užauginti pakankamai didelį kiekį daržovių, vaisių ir kitos žemės ūkio produkcijos, kurios sandėliavimui reikalinga vėsi patalpa su santykinai pastovia temperatūra. Aplinkybė, kad šiuos statinius skiria kelias ir jie nėra viename žemės sklype, neturi reikšmės ir nėra kliūtis suformuoti žemės sklypą sandėliui (kiemo rūsiui) eksploatuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ numatyta, kad žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, t. y. minėtas nutarimas numato galimybę taikyti išimtis ir pagalbinio ūkio statinys, priklausiniai nebūtinai turi būti viename žemės sklype su gyvenamuoju namu, kuriam aptarnauti jie skirti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius skundžiamu sprendimu nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuo 1974 m. kiemo rūsys naudojamas kartu su gyvenamuoju namu kaip sodybos dalis. Dėl paminėto sandėliui (kiemo rūsiui) naudojamo valstybinės žemės sklypas turėtų būti parduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka. Atsisakymas pareiškėjams taikyti minėtą nutarimą reikštų šališkumą ir diskriminaciją, kadangi analogiškomis aplinkybėmis kitiems asmenims minėto nutarimo nuostatos yra taikomos. 2016 m. liepos 16 d. skundu Nacionalinei žemės tarnybai pareiškėjai prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2.) dalį, kuria suformuotas valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ha ploto, ribos, paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios naudojimo sąlygos, nustatant teisę statinio naudotojui naudoti žemės sklype esantį statinį. Atsakovas nagrinėti pareiškėjos V. P. skundą atsisakė. Skundžiamu aktu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius panaikino visą Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) patvirtinto Asmenų, kuriems įsakymu suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (duomenys neskelbtini) punktą, t. y. tame tarpe ir 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2.) dalį dėl paties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektavimo. Pareiškėjai skundu siekia, kad įsakyme nurodytas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų suprojektuotas jiems pardavimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai prašo panaikinti, kaip ir nurodyta skunde, 2019 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimą Nr. 1T-7-(7.5) „Dėl V. P. skundo“, kuriuo buvo panaikinta ir būtent Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu „Dėl Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (duomenys neskelbtini) punktą ir taip pat prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų 2013 m. gruodžio 4 d. prašymo dėl žemės sklypo pardavimo statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimui. Nurodo, kad skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjams priklauso statinys, kuris pagal paskirtį yra sandėliavimo paskirties. Per kelią, gretimame žemės sklype yra pareiškėjams priklausanti sodyba, kurią sudaro gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai. Prieš tai greta minėto statinio, o būtent sandėliavimo paskirties statinio, buvo kitas gyvenamasis namas, jį pareiškėjų tėvai išardė ir pasistatė kitoje kelio pusėje naują gyvenamąjį namą ir visą laiką buvo sandėliavimo paskirties statinys naudojamas kaip kompleksas, kaip sodybos dalis, t. y. kaip priklausinys, nors registruotas kaip sandėliavimo paskirties pastatas. Pareiškėjai dėl to prašė jiems suformuoti žemės sklypą po sandėliavimo paskirties statiniu, kad jie galėtų šį statinį eksploatuoti pagal nurodytą paskirtį ir Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrius minėtu įsakymu suformavo žemės sklypą, tačiau valdytoju nurodė Nacionalinę žemės tarnybą. Su tuo pareiškėjai nesutiko ir kreipėsi į administracinį teismą, prašydami panaikinti įsakymą ir teismui sustabdžius administracinę bylą buvo perduota skundo dalis nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kur buvo išspręsta skundo dalis dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė išnagrinėti pareiškėjų skundą, motyvuojant tuo, kad jis yra pakartotinis. Išnagrinėjus iš esmės pareiškėjų skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo įsakymo dalį, liečiančią pareiškėjus, panaikino visiškai. Dėl to pareiškėjai pateikė teismui atsisakymą nuo pradinio skundo tais motyvais, kad yra priimtas visiškai naujas sprendimas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus, visiškai naujais motyvais ir esmė visiškai nauja, t. y. iš esmės po pareiškėjams priklausančiu pastatu yra panaikinamas žemės sklypas, ir pateikė, kaip nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, kad sprendimas yra skundžiamas per 30 darbo dienų, skundą teismui, kuris dabar ir yra nagrinėjamas. Nurodo, kad sandėliavimo paskirties sandėlis yra naudojamas kartu su pareiškėjams priklausančiu gyvenamuoju namu, t. y. kaip sodybos dalies pagalbinis ūkio paskirties pastatas ir todėl pareiškėjai vertina, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimas yra nepagrįstas, nes jame nurodoma, kad statinys neturi aiškios funkcinės paskirties. Šitaip minėtu aktu yra paneigiamas Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, kur nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatu statinys pripažįstamas tik tuo atveju, jeigu yra sodybos arba namų valdos dalis. Šiuo atveju statinio paskirtis yra sandėliavimo, o pagalbinės paskirties statiniu jis pripažįstamas tuo atveju, jeigu jis yra namų valdos dalis. Nurodo, kad šios aplinkybės yra akivaizdžios ir dėl to šioje dalyje skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260, kuriame reglamentuojamas žemės sklypų pardavimas ir nuoma, jis nedraudžia suformuoti po pareiškėjams priklausančiu statiniu žemės sklypą, nes šio nutarimo 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, šiuo atveju žodis paprastai reiškia, kad taip turėtų būti dažniausiai, tačiau ne visais atvejais. Nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja tos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtent turėtų būti pareiškėjams suformuotas žemės sklypas po jų statiniu, nes jis naudojamas kartu su gyvenamuoju namu, kurį ir sandėliavimo pastatą skiria kelias. Mano, kad nėra kliūčių suformuoti žemės sklypą, o taip pat pakartotinai pažymėjo, kad statinys nėra neaiškios funkcinės paskirties. Nurodo, kad panaikinus vien tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus įsakymas liktų galioti, todėl šiais motyvais pareiškėjai prašo panaikinti ir minėto įsakymo eilutę. O antrąja skundo dalimi pareiškėjai prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo statinio eksploatavimui. Nurodo, kad pareiškėjai prašė suformuoti žemės sklypą po statiniu ir buvo priimtas 2016 m. įsakymas, kuriuo buvo suformuota, tačiau ne taip, kaip pageidavo pareiškėjai. Pareiškėjams užkerta kelią iš naujo prašyti suformuoti sklypą, nes jų prašymas jau buvo išnagrinėtas ir būtent Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu, kur yra nurodyta, kad po pareiškėjams priklausančiu statiniu žemės sklypas negali būti formuojamas, taigi būtent šio sprendimo motyvacija pažeidžia pareiškėjų teises. Nurodo, kad prieš tai kreipiantis į teismą, reikalavimas buvo kitoks, t. y. ištaisyti (duomenys neskelbtini) eilutę ir ją koreguoti, o šiuo atveju reikalavimas yra panaikinti minėtą eilutę ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimą, kuriuo buvo nurodyta pareiškėjams, kad jie turi teisę šį sprendimą apskųsti per 30 darbo dienų. Pareiškėjai vadovavosi tuo, kas yra nurodyta įstatyme ir minėtame skundžiamame akte. Ankstesniajame skunde buvo prašoma keisti sklypo savininką, kuriam yra suformuojamas žemės sklypas, t. y. koreguoti įsakymą, o šiuo skundu yra prašoma panaikinti sprendimą direktoriaus ir patį 2016 m. įsakymą (įsakymo panaikinimas yra išvestinis reikalavimas iš pirminio). Nurodo, kad šio skundo dalykas ir pagrindas yra skirtingi, nes 2016 m. paduodami skundą pareiškėjai nežinojo, koks bus Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas ir kad jis apskritai bus priimtas. Papildomai paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimą prašo panaikinti dviem motyvais: 1. Statinys neturi aiškios funkcinės paskirties. Šis argumentas yra paneigiamas nekilnojamojo turto registro duomenimis, kur nurodyta, kad statinys yra kiemo rūsys. Statinys tapo kiemo rūsiu, nes Statybos reglamentas numato, kad sandėliavimo paskirties statinys kiemo rūsiu gali tapti, jeigu tai yra sodybos arba namų valdos dalis. Taigi jau registro duomenimis yra registruota, kad statinys yra susijęs su sodyba. Nurodo, kad vadovaujantis minėtais argumentais ginčijamo sprendimo dalis yra nepagrįsta. 2. Nacionalinė žemės tarnyba atsisako motyvuodama tuo, kad negali būti suformuota, jeigu jis nėra sodybos dalis ir stovi atskirai ir nėra naudojamas kažkokiai veiklai. Pareiškėjai nurodo, kad LRV nutarimo Nr. 260 4 punkte yra numatyta išimtis, kad žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, aiškindami, kad kiemo rūsį ir sodybą skiria kelias, tačiau visada jis buvo naudojamas pagal paskirtį, t. y. žemės ūkio produkcijai sandėliuoti.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų patikslintu skundu. Nurodė, kad pareiškėja V. P. 2013 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą ir pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie 2013 m. spalio 15 d. įregistruotą statinį – kiemo rūsį. Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis statinio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, užstatytas plotas – (duomenys neskelbtini) kv. m. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad statinys nėra gyvenamojo namo priklausinys. Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės projekte, patvirtintame 2016 m. sausio 13 d. įsakymu, prie statinio pareiškėjams buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 5 d. pareiškėja V. P. pateikė prašymą padidinti statiniui eksploatuoti skirto žemės sklypo plotą taip, kad jis apimtų ir greta esančius išlikusius buvusio gyvenamojo namo pastatus. Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos V. P. prašymą nustatė, kad projekte pareiškėjams suprojektuotas (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, pažeidžiant Žemės įstatymo ir Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, nuostatas, ir sprendiniai, kaip prieštaraujantys tiesės aktams, yra naikintini. Atsakovas, vadovaudamasis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, 2016 m. birželio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ Nr. 29VĮ-1462-(14.29.2.) pakeitė asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašą ir (duomenys neskelbtini) eilutėje (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypo valdytoju vietoje „V. P., J. Ž., R. L., K. Ž.“ nurodė „Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos“. Įsakyme nurodyta, kad žemės sklypas suprojektuotas Nacionalinės žemės tarnybos vardu, o pareiškėjai ir bendraturčiams priklausančiam statiniui eksploatuoti žemės sklypui numatytas servitutas bei specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 2016 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjai kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti įsakymo dalį dėl (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypo, kurio valdytoju nurodyta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, suprojektavimo, įpareigoti atsakovą 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) patvirtintame Asmenų, kuriems Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąraše eilutėje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti, kad (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas pareiškėjams. 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta. 2019 m. vasario 22 d. Regionų apygardos administracinio teismo nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje. 2019 m. balandžio 24 d. pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo, kuriame nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius priėmė sprendimą Nr. IT-7-(7.5). Pareiškėjai atsisakė savo reikalavimų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2.) dalies panaikinimo. Atsakovas mano, kad pareiškėjai vėl kreipėsi į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) „Dėl Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį. Pareiškėjų skundas negali būti laikytinas nauju skundu. Atsakovas taip pat mano, kad pareiškėjai yra praleidę sprendimo apskundimo terminą. Nurodo, kad pareiškėjai sužinojo (arba turėjo sužinoti) apie šį administracinį aktą, jo priėmimą ir esmę pagal bylos faktines aplinkybes laikytina ne vėlesnė nei 2019 m. balandžio 15 d., kitaip sakant, tai yra termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Pareiškėjai patikslintu skundu į teismą kreipėsi tik 2019 m. liepos 8 d. praėjus beveik trims mėnesiams po sprendimo priėmimo, akivaizdu, kad vieno mėnesio skundo padavimo terminas yra praleistas, o pareiškėjai neprašė atnaujinti praleisto sprendimo apskundimo termino. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu aiškiai išdėstė nesutikimo parduoti (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą pareiškėjams priežastis, nurodydama šiam veiksmui prieštaraujančius šiuo metu galiojančius teisės aktus. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami (išnuomojami) be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis – pagalbinio ūkio. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ patvirtintame Statybos techninio reglamento 8.17 papunktyje apibrėžta pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąvoka – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes (sandėlis, garažas, dirbtuvės, pirtis (sauna), kieto kuro sandėlis (malkinė), vasaros virtuvė, tvartas, šiltnamis, daržinė, lauko tualetas, pavėsinė (altana) – nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar kiti pastatai, skirti pagalbinio ūkio reikmėms). Taigi, pagalbinio ūkio pastatas (kiemo rūsys) yra skirtas aptarnauti gyvenamajame name (pagrindiniame daikte) gyvenančių žmonių reikmes, t. y. tokio pobūdžio statinys negali funkcionuoti savarankiškai, kadangi toks daiktas funkciniu ryšiu paprastai yra susijęs su pagrindiniu daiktu. Atkreipė dėmesį, kad pagalbinio ūkio pastatas (kiemo rūsys) patenka į buvusio namų valdai naudoto žemės ploto ribas, tačiau gyvenamasis namas yra sunykęs (likę tik jo pamatų likučiai), o tai reiškia, kad kiemo rūsys buvo susijęs funkciniu ryšiu su pagrindiniu daiktu iki to momento, kol pagrindinis daiktas (gyvenamasis namas) tapo neeksploatuojamas (sunyko). Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrius, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodė, kad gyvenamojo namo nėra, likę tik pamatai, todėl tai nėra naudojama namų valda ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ūkinio pobūdžio statiniams, kurie tarnauja (ar tarnavo) pagrindiniams daiktams, atskiri žemės sklypai negali būti formuojami nei pardavimui, nei nuomai, darytina išvada, kad kitos (gyvenamosios) paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Lygumų žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas pažeidžiant pirmiau išdėstytas Žemės įstatymo ir Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo nuostatas ir minėti sprendimai, kaip prieštaraujantys teisėms aktams, panaikinti. Atsakovas nurodė, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, o tai reiškia, kad valstybinės žemės plotas, kuriame yra sunykusio statinio likučiai, priskyrus jį laisvos žemės fondo žemei, asmenims negalėtų būti parduodamas. Nurodo, kad pareiškėjų atveju nėra aptariamo teisinio santykio objekto, dėl ko neegzistuoja ir teisinė prielaida, kuri yra būtina pareiškėjų subjektinei teisei – įsigyti nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą pagalbinio ūkio pastatui (kiemo rūsiui) eksploatuoti, atsirasti. Pažymėjo, kad patikslinto skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų 2013 m. gruodžio 4 d. prašymo dėl žemės sklypo pardavimo statinio eksploatavimui atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodo, kad vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, nėra jokio pagrindo juos naikinti. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo pareiškėjams statinio eksploatavimui.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė Laima Lukočienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą, o sprendimas susijęs su 2016 m. birželio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjo įsakymo dalies panaikinimu dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo ploto, kurio valdytoju nurodyta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Mano, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjai kreipėsi su analogišku prašymu ir taip pat prašė panaikinti įsakymo dalį dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės ploto sklypo, kurio valdytoju nurodyta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei prašė įpareigoti suprojektuoti pareiškėjams žemės sklypą ir šiuo atveju prašo suprojektuoti žemės sklypą. Taip pat mano, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi praleidę kreipimosi į teismą terminą. Nurodo, kad statinys patenka į kelio juostą, t. y. į valstybės neprivatizuojamą, į valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančią žemę, todėl bet kokiu atveju nebūtų galima projektuoti sklypo pareiškėjams. Patvirtino, kad apie tai, kad pastatas yra įsiterpęs į kelio apsaugos juostą, pareiškėjai informuoti nebuvo. Nurodė, kad statinys yra sunykusioje sodyboje, kurioje šiuo metu yra statinys. Kokie kiti statiniai buvo sodyboje, nurodyti negali, nes jie yra sunykę. Kitoje kelio pusėje yra sodyba, kuri šiuo metu priklauso pareiškėjams. Kiemo rūsys yra pagalbinis statinys ir tokiam statiniui žemės sklypas negali būti projektuojamas. Atkreipė dėmesį, kad pagalbinio ūkio pastatas – kiemo rūsys, patenka į buvusio namų valdai naudoto žemės ploto ribas, tačiau gyvenamasis namas yra sunykęs, likę tik jo pamatų likučiai, o tai reiškia, kad kiemo rūsys buvo susijęs funkciniu ryšiu su pagrindiniu daiktu iki to momento, kol pagrindinis daiktas gyvenamasis namas tapo neeksploatuojamas, t. y. sunyko. Šiuo atveju ir nebėra funkcinės priklausomybės, nes pagrindinis statinys yra sunykęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1T-7-(7.5.) „Dėl V. P. skundo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) „Dėl Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (duomenys neskelbtini) eilutės panaikinimo; įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų V. P., R. L., K. Ž. 2013 m. gruodžio 4 d. prašymo Nr. 29FP-(14.29.26)-1304 dėl žemės sklypo pardavimo (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimui.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu praleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) numatytą terminą, kurio atnaujinti neprašė. Nurodo, kad skundžiamas aktas priimtas 2019 m. balandžio 12 d., o su patikslintu skundu kreipėsi tik 2019 m. liepos 8 d.

Teismas atsakovų argumentą atmeta kaip nepagrįstą. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjai su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2019 m. gegužės 22 d. Prie skundo pareiškėjai pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos siųsto laiško voko kopiją (registracijos Nr. RE072297844LT) (b. l. 15–16) bei pateikė Lietuvos pašto duomenis, kuriuose matyti, kad pašto siunta (registracijos Nr. RE072297844LT), išsiųsta 2019 m. balandžio 15 d., įteikta siuntos gavėjui 2019 m. balandžio 23 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. birželio 21 d. nutartimis įpareigojo pareiškėjus ištaisyti skundo trūkumus (b. l. 18–20, 50–51). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi nepraleidę skundo padavimo termino.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjai kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti įsakymo dalį dėl (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytoju nurodyta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, suprojektavimo, įpareigoti atsakovą 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) patvirtintame Asmenų, kuriems Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąraše eilutėje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti, kad (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas pareiškėjams. 2019 m. balandžio 24 d. pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo, kuriame nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius priėmė sprendimą Nr. IT-7-(7.5). Pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. skundo atsisako, skundo atsisakymo teisinės pasekmės jiems žinomos. Pareiškėjai atsisakė savo reikalavimų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2.) dalies panaikinimo.

ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-424-624/2017, LVAT 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Iš ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto formuluotės matyti, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo išsakyta pozicija dėl skundų tapatumo. Pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nesprendė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 12 d. direktoriaus sprendimo Nr. 1T-7-(7.5.) „Dėl V. P. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų atstovo pozicija, kad būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendime, kuriuo panaikinta 2016 m. birželio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus patvirtinto Asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (duomenys neskelbtini) eilutė, nurodyti motyvai pažeidė pareiškėjų teises. Be to, teismas pažymi, kad administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimas buvo pakeisti sąrašo (duomenys neskelbtini) eilutę, tačiau pareiškėjai, tik po 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo, susipažinę su joje nurodyta motyvacija, išdėstė naują skundo pagrindą, t. y. aplinkybes ir suformulavo naują, su minėto sprendimo motyvais susijusį dalyką, t. y. reikalavimą – panaikinti minėto įsakymo (duomenys neskelbtini) eilutę bei grąžinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui nagrinėti pareiškėjų 2013 m. gruodžio 4 d. prašymą.

Ginčo teisiniu santykius, susijusius su žemės sklypo formavimu statinio eksploatavimui, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.

Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nekilnojamasis daiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo rūsys (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio) nuosavybės teise priklauso pareiškėjams: R. L. (1/2), K. Ž. (1/4), V. P. (1/4) (b. l. 47–49). 2016 m. sausio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 29VĮ-42-(14.29.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus perduoti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus perduoti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovėje, sąrašą, kurio XI. skyriaus Parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai 5 punkte nurodė, kad pagal 2013 m. gruodžio 4 d. prašymą Nr. 29FP-(14.29.26.)-1304 statinio ar įrenginio, kurio eksploatavimui projektuojamas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektuojamas V. P., J. Ž., R. L., K. Ž. (b. l. 41–46). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjas 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) „Dėl Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašą, kurio (duomenys neskelbtini) punkte nurodė, kad žemės sklypas (numeris plane (duomenys neskelbtini), projektuojamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nustatant servitutą (kodas (duomenys neskelbtini) – teisė statinio naudotojui naudoti žemės sklype esantį statinį (b. l. 32–36). Nesutikdama su sprendimu pareiškėja V. P. 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2.) dalį, kuria suformuotas valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas (duomenys neskelbtini) ha, nustatyta žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 1SS-2457-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ pareiškėjos V. P. prašymų tose dalyse, kurios susijusios su žemės sklypo suformavimu kiemo rūsiui eksploatuoti, paliko nenagrinėtus ir nurodė, kad pareiškėja į instituciją kreipėsi tuo pačiu klausimu, dėl kurio tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą (b. l. 6–9). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-2457-(7.5.) panaikino ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti iš naujo pareiškėjos V. P. 2016 m. liepos 15 d. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2.) ir priimti vieną iš Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, 30 punkte numatytų sprendimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 1T-7-(7.5.) „Dėl V. P. skundo“ nusprendė pareiškėjos V. P. skundą dėl jame iškeltų reikalavimų atmesti kaip nepagrįstą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2.) „Dėl Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (duomenys neskelbtini) eilutę (b. l. 11–14).

Pareiškėjai patikslintame skunde nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus vertinimu, sandėlis, įregistruotas kaip kiemo rūsys, nėra sodybos dalis, kadangi gyvenamąjį namą ir kiemo rūsį skiria kelias. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija vertina, kad žemės sklype, kuriame yra kiemo rūsys, nėra savarankišką paskirtį turinčio pagrindinio daikto, kuriam galėtų būti naudojamas kiemo rūsys.

Byloje ginčo nėra, o ir patys pareiškėjai nurodo, kad kiemo rūsys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra iki 1974 m. buvusios sodybos, buvusios (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantėje ir susidedančios iš gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių, dalis. Šiuo metu buvusioje sodyboje liko statinys kiemo rūsys (gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ar kitų statinių neišliko), kuris yra naudojamas su kitoje kelio pusėje apie 30 metrų atstumu pastatytu nauju gyvenamuoju namu. Atsižvelgiant į byloje esantį Nekilnojamojo turto registro išrašą bei pareiškėjų ir atsakovų nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad kiemo rūsys yra senosios sodybos dalis, kurioje kitų statinių nei kiemo rūsys neišliko. Ta aplinkybė, kad senojoje sodyboje stovėjo gyvenamasis namas (neišlikęs) ir naujojoje sodyboje stovi gyvenamasis namas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad senoji ir naujoji sodybos buvo dvi sodybos ar namų valdos, o jų teritorijoje buvę pagalbiniai pastatai buvo skirti minėtų sodybų pagrindinio daikto naudojimui.

Tai, kas aukščiau išdėstyta, pagrindžia ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, kurių 32.2.6 papunktyje nustatyta, kad pastatų, patalpų ir inžinerinių statinių pagrindinės naudojimo paskirties klasifikacija pateikiama šių Nuostatų 3–5 prieduose. Minėtų nuostatų 3 priedas nustato pastatų pagrindinę naudojimo paskirtį. Nuostatų 3 priedo 2.17 eilutėje nurodyta, kad pagalbinio ūkio sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kieto kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), 8.17 papunktyje nustatyta, kad tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis pastatas – kiemo rūsys, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturi pagrindinio daikto, kurio priklausiniu galėtų būti.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyti valstybinės žemės sklypo nuomos ar pardavimo be aukciono atvejai. Minėtos nuostatos numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami arba išnuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai (ar) ir pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui arba įrenginiui arba jo priklausiniui.

Apibendrinus aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, galima daryti išvadą, jog asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybė pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams, o tai lemia, kad tokiais atvejais nėra teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013 ir kt.).

Kaip jau minėta, pareiškėjams nuosavybės teise priklauso pastatas – kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – pagalbinio ūkio. Pareiškėjai nei nuosavybės teise, nei jokiais kitais pagrindais nevaldo žemės sklypo, kuriame stovi minėtas statinys. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas, pareiškėjai, suformavus ir pertvarkius žemės sklypą po esamais statiniais, turėtų įstatymo garantuotą, lengvatinę teisę (be aukciono) išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą pastatui eksploatuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis statinys yra sodyboje, kurioje nėra išlikę pagrindinio daikto, kuriam pagalbinis – kiemo rūsys tarnautų, todėl nesant aiškios funkcinės priklausomybės, o šiuo atveju nesant priklausomybės iš viso, nėra galimas ir žemės sklypo formavimas.

Pareiškėjų argumentas, kad jie ir šiuo metu naudojasi kiemo rūsiu daržovėms sandėliuoti, nėra reikšmingas argumentas, todėl, kad žemės sklypo formavimui yra aktuali priklausomybė tarp pagrindinio ir pagalbinio daikto. Byloje nustatyta, tą patį patvirtina ir abi ginčo šalys, kad kiemo rūsys yra senosios sodybos dalis, kurioje kiti pastatai (pvz., gyvenamasis namas), kurio priklausiniu galėtų būti kiemo rūsys, nėra išlikę.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkte numatyta, kad žemės sklypai paprastai turi būti sodybos teritorijoje. Teisėjų kolegija nurodo, kad minėtas punktas reglamentuoja namų valdos žemės sklypo pardavimą, o šioje byloje ginčas yra kilęs dėl žemės ūkio / kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypo formavimo.

Priešingai, nei teigia pareiškėjai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad to paties nutarimo 2.4 punktas reglamentuoja žemės sklypų, kurių reikia kitiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Nekilnojamojo turto kadastras) įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Minėto įstatymo straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.

Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintų Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (aktuali redakcija galiojusi nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. sausio 1d.) 46 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip (duomenys neskelbtini) ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 punkte numatyta, kad atsižvelgiant į skundo turinį ir keliamus reikalavimus, Tarnybos direktorius priima vieną (ar kelis, jei skunde keliami du ar daugiau reikalavimų) iš sprendimų: skundą (ar dalį jame iškeltų reikalavimų) atmesti kaip nepagrįstą; panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalino priimtą sprendimą; panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio padalino priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą; pakeisti teritorinio padalinio priimtą sprendimą; įpareigoti teritorinį padalinį atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skunde keliamų reikalavimų įgyvendinimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 12 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 1T-7-(7.5), kuriuo pareiškėjos 2016 m. liepos 15 d. pateiktą skundą turinio ir reikalavimo atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai patikslintu skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) „Dėl Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (duomenys neskelbtini) eilutę. Atsižvelgiantį aukščiau išanalizuotą faktinę situaciją bei jos teisinį reglamentavimą, pareiškėjų reikalavimas atmetamas kaip pagrįstas, nes teismas negali panaikinti minėto įsakymo eilutės, kuri Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 1T-7-(7.5.) „Dėl V. P. skundo“ yra panaikinta. Pareiškėjų manymas, kad eilutė turėtų būti naikinama kitais nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodytais pagrindais, nėra tas teisinis argumentas, kurio pagrindu galėtų būti tenkinamas pareiškėjų reikalavimas. Be kita ko, teismas pažymi, kad įvertinus byloje visas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir jų teisinis interpretavimas neatitinka įstatymais nustatytos tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 12 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) „Dėl Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (duomenys neskelbtini) eilutė yra panaikinta, nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių, priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų V. P., R. L., K. Ž. 2013 m. gruodžio 4 d. prašymo Nr. 29FP-(14.29.6.)-1304 dėl žemės sklypo pardavimo statinio unikalus Nr. 4400-2778-9839 eksploatavimui.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas netenkintas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų R. L., V. P., K. Ž. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasVirginijus Stankevičius