- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-09
- Bylos Nr.
- 1A-541-172-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Ryšardas Skirtunas, Zenonas Birštonas
- Nuteistasis
- T. A.
- Nukentėjusysis
- M. R.
- Kategorijos
Teisejas A. Cininas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.1.1.; 2.1.7.4.1.
2008 m. liepos 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T. A. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisves atemimu dvejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Taip pat nuosprendžiu priteista iš T. A. nukentejusiajam M. R. 1000 Lt turtinei ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
T. A. nuteistas už tai, kad padare sunku sveikatos sutrikdyma, t.y. jis, 2007 m. sausio 13 d. laikotarpyje nuo 03.00 val. iki 03.58 val. Vilniuje, Vyduno g., visuomeninio transporto stoteleje „Karaliauciaus“, del asmeniniu santykiu kilusio konflikto su M. R. metu tycia peiliu sudave jam du smugius i ranka, viena smugi i juosmeni, šešis smugius i krutine ir viena smugi i pilva, tuo padarydamas nukentejusiajam dvi durtines – pjautines žaizdas kairiajame žaste, viena durtine – pjautine žaizda juosmens srityje, šešias durtines – pjautines žaizdas, iš kuriu mažiausiai viena kiaurymine, krutines lastoje, viena kiaurymine durtine pjautine žaizda pilvo sienoje. Tokiais savo veiksmais T. A. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007-10-08 nuosprendi. Teigia, jog teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, pažeide LR BPK normas, išnagrinejes irodymus, padare neteisingas išvadas, todel nuosprendis yra prieštaringas, nemotyvuotas, nesuprantamas ir neteisetas. Teismas nuosprendyje nenurode argumentu ir motyvu, kuriais remiantis atmete kitus, ji (apelianta) teisinancius irodymus, o atsakomybe lengvinancios aplinkybes nebuvima grinde tik M. R., jo draugu D. M. ir I. P. parodymais, visai nevertindamas jo bei liudytojo V. B. parodymu.
Nuteistasis nurodo, kad nukentejusysis M. R. bei liudytojas D. M. del kilusio incidento ir sužalojimu dave prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, pateikia savo nukentejusiojo M. R. ir liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu parodymu analize, nurodydamas, kad teisminio nagrinejimo metu nukentejusiojo ir mineto liudytojo parodymu prieštaravimai pašalinti nebuvo, bei daro išvada, kad jo kaltes teismas minetais parodymais gristi negalejo. Be to nuteistasis teigia, kad teisme buvo patvirtinta aplinkybe, jog liudytojai D. M. ir I. P. nemate sužalojimo padarymo M. R. aplinkybiu.
Nuteistojo teigimu, teismas visai nevertino pagrindinio liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu išsamiu ir nuosekliu parodymu. Skunde analizuoja šio liudytojo parodymus bei konstatuoja, kad V. B. patvirtino, jog M. R. buvo sužalotas ne muštyniu su juo (apeliantu) metu, bet bandant gelbeti ji nuo M. R. fizinio smurto. Nuteistojo nuomone, specialisto išvadoje konstatuoti M. R. padaryti sužalojimai, duriu peiliu seka rodo, kad smugiai jam buvo suduoti ginantis, chaotiškai atremiant priešininko smugius, taciau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme tai nebuvo išsamiai ištirta, i teismo procesa nebuvo pakviestas specialistas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatas su M. R. bei D. M. parode, kad neturejo tikslo tycia peiliu sunkiai sužaloti nepažistamo jam M. R.. Tvirtina, kad sužalojimus jis padare ne muštyniu metu, o gindamas nepilnameti drauga ir save nuo M. R. ir D. M. pavojingo užpuolimo. Šiuos jo parodymus patvirtina tai, kad buvo pradetas ikiteisminis tyrimas M. R. ir D. M. atžvilgiu pagal LR BK 138 str. 1 d. del V. B. ir jam (apeliantui) padarytu sveikatos sutrikdymu. Nuteistojo nuomone, teismas jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe turejo pripažinti tai, jog veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys, nes M. R. pirmas užpuole ji, o kartu su D. M. užpuole ir sunkiai sužalojo V. B..
Be to, apeliantas atkreipia demesi i tai, kad nei jis, nei liudytojas V. B. nukentejusiojo M. R. bei jo draugu nepažinojo, ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad tarp paties nukentejusiojo M. R. provokuojanciu ir rizikingu veiksmu buvo betarpiškas priežastinis ryšys su pasekmemis, nes del tokiu veiksmu buvo realus pagrindas intensyviai gintis: jam puolus ginti V. B. nuo nukentejusiojo ir liudytojo D. M. veiksmu, nukentejusysis M. R. su butelio šuke kesinosi i jo (apelianto) gyvybe, todel nežinodamas, kokiu neprognozuojamu padariniu galima laukti, panaudojo peili, kuriuo mojavo prieš save ir sužalojo M. R..
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas pažeide LR BPK 305 str. 1 d. reikalavimus. Teismas turejo reaguoti, jog ikiteisminio tyrimo pareigunai, prokurorai pilnai ir visapusiškai neištyre M. R. padarytu sužalojimu aplinkybiu, del ko netiksliai suformuluotas kaltinimas ir netiksliai kvalifikuoti jo veiksmai. Nuteistojo nuomone, šioje byloje nusikalstamu veiku atskyrimas pažeidžia LR BPK 170 str. reikalavimus, nes bylos išskyrimas pakenke tyrimo išsamumui ir objektyvumui, suvarže jo teise i gynyba, nes nuosprendyje išdestytos aplinkybes skiriasi nuo faktiniu ir jam inkriminuota kita kaltes forma.
Apeliantas nurodo, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje keleta kartu yra kartojamos faktiniu bylos aplinkybiu neatitinkancios formuluotes. Byloje esanciame kaltinamajame akte veikos aprašymas, struktura ir formuluotes prieštarauja veikos kvalifikacijai ir tai liudija, jog kaltinamasis aktas surašytas iš esmes neteisingai ir trukdo byla nagrineti teisme. Nuteistasis mano, kad iš esmes neteisingai surašytas kaltinamasis aktas buvo kliutis teismui teisingai išnagrineti byla bei padaryti pagristas ir teisetas išvadas, o tai yra pagrindas apkaltinamojo nuosprendžio naikinimui.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše skunda patenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. A. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje esancius irodymus, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, teisingai kvalifikavo T. A. padaryta veika ir paskyre jam tinkama bausme.
T. A. kalte, ivykdžius nusikaltima, numatyta LR BK 135 str. 1 d., irodyta byloje esanciais nukentejusiojo, liudytoju parodymais, specialisto išvada, kitais bylos duomenimis.
Apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog 2007 m. sausio 13 d. laikotarpyje nuo 03.00 val. iki 03.58 val. Vilniuje, Vyduno g. esancioje „Karaliauciaus“ stoteleje, tarp nukentejusiojo M. R., jo draugo D. M. ir nuteistojo T. A. bei jo draugo V. B. ivyko konfliktas, kurio metu jaunuoliai susimuše.
Nuteistasis T. A. iš dalies savo kalte pripažino, neneige, jog sudave peiliu nukentejusiajam M. R., taciau šiuos savo veiksmus vertina kaip butinaja ginti, nurodydamas, kad gyne savo nepilnameti drauga V. B. ir save nuo M. R. ir D. M. pavojingo užpuolimo.
Nukentejusysis M. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teige, kad muštynes prasidejo po to, kai vienas iš stoteleje buvusiu vaikinu spyre jam i nugara. Šia aplinkybe ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino liudytojai D. M. bei I. P.. Šie nukentejusiojo ir liudytoju duoti parodymai yra nuoseklus, logiški, papildantys vieni kitus, kolegija neturi pagrindo jais netiketi.
Liudytojas V. B. teisiamojo posedžio metu nurode, kad D. M. ilipus i autobusa M. R. pareikalavo iš T. A. telefono paskambinti, o jam nesutikus, trenke pastarajam buteliu per galva. Tuo tarpu ivykio diena (2007-01-13) pirmines apklausos metu V. B. nurode, kad D. M. ilipus i autobusa tarp likusio vaikino ir T. A. kilo žodinis konfliktas, Tomas jam spyre koja ir jie susimuše. 2007-01-15 papildomos liudytojo apklausos metu V. B. jau savo parodymus pakeite, nurodydamas, kad konfliktas kilo nukentejusiajam pareikalavus, kad T. A. duotu telefona paskambinti. Taip pat V. B. paaiškino, kad kilus konfliktui tarp M. R. ir T. A. visu pirma prasidejo muštynes ir veliau, paciu muštyniu metu, M. R. trenke T. A. buteliu per galva (b. l. 70-71). Teisiamajame posedyje V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu nesutapimus paaiškino tuo, kad apklausiamas pirma karta del galvos sumušimu jis nesuprato klausimu, antra apklausa buvo po ivykio praejus kelioms dienoms, jam besigydant ligonineje, todel jis geriau prisimine ivykius. Atkreiptinas demesys i Specialisto išvada Nr. G 1895/07 (01), iš kurios matyti, kad V. B. i ligonine kreipesi tik 2007 m. sausio 13 d. 20.30 val., be kitu traumu, jam nustatytas smegenu sukretimas, taciau nurodoma, kad ligonis samoningas, kontaktiškas (b. l. 48). Pažymetina, jog ivykio dienos apklausos protokole nera užfiksuota, kad V. B. del kokiu nors priežasciu negalejo prisiminti visu ivykio detaliu ar nesuprato jam užduodamu klausimu. Ivykio diena jo duoti parodymai apie konflikto aplinkybes sutampa su nukentejusiojo ir liudytoju D. M. bei I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai keitesi, buvo nenuoseklus, prieštaringi, todel, kolegijos nuomone, V. B. parodymai, kuriais jis patvirtina T. A. duotus parodymus, vertintini kritiškai, kaip siekimas padeti T. A. išvengti baudžiamosios atsakomybes.
Ivertinusi bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad nukentejusiojo, liudytoju D. M. ir I. P. parodymai bei liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, jog T. A. sunku sveikatos sutrikdyma M. R. padare muštyniu metu. T. A. ir liudytojo V. B. teiginius, jog D. M. ilipus i autobusa M. R. pareikalavo iš T. A. telefono, o jo negaves trenke pastarajam buteliu per galva, paneigia nukentejusiojo ir liudytoju D. M., I. P. bei V. B. pirminiai parodymai. Kolegijos nuomone, nelogiška, jog M. R., sulaukes, kol draugas ises i autobusa, nepaisydamas nelygaus jegu santykio, galejo imti drastiškai elgtis – agresyviai reikalauti mobiliojo ryšio telefono, o negaves jo smogti buteliu per galva. Be to, muštyniu fakta patvirtina byloje esancios specialisto išvados Nr. G1895/07(01) (b.l. 85) ir Nr. G.1893/07(01) (b. l. 142), kuriose nurodyta, jog sužalojimai ivykio metu buvo padaryti ir liudytojui V. B., specialisto išvadoje ivertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir nuteistajam T. A., specialisto išvadoje ivertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Mineti nuteistajam ir liudytojui padaryti sužalojimai vertinami kitoje byloje. Nuteistojo argumentas, kad šioje byloje nusikalstamu veiku atsikyrimas pažeidžia LR BPK 170 str. reikalavimus, yra nepagristas, kadangi bylu išskyrimas šiuo atveju negali pakenkti tyrimo išsamumui ir objektyvumui. Be to muštyniu atveju nera svarbu, kas jas iniciavo, todel apelianto argumentas, kad teismas jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe turejo pripažinti tai, jog jo veiksmus itakojo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys, atsižvelgiant i visas aukšciau nurodytas aplinkybes, atmetamas kaip nepagristas.
Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. nustato, kad butinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi, jei nebuvo peržengtos butinosios ginties ribos. Pavojingas kesinimasis yra viena iš butinuju butinosios ginties salygu, todel nesant pavojingo kesinimosi, nera pagrindo pripažinti kaltininka veikus esant butinosios ginties situacijai.
Teismu praktikoje pripažistama, kad muštynems, skirtingai nuo pavojingo kesinimosi budinga tai, kad abi puses vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi puses smurta naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Taigi, muštynese besiginanciuju nera, todel šiuo atveju nesvarbu, kas pradejo muštynes, vertinamas tik agresyviu puolamuju veiksmu rezultatas.
Kaip mineta anksciau, byloje yra nustatyta, jog tarp nukentejusiojo M. R., jo draugo D. M. ir nuteistojo T. A. bei jo draugo V. B. buvo kilusios muštynes, kuriu metu visi muštyniu dalyviai, vadovaudamiesi agresyviais puolamaisiais veiksmais, vienas kitam sudave smugius. Aplinkybe, kad ivykio metu butent T. A. peiliu dure nukentejusiajam patvirtina nukentejusysis ir liudytojas D. M., to neneigia ir pats nuteistasis. Specialisto išvadoje Nr. G 1895/07 (01) konstatuojama, kad sunkus sveikatos sutrikdymas M. R. padarytas dešimcia durtiniu – pjautiniu smugiu peiliu: padarytos dvi durtines – pjautines žaizdos kairiajame žaste, viena – juosmens srityje (1), šešios – krutines lastoje, viena – pilvo sienoje. Pagal T. A. ir V. B. versija sužalojimus peiliu nukentejusiajam nuteistasis padare jau atitraukes pastaraji nuo V. B. ir pamates nukentejusiojo rankoje butelio šuke, taciau duriu peiliu skaicius bei padarytu sužalojimu pobudis ir lokalizacija patvirtina, jog tokioje situacijoje T. A. veiksmai yra neadekvatus susiklosciusiai situacijai, o nukentejusiajam padarytu sužalojimu – durtiniu–pjautiniu kiauryminiu žaizdu, priešingai negu teigia apeliantas, mojuojant prieš save peiliu padaryti neimanoma. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad T. A. veiksmais M. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas yra jo agresyviu puolamuju veiksmu rezultatas.
Nuteistasis T. A. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad del asmeniniu santykiu kilusio konflikto su M. R. metu tycia peiliu sudave jam dešimt smugiu ir tuo sunkiai sutrikde jo sveikata. Atsižvelgiant i tai, apelianto teiginys, kad kaltinamajame akte veikos aprašymas, struktura ir formuluotes prieštarauja veikos kvalifikacijai, yra atmetamas kaip nepagristas.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija daro išvada, jog Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007-10-8 nuosprendis teisetas ir pagristas, apeliaciniame skunde išdestyti argumentai nesuteikia pagrindo nuosprendi panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti nuteistojo T. A. apeliacini skunda.