Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Aidai Pogojienei, kaltinamajam S. S., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S. , gimęs 1962 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2021 m. birželio 9 d., apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė sustabdyta, bei būdamas neblaivus, kai jam 2021 m. birželio 9 d. 17.30 val., alkotesteriu „Alcotest (duomenys neskelbtini) nustatytas 3,58 promilių neblaivumas t. y. didesnis nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas.

Kaltinamasis S. S. teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad 2021 m. birželio 9 d., apie 17.30 val. grįždamas iš darbo įmonės autobusiuku jame vartojo alkoholinius gėrimus su kitu bendradarbiu. Jie išgėrė 0,33 l degtinės. Autobusiukas jį paleido prie jo automobilio, tuo metu buvusio (duomenys neskelbtini). Kadangi jam reikėjo grįžti namo į (duomenys neskelbtini) ir nesijautė neblaivus, sėdo į automobilį ir išvažiavo savo namų link. Automobilis priklauso jam ir registruotas jo vardu. Policijos pareigūnai jį sustabdė netoli (duomenys neskelbtini), jis tuo metu buvo nuvažiavęs nuo kelio. Bevažiuojant jį sumėtė ir jis užvažiavo ant šalikėlės. Šių metų birželio 7 d., vykusio reido metu, policijos pareigūnai jį sustabdė ir nustatė jam 1,4 promilės girtumą. Tą kartą jis buvo vakarykščiai gėręs. Šiuo metu jam dar nėra paskirta administracinė nuobauda už 2021 m. birželio 7 d. įvykį. Labai gailisi, kad vairavo neblaivus, padarė išvadas ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato, jo laiduotoja paskiriant žmoną L. S..

Kaltinamajam S. S. visiškai pripažinus kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

informaciniu pranešimu ROIK 0121000368271, kuriame nurodyta, kad 2021 m. birželio 9 d. 17.23 val. gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad asmuo pavojingai manevruoja po kelią automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16);

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. B. 2021 m. birželio 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl pavojaus eismo saugumui, kuriame nurodyta, kad 2021 m. birželio 9 d., dirbant Mažeikių mieste, rajone, kartu su vyr. patruliu A. K., tarnybiniu automobiliu nepažymėtu skiriamaisiais ženklais, 17.21 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą apie tai, kad Mažeikių r. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), markės automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Reaguojant į minėtą pranešimą, minėtas automobilis buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) bandantis išvažiuoti iš pakelės griovio. Priėjus prie automobilio, vairuotojo pareikalavo užgesinti vairuojamą automobilį ir išlipti lauk. Jam išlipus iš automobilio, akivaizdžiai buvo matyti, kad jis yra neblaivus, kadangi minėtas vairuotojas sunkiai orientavosi aplinkoje, nerišliai kalbėjo, iš jo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas. Nustatyta, kad techniškai tvarkingą ir draustą automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra sustabdyta, vairavo S. S.. Jam alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0241, pirmu pūtimu nustatytas 3,58 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 3,60 promilių girtumas. Vairuotojas S. S. su padarytais kelių eismo taisyklių pažeidimais sutiko ir dėl jo gailėjosi. Automobilis, registruotas pažeidėjo vardu, priverstinai nutransportuotas į saugojimo aikštelę, adresu Mažeikių r., Krucių k. (b. l. 17-18);

asmens blaivumo testo, atlikto alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0241, rezultatais bei neblaivumo nustatymo aktu, kuriuose užfiksuota, kad S. S. 2021 m. birželio 9 d. 17.30 val. nustatytas 3,58 promilių neblaivumas, o 17.46 val. nustatytas 3,60 promilių neblaivumas (b. l. 19, 30);

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta Mažeikių r., (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra gyvenamasis namas, vakarų pusėje nuo namo yra žvyruotas kelias, kurio vakarinėje pusėje, šalia kelio, pievoje stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-29);

registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra S. S. (b. l. 35-40).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi pavojingų padarinių kilimas nenumatytas ir tokia nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai neblaivus asmuo (kai kraujyje nustatyta didesnė nei 1,51 promilės koncentracija etilo alkoholio) pradeda važiuoti transporto priemone. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo S. S. pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis S. S. sąmoningai vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,58 promilių neblaivumas, (t. y. sunkus apsvaigimas nuo alkoholio), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, neblaivumas nustatytas alkotesterio parodymais bei paties įvykio aplinkybes patvirtina bendra įvyko informacija, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybinis pranešimas dėl pavojaus eismo saugumui bei eismo įvykio vietos apžiūros protokolas.

Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojui S. S. neabejotinai buvo žinomi, jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad S. S. veiksmai buvo tyčiniai. S. S. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad jis sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. S. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o jo laiduotoja paskirti sutuoktinę L. S., bei tuo pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga – yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas (b. l. 50), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis S. S. 2021 m. birželio 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, t. y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai nustatytas 1,04 promilių neblaivumas, tačiau duomenų apie priimtą administracinį nusižengimą nėra, todėl laikytina, kad S. S. per penkerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 51); tik vieną S. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 42-46), dirbantis (b. l. 54), darbovietės charakterizuojamas kaip darbštus ir pareigingas darbuotojas, UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (b. l. 49).

Iš teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis suvokia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl, vertinant aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta L. S. nurodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė ir pageidauja būti jo laiduotoja. Anksčiau jos vyras niekada taip nesielgė, nevartodavo alkoholio. Nežino, kas atsitiko, kad kelių dienų laikotarpyje jis du kartus buvo užfiksuotas vairuojantis neblaivus. Po pastarojo įvykio, ji ilgai kalbėjosi su vyru ir jis padarė atitinkamas išvadas. Jis visada klausosi jos nuomonės, yra geras, rūpestingas, niekada nieko nedaro, nepasitaręs su ja, todėl mano, kad gali daryti teigiamą įtaką vyrui. Ji pati yra dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta.

Kaip minėta, kaltinamasis S. S. nusikalto pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Visi kaltinamąjį bei prašomą paskirti laiduotoja L. S. charakterizuojantys duomenys leidžia manyti, kad dėl teigiamos laiduotojos įtakos bei jo paties asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, kaltinamasis S. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o kaltinamojo sutuoktinė L. S. yra verta teismo pasitikėjimo. Todėl darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus visą bylos medžiagą, kaltinamojo bei laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatyta, jog kaltinamasis S. S. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 3,58 promilių neblaivumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau už analogišką ar kitą nusikalstamą veiką nebuvo teistas, per penkerius metus administracine tvarka nebaustas, tačiau byloje yra duomenų, kad 2021 m. birželio 7 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 1,04 promilių neblaivumas. Nors nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje dar nepriimtas, kaltinamasis patvirtino šį įvykį, jo neginčijo, todėl teismas skirdamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą taip pat atsižvelgia į šiuos duomenis. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis 2021 m. birželio 9 d. vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo būsenoje (3,58 promilės), kas neabejotinai kėlė itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir, teismo vertinimu, tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė sunkesnių tokios veikos padarymo padarinių. Be to, kaltinamasis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės (teisė vairuoti jam sustabdyta). Vertinant S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, be piniginės baudos, asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Dėl aptarto teisinio reguliavimo, įvertinus S. S. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 2 (dveji) metai, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 10 d. (b. l. 76-77) (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų sunkumą, rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmeniui gali būti skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias S. S. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę bei siekiant pataisyti kaltininką ir tuo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, S. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 mėnesius.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis S. S., todėl ši transporto priemonė su šios transporto priemonės registracijos liudijimu konfiskuotina (BK 72 straipsnis).

2021 m. birželio 10 d. nutarimais S. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 73-75, 76-78, 79-81), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl proceso išlaidų

Kaltinamajam S. S. vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu paskirtas gynėjas ir nustatytas būtinas jo dalyvavimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų. Joje nurodyta, kad Valstybė dėl kaltinamojo gynimo patyrė 183,06 Eur išlaidas ir prašo jas priteisti iš kaltinamojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).

Įvertinus tai, kad kaltinamojo S. S. pajamas sudaro per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, kurio vidurkis siekia 759,00 Eur, šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500,00 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, duomenų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą nėra, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

V. Daiktai ir dokumentai

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

S. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

S. S., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį L. S. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą S. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 – 3 dalimis, S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant S. S. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. B 566123.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas 183,06 Eur išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo iš S. S. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

S. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti S. S., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. S., kad ji, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.