Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: V. V., A. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo mama G. Z. mirė (duomenys neskelbtini) G. Z. testamento nepaliko. Mama mirė būdama našle. Po mamos mirties liko nekilnojamojo turto, taip pat pareiškėjo mama buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį. Turtas laikytinas asmenine G. Z. nuosavybe, nes jos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) m., t. y. iki turto įsigijimo. Pareiškėjas ankščiau nebuvo susidūręs su paveldėjimo dokumentų tvarkymu, todėl per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo. Su mama gyveno jai esant gyvai, ir liko gyventi jai priklausiusiame bute po mamos mirties, pareiškėjui atiteko visi namų apyvokos, kilnojamieji daiktai, atminčiai skirti mamos daiktai. Pagal galimybes rūpinosi mamai priklaususia gyvenamojo namo dalimi, paremontuodamas pastatą, sumokėdamas už elektrą, atliekų tvarkymą, žemės nuomos mokestį. Kai pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą, jam buvo paaiškintą, kad paveldėjimo byla nėra užvesta, nes niekas iš įpėdinių dėl palikimo nesikreipė.

E. Z. teismo posėdžio metu pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad iki mamos mirties gyvenamajame name gyveno jis su mama ir tėvas V. K.. Po mamos mirties į notarą nesikreipė, name liko gyventi tik jis. Jis rūpinosi namu, viduje darė remontą, mokėjo mokesčius už elektrą, žemės nuomos mokestį, taip pat naudojasi likusiais baldais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė R. Klimienė prašė pareiškimą tenkinti, papildomai paaiškino, kad E. Z. tėvo V. K. tėvystė nėra įforminta. Po G. Z. mirties E. Z. rūpinosi namu, taip pat priėmė namų apyvokos daiktus. Velionės kitas sūnus yra miręs, dukterys sutinka su pareiškimo tenkinimu, liudytojai pažįsta šeimą, patvirtino nurodytas aplinkybes. Paaiškėjo, kad yra kvitai, patvirtinantys pareiškėjo mokesčių mokėjimus, todėl papildomai įkels juos po posėdžio per EPP sistemą.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra jo sūnus. G. Z. turėjo namą, po jos mirties, sūnus liko vienas gyventi name, rūpinosi namu, mokėjo mokesčius, jį žino kaip namo šeimininką. Kiti G. Z. vaikai pretenzijų neturi. Iki G. Z. mirties jis su G. Z. ir sūnumi gyveno tame name. G. Z. dukros iki mirties mamą lankydavo tik kartais, o po jos mirties gal kokį kartą tik buvo atvykusios.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta pareiškėją, nes kartu su jo broliu dirbo, buvo draugai. G. Z. pažinojo, ji mirė (duomenys neskelbtini) m., turėjo namuką. Po jos mirties iš pradžių E. Z. kartu su broliu rūpinosi namuku, po brolio mirties jis vienas juo rūpinasi. Žino E. Z. seseris V. ir A., jos negyvena tame pačiame name. Pažįsta pareiškėją nuo (duomenys neskelbtini) m., dažnai užsukdavo pas juos. Dabar tame namuke gyvena E. Z. ir jo tėvukas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad G. Z. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centro“ pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad G. Z. mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – mirė būdama našle, santuoką buvo sudariusi su P. Z. (duomenys neskelbtini), G. Z. vaikai– V. V., A. Z., E. Z., A. K.. Pareiškėjas E. Z. yra G. Z. sūnus. (duomenys neskelbtini) notarų biuro rašte dėl paveldėjimo bylos nurodyta, kad dėl G. Z. turto paveldėjimo įstatymo nustatytu laiku niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad G. Z. vardu yra registruotas turtas: 38/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). G. Z. vardu šis turtas buvo registruotas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I­1374 Nr. 1­1618. G. Z. buvo sudariusi 9/34 dalių valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį iki 2030 m. gruodžio 31 d. Iš mokėjimų kvitų matyti, kad apmokėtos sąskaitos už tiektą elektros energiją, vietinę rinkliavą, žemės nuomos mokestį (kvitai buvo išrašyti G. Z. vardu).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, po jo motinos mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po motinos G. Z. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti.

Pareiškime bei teismo posėdžio metu pateikti pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad E. Z. po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. rūpinosi namu, viduje darė remontą, mokėjo mokesčius už elektrą, žemės nuomos mokestį, taip pat naudojasi likusiais baldais. Į bylą pateikti kvitai patvirtina, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius už pavedėtą turtą. Byloje nėra duomenų, kad po G. Z. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, pirmos eilės įpėdinės V. V. ir A. Z. sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti.

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas E. Z. po motinos G. Z. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po G. Z. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnus E. Z..

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnus E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.