Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 19 158,27 Eur turtinės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:

1.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-jame skyriuje 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54864-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo pranešta apie įtarimą dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti bendrovei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „A. Ž. ir ko“ priklausantį didelės vertės turtą. Įtarime buvo nurodyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. balandžio 15 d., būdamas UAB „A. Ž. ir ko“ dukterinės įmonės UAB „Ž.“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, kad UAB „A. Ž. ir ko“ laimėtam projektui Lenkijos įmonė „BELOS-PLP S.A.“ tempiamųjų girliandų įsigijimo kainą pasiūlė žymiai mažesnę – 294 Eur už vienetą, piktnaudžiaudamas sudarančiais pagrindą juo pasitikėti asmeniniais bei tarnybiniais ryšiais su UAB „A. Ž. ir ko“ direktoriumi Ž. Ž., kurio žinioje buvo bendrovės lėšos, ir jo pasitikėjimu bei primygtinai reikalaudamas, kad tiekėjos – Lenkijos įmonės „BELOS-PLP S.A“ atstovai nusikalstamai veiktų kartu, jei šie nori pasirašyti įrangos tiekimo sutartis su bendrove UAB „A. Ž. ir ko“, 2016 m. vasario 23 d., nenustatytu tiksliu laiku, restorane Vilniuje, nenustatytoje tikslioje vietoje Lenkijos įmonės atstovo akivaizdoje popieriaus lapelyje surašė ir jam pateikė išdėstytą galimą pinigų iš UAB „A. Ž. ir ko“ pasisavinimo schemą, t. y. nurodė tempiamųjų girliandų vieneto įsigijimo kainą (294 Eur) dirbtinai padidinti iki 574 Eur, taip susidarytų 280 Eur skirtumas, kuris nuo viso tempiamųjų girliandų skaičiaus, t. y. 1 800 vnt., būtų suapvalintai lygus 505 000 Eur, šią pinigų sumą pasiūlė ir minėtame raštelyje nurodė lygiomis dalimis padalyti iš trijų, t. y. tarp Lenkijos įmonės, jo paties ir Estijos įmonės „EU GIG“ valdybos pirmininko A. A., tokiu būdu nuslėpdamas nuo UAB „A. Ž. ir ko“ tikrąją pasiūlytą įrangos pardavimo kainą. Ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas 2018 m. liepos 31 d., kai bylą kontroliuojanti prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir baudžiamąją bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-1058/2019 ieškovą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apygardos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo apeliacinį skundą, 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1A-7-574/2021 ieškovo nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies į BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ieškovas apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

1.2. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismui 2021 m. kovo 16 d. užbaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir išėjus priimti sprendimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d., t. y. dar iki apeliacinės instancijos teismui paskelbiant sprendimą, priėmė nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021, kuriame išaiškino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad jo baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, BPK normos numatė proceso išlaidų už advokato pagalbą apmokėjimą tik nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui. Nuteistasis ir išteisintasis tokios teisės dėl proceso išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo, pagal tuometinį BPK 106 straipsnio reglamentavimą neturėjo. Teisė ieškovui gauti patirtų išlaidų už advokato pagalbą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje atsirado, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė minėtą nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021. Atsižvelgdamas į tai, ieškovo gynėjas kasaciniam teismui 2022 m. kovo 15 d. pateikė prašymą dėl ginamojo patirtų proceso išlaidų ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose bei kasaciniame teisme atlyginimo, jeigu nuteistojo (ieškovo) gynėjo kasacinis skundas būtų tenkintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022 patenkino ieškovo gynėjo kasacinį skundą ir panaikino abu prieš tai priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius bei baudžiamąją bylą nutraukė, ieškovui nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, nustatyto BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Kasacinis teismas iš dalies tenkino prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo, ieškovui iš valstybės priteisdamas 2 500 Eur proceso išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą už gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Ieškovo įsitikinimu, aplinkybė, kad kasacinis teismas proceso išlaidų atlyginimo klausimą išsprendė tik dėl išlaidų, kurias ieškovas patyrė kasaciniame teisme, nepašalina jo teisės pareikšti reikalavimą atsakovei dėl turtinės (proceso išlaidų) ir neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio reikalavimus.

1.3. Ieškovo teigimu, jo atžvilgiu buvo vykdomas nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas daugiau kaip 5 metus, kurį, sudarė ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme laikotarpis, todėl ieškovas yra įgijęs konstitucinę teisę reikalauti iš atsakovės, kad būtų atlyginta jam padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, kilusi dėl nepagrįstai pradėto ir vykdomo ikiteisminio tyrimo, kardomosios priemonės paskyrimo, pranešimo apie įtarimą dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, nepagrįstai surašyto kaltinamojo akto baudžiamąją bylą perduodant teismui ir neteisėto nuteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Pasak ieškovo, jis patyrė 19 158,27 Eur turtinę žalą, kurią sudaro jo patirtos 15 846,00 Eur proceso išlaidos už advokatui apmokėtą teisinę pagalbą ieškovą ginant ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei 3 312,27 Eur suma, kurią sudaro ieškovo išlaidos, kuriomis buvo apmokėtos vertimų biuro sąskaitos už dokumentų vertimus ir teismo eksperto sąskaita už konsultacinės išvados parengimą, kai ieškovas baudžiamąją bylą nagrinėjantiems teismams teikė prašymus dėl rašytinių įrodymų, galėjusių patvirtinti jo nekaltumą, prijungimo prie nagrinėjamos bylos. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad dėl baudžiamojo persekiojimo laikotarpiu patirtų dvasinių išgyvenimų, sukeltų nepatogumų, reputacijos žeminimo ir kt., patyrė ir neturtinę žalą, kurią sudaro 10 000 Eur suma.

1.4. Ieškovo įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir bylą kontroliuojanti prokurorė atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė rūpestingumo pareigą. Prokuroras ieškovo buvusio darbdavio pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo persiuntė ikiteisminio tyrimo įstaigai, nurodydamas patikslinti pareiškime nurodytą informaciją ir priimti procesinį sprendimą, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas, neatlikdamas jokio patikrinimo dėl pareiškime nurodytų aplinkybių tikslinimo, tą pačią dieną priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, vykdomas ir organizuojamas nepagrįstai, kadangi juo kryptingai buvo siekiama tik patvirtinti bylos baigtimi suinteresuotų asmenų nurodytą kaltinimo versiją ir nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai šios versijos pagrįstumui patikrinti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos ieškovą teisinančios aplinkybės, galėjusios laiku patvirtinti jo nekaltumą, bylos baigčiai turinčios svarbios aplinkybės dėl inkriminuotos veikos realumo, apgaulės ir padarytos žalos egzistavimo. Ieškovo teigimu, UAB „A. Ž. ir ko“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo nurodyta, kad Lenkijos įmonė „BELOS-PLP S.A.“ energetiniam projektui įgyvendinti buvo pasiūliusi UAB „A. Ž. ir ko“ nusipirkti 1 800 vnt. elektros girliandų už 294 Eur/vnt., tačiau ieškovas Lenkijos atstovui neva pasiūlė siūlomą kainą padidinti iki 574 Eur/vnt., o susidariusį skirtumą pasidalinti. Ieškovas pabrėžė, kad šis Lenkijos įmonės komercinis pasiūlymas prie pareiškimo nebuvo pridėtas, kaip nebuvo pridėti ir kiti dokumentai, patvirtinantys pareiškime nurodytos veikos vykdymo realumą ir pavojingumą. Nebuvo pridėti ir nenurodyti jokie duomenys, kokioje vykdymo stadijoje bendrovėje buvo vykdomas energetikos projektas, ar veikos padarymo metu buvo patvirtinti techniniai sprendiniai su nustatytais reikalingos įsigyti tempiamų girliandų konkrečiais kiekiais ir specifikacijomis projekto įgyvendinimui, ar būtent ieškovas buvo atsakingas už šio projekto įgyvendinimą, būsimus įrangos pirkimus, ar jis turėjo įgaliojimus vykdyti tiekėjų paiešką ir derėtis dėl kainų ir t. t. Būtent šiais duomenimis pareiškimą privalėjo patikslinti ikiteisminio tyrimo įstaiga prieš priimdama procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovo nuomone, patikslinus pareiškime nurodytas aplinkybes, būtų iš karto paaiškėję, jog ieškovas jokios nusikalstamos veikos nepadarė, kaip vėliau buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Ieškovo nuomone, tyrėja ir bylą kontroliuojanti prokurorė elgėsi akivaizdžiai nerūpestingai, įtarimas buvo grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, kurių tikrumo nepatvirtino jokie objektyvūs ikiteisminio tyrimo duomenys. Jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga būtų įvykdžiusi prokuroro nurodymą ir patikslinusi pareiškime nurodytas aplinkybes iki priimant procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o pradėjus ikiteisminį tyrimą prieš tai nurodytos aplinkybės būtų ištirtos ikiteisminio tyrimo metu, tai neabejotinai būtų paaiškėjusios aplinkybės, patvirtinančios jog ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, todėl ikiteisminis tyrimas negalimas, o pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų buvęs nutrauktas ir būtų pašalintos žalos padarymo priežastys ieškovui dėl nepagrįsto apkaltinimo, o vėliau ir dėl nepagrįsto nuteisimo. Tačiau šiuo atveju, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių ir nusikaltimo padarymo aplinkybių, ieškovui 2017 m. balandžio 11 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir pranešta apie įtarimą dėl sunkaus nusikaltimo. Ieškovas pažymėjo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis kaltės nepripažino ir paaiškino, kad apie įtarime nurodytą Lenkijos įmonės pasiūlymą Lietuvos bendrovei jam nebuvo žinoma, o susitikimo metu su Lenkijos įmonės atstovu jokios pinigų pasisavinimo schemos nekūrė, susitikimas su Lenkijos įmonės atstovu vyko pastarojo iniciatyva ir visiškai kitokiais klausimais. Todėl ieškovo gynėjas pateikė prašymą bylą kontroliuojančiai prokurorei leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių pagrindu ieškovui yra pranešta apie įtarimą, be kita ko, ir su pareiškimu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, su įtarime nurodytu Lenkijos įmonės pateiktu pasiūlymu ir lapeliu, kuriame neva turėjo būti išdėstytai pinigų pasisavinimo schema, tačiau šis prašymas prokurorės 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu buvo atmestas, motyvuojant, kad toks prašymas gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, gynėjo skundo tuo klausimu netenkino ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Su byloje esančio lapelio kopija, kurioje neva turėjusi būti išdėstyta sukčiavimo schema, ieškovui buvo leista susipažinti tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, o vėliau paaiškėjo, jog Lenkijos įmonė niekuomet nebuvo pateikusi jokio pasiūlymo Lietuvos įmonei įsigyti tempiamas girliandas. Taigi ikiteisminio tyrimo byloje nenustačius ieškovui inkriminuojamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ir veikos padarymo faktinių aplinkybių, ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą – ikiteisminį tyrimą užbaigė kaltinamojo ako surašymu ir baudžiamąją bylą perdavė teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, kurių pagrindu žemesnės instancijos teismų apkaltinamieji nuosprendžiai buvo panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu nutraukta ieškovui nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, patvirtina valstybinės institucijos pareigūnų – ikiteisminio tyrimo tyrėjų ir ikiteisminį tyrimą kontroliavusios prokurorės neteisėtus veiksmus, sudariusius sąlygas valstybės civilinės atsakomybės sąlygoms kilti. Ikiteisminio tyrimo tyrėjai, nepagrįstai pradėdami ikiteisminį tyrimą ir jį vykdydami, ieškovą apkaltindami sunkaus nusikaltimo padarymu ir paskirdami kardomąją priemonę, o ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė neužtikrindama tinkamo ir visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir ikiteisminį tyrimą užbaigdama kaltinamojo akto surašymu baudžiamąją bylą perduodama teismui, padarė esmines klaidas vertindami ikiteisminio tyrimo duomenis dėl įrodymų pakankamumo ieškovo kaltei pagrįsti, pažeisdami BPK reikalavimus nevykdė ypatingo stropumo ir rūpestingumo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio įstatymu nustatyto elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos.

1.5. Akcentavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat padarė klaidas ir pažeidė rūpestingumo pareigą. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti argumentai leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų apkaltinamųjų nuosprendžių ieškovo atžvilgiu priėmimą nulėmė ne tik aplinkybė, jog nagrinėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti ieškovui pagal pateiktą kaltinimą padarytos veikos sudėties egzistavimui būtini objektyvieji ir subjektyvieji veikos padarymo požymiai ir apgaulės egzistavimo faktą patvirtinantys įrodymai, tačiau ir aplinkybė, kad abiejų instancijų teismai, vertindami vien tik ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, prioritetą suteikė kaltinimo versijos patvirtinimui ir visiškai nevertino byloje esančių ieškovą teisinančių duomenų, tarp jų ir ieškovo gynėjo iniciatyva apeliacinės instancijos teismui pateiktos teismo eksperto konsultacinės išvados, kurios rezultatai akivaizdžiai prieštaravo abiejų teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nulėmusioms ieškovo nuteisimą. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo vertindamas visus byloje esančius įrodymus – tiek kaltinančius, tiek ir teisinančius, o šį patikrinimą atliko tik iš dalies, vadovaudamasis vien tik ikiteisminio tyrimo pateiktais duomenimis, vadovaudamasis pirmos instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, kurie, kaip matyti iš kasacinio teismo nutartyje nurodytų argumentų, nepatvirtino, kad ieškovas apskritai būtų padaręs nusikaltimą, kuriuo buvo kaltinamas. Tai nulėmė apeliacinės instancijos teismo padarytą esminę klaidą, naujai priimtame nuosprendyje sprendžiant dėl ieškovo kaltės. Klaidos padarymą nulėmė aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovo gynėjo į apeliacinę bylą pateiktų ginamąjį teisinančių įrodymų reikšmės, tarp jų eksperto konsultacinės išvados rezultatų, kurių tinkamas įvertinimas būtų leidęs ištaisyti pirmos instancijos teismo nuosprendyje padarytas nepagrįstas išvadas dėl ieškovo kaltės nustatymo ir nepagrįsto nuteisimo.

1.6. Pasak ieškovo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jam apskritai buvo apribotos BPK garantuojamos teisiamojo teisės bylą nagrinėjančiam teismui pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti jo nekaltumą – ieškovo prašymai priimti rašytinius įrodymus, išreikalautų duomenis apie iš Lenkijos įmonės gautus komercinius pasiūlymus dėl tempiamųjų girliandų kainų, energetinio projekto patvirtintus sprendinius dėl konkrečios įrangos ir kiekių įsigijimo ir kt. buvo atmesti, tuo pažeidžiant rungtyniškumo principo reikalavimus. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas jį nuteisė vadovaudamasis vien tik byloje esančiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių pagrįstumas ir patikimumas nebuvo patikrintas, o nuosprendis buvo grindžiamas tik prielaidomis, kurių pagrįstumo nepatvirtino byloje esantys faktiniai duomenys, kaip vėliau buvo konstatuota kasacinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje. Vilniaus apygardos teismas tenkino prašymus dėl rašytinių įrodymų pateikimo ir papildomų įrodymų išreikalavimo. Teismo išreikalautų duomenų pagrindu teismo ekspertas parengė konsultacinę išvadą, tačiau apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje jos nevertino. Į ją buvo atsižvelgta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimant 2022 m. balandžio 13 d. nutartį ieškovo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas nevykdė bendrosios rūpestingumo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos ir dėl to prisidėjo prie esminio ieškovo teisių pažeidimo baudžiamajame procese dėl ieškovo nepagrįsto nuteisimo.

1.7. Ieškovo teigimu, jis yra išsilavinęs ir energetikos rinkoje gerai žinomas energetikos specialistas, mokslų daktaras, puoselėjantis vertybinius šeimos narių tarpusavio ryšius. Dėl valstybės institucijų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau baudžiamąją bylą nagrinėjant teismuose, jis patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, kadangi buvo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, jautė pažeminimą ir aplinkinių nepasitikėjimą, tai nuolat kėlė įtampą, pablogėjo sveikata, sutriko miego režimas, kilo kraujo spaudimas, prasidėjo depresijos požymiai ir kt. Sukeltiems sveikatos sutrikimams gydyti buvo reikalinga gydytojo pagalba ir skiriami specialūs vaistai, kuriuos ieškovas buvo priverstas vartoti, kad sumažintų sveikatos sutrikimų padarinius. Be to, dėl paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo buvo apsunkintas darbinių funkcijų vykdymas ir asmeninis bendravimas šeimoje. Pasklidus informacijai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pareikštus įtarimus ir galiausiai ieškovą nuteisus už sunkaus nusikaltimo padarymą, ieškovui buvo padaryta itin didelė neturtinė žala dėl reputacijos sumenkinimo, kadangi dėl to ieškovas buvo priverstas nutraukti darbo teisinius santykius su trimis bendrovėmis ir ieškotis naujo darbo, registruotis darbo biržoje ir kt. Kardomosios priemonės reikalavimų vykdymas per visą baudžiamojo proceso laikotarpį varžė ieškovo konstitucinę judėjimo laisvę, jos skyrimas sukėlė ypač neigiamus išgyvenimus, kadangi ieškovas, būdamas nekaltas, kiekvienu atveju, kai jam buvo reikalinga išvykti į užsienį tiek darbo reikalais, tiek atostogauti su šeimos nariais, privalėdavo teikti rašytinius prašymus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, prokurorei ir vėliau bylą nagrinėjusiam apylinkės teismui leisti kelioms dienoms išvykti, o sugrįžęs raštu informuoti, kad jau yra sugrįžęs. Per minėto proceso laikotarpį ieškovas su tokiais rašytiniais prašymais buvo priverstas kreiptis į bylą kontroliuojančią prokurorę ir bylą nagrinėjusią teisėją ne mažiau kaip 15 kartų, o tai itin žemino ieškovo orumą ir dar labiau didino patiriamus dvasinius išgyvenimus dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo. Tas pats pasakytina ir dėl Probacijos tarnybos reikalavimų vykdymo, kai įsiteisėjus apeliacinės instancijos apkaltinamajam nuosprendžiui, ieškovas privalėjo vykdyti iki 2022 m. balandžio 13 d. šios tarnybos nustatytus įpareigojimus ir apribojimus. Ieškovas vertina, kad dėl aukščiau aprašytų aplinkybių, dėl valstybės institucijų (ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorės ir teismų) neteisėtų veiksmų jis patyrė neturinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur suma.