- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- ATP-462-380/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00675-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- H. J.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto H. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. J. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2013 m. spalio 30 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d., 124² str. 1 d. ir jam paskirta 700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. H. J. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. spalio 22 d., 12.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs, lenkė kitą transporto priemonę, nerodydamas atitinkamos pusės posūkio signalo, grįždamas į savo eismo juostą, vėl neparodė atitinkamos pusės posūkio signalo ir sukliudė iš paskos važiavusiai transporto priemonei, dėl ko jos vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, toliau važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į ties (duomenys neskelbtini), neparodė kairės pusės posūkio signalo. Šiais veiksmais H. J. sukėlė grėsmę eismo saugumui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 16, 88.2, 141.5 punktus. Šį nutarimą H. J. apskundė Palangos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi H. J. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2013 m. spalio 30 d. nutarimą.
Šalies argumentai
H. J. apeliaciniu skundu prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 124² str. 1 d. padarymo nutraukti. Nurodo, jog su teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, o fakto buvimo nepagrindė byloje surinktų įrodymų visuma, todėl priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina. Jis įvykių seką bei veiksmus jau yra išdėstęs savo skunde, pateiktame Palangos miesto apylinkės teismui, bei paaiškinęs teismo posėdyje. Tiek byloje, tiek skundžiamoje nutartyje yra nurodytas tik vienas šaltinis (neskaitant išvestinių dokumentų) - pareigūno G. P. tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu jo atžvilgiu yra priimtas nutarimas. ATPK 124² str. 1 d. apeliantui kvalifikuojama dėl vienintelio veiksmo – G. P. automobilio staigaus stabdymo. Teismas šios aplinkybės detaliai nevertino, netyrė pavojingos situacijos ir staigaus judėjimo krypties, greičio elementų. Nesiaiškinta ar H. J. atliktas lenkimas sukėlė realų pavojų G. P. ar kitų žmonių saugumui. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų sukėlęs pavojų prieš tai atvažiuojančiam baltam automobiliui, kas būtų logiška remiantis G. P. paaiškinimu. Taip pat šioje byloje nėra įvykio schemos, iš kurios būtų aišku, koks buvo G. P. greitis, stabdymo kryptis, kelio plotis, kelio žymėjimas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas tik deklaratyviai rėmėsi G. P. suformuota sąvoka „staigus stabdymas“, bet nesiėmė aiškintis šio veiksmo reikalingumo/būtinumo, stabdymo intensyvumo ir pan. Tiek apelianto paaiškinimuose, tiek eismo dalyvio G. P. tarnybiniame pranešime nurodomas baltos spalvos „Ford Focus“ automobilis. Šioje nagrinėjamoje situacijoje svarbūs minėto automobilio vairuotojo paaiškinimai apie vykusį lenkimą ir kitas tuo momentu buvusias aplinkybes, tačiau šio automobilio vairuotojas nebuvo nustatinėjamas nei administracinę bylą nagrinėjant pirminėje stadijoje, nei teisme. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas sąmoningai, grubiai pažeidė KET. Teigia, kad staigus manevras ar vairavimas pavojingu būdu yra subjektyvus vertinimas, nes kiekvienas vairuotojas apsprendžia tokią aplinkybę pagal savo vairavimo patirtį bei stažą. Kita vertus, tariamą pažeidimą matęs asmuo (pareigūnas) subjektyviai vertindamas situaciją, galėjo neadekvačiai įvertinti situaciją ir tokiu būdu pats pavojingai stabdyti. Juo labiau, kad nėra jokių duomenų apie balto automobilio „Ford Focus“ vairuotojo poziciją ir aplinkybių vertinimą, kas patvirtintų ar paneigtų tam tikras aplinkybes. Pažymi ir tai, kad tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų nepatvirtina jokie kiti duomenys (filmuota medžiaga, nuotraukos, liudytojai ir kiti duomenys), o tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas netinkamai ir nepagrįstai (subjektyviai) įvertino visas aplinkybes. Esant nurodytiems motyvams bei teisiniams pagrindams skundžiama nutartis nėra pagrįsta visapusišku, pilnu ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu, o administracinio teisės pažeidimo buvimas nepagrįstas byloje surinktų įrodymų visuma, todėl priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Palangos miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
H. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124¹ str. 7 d., 124² str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas kaltės dėl ATPK 124¹ str. 7 d. neginčija, tačiau nesutinka, jog padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.
ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimą, sukėlusi pavojingą situaciją, tai yra privertusi kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad H. J. padarė ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pažymėtina, kad G. P. paaiškinime (b. l. 13) ir teismo posėdžio metu (b. l. 61-63), būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad važiuojant automobiliu į darbą, per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip H. J. vairuojamas automobilis persirikiuodamas, lenkė jo vairuojamą automobilį, nerodydamas atitinkamos pusės posūkio signalo, aplenkęs, liudytojo vairuojamą automobilį, staigiu manevru grįždamas į savo eismo juostą, vairuotojas H. J. vėl neparodė atitinkamos pusės posūkio signalo, dėl nurodytų H. J. veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad priešpriešine eismo juosta link liudytojo artėjo kitas automobilis, G. P. buvo priverstas staigiai stabdyti savo vairuojamą automobilį, kad išvengtų susidūrimo su H. J. vairuojamu automobiliu, nors važiavo leistinu tame ruože greičiu, matė, kaip H. J., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į ties policijos komisariatu, (duomenys neskelbtini), esančią aikštelę, neparodė kairės pusės posūkio signalo. H. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikdamas lenkimo manevrą rodė posūkio signalą, tačiau G. P. jo galėjo nepastebėti, nes signalą rodė neilgai, mirksėjo kokius du, tris kartus (b. l. 60). Tačiau anksčiau H. J. prisipažino, jog lenkdamas G. P. vairuojamą automobilį, posūkio signalo nerodė (b. l. 30). A. K. teigė, jog jam atrodo, jog H. J. posūkį lyg ir rodė (b. l. 61). Apylinkės teismas, įvertinęs H. J., A. K. parodymus, tai, jog H. J. savo parodymus dėl pažeidimo padarymo keitė, tuo tarpu liudytojas G. P. nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, parodymų nekeitė, padarė teisingą išvadą, jog H. J. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.
Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netyrė pavojingos situacijos, ar H. J. atliktas lenkimas sukėlė realų pavojų G. P., yra nepagrįstas. G. P. paaiškino, jog H. J. nerodydamas posūkio signalo, lenkė jį, priešais važiavo baltos spalvos automobilis, todėl H. J., aplenkęs jo vairuojamą automobilį, staigiu manevru grįžo į savo eismo juostą, prieš pat G. P. automobilio priekį, priversdamas jį staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šiuo atveju H. J. lenkdamas automobilį, nerodydamas posūkio signalų ir staigiu manevru grįždamas į eismo juostą, sukėlė realų pavojų G. P..
Apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie balto automobilio „Ford Focus“ vairuotojo poziciją ir aplinkybių vertinimą, kas patvirtintų ar paneigtų tam tikras aplinkybes. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Šioje byloje surinkta pakankamai duomenų ir nustatinėti, kviesti automobilio „Ford Focus“ vairuotoją, kuris visų įvykio aplinkybių negalėjo matyti, nėra pagrindo.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytoją A. K., G. P., kuris matė pažeidimą. Liudytojo G. P. parodymus išanalizavo ir paneigė apelianto teikiamą įvykio versiją. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojo G. P. parodymų nėra, aplinkybių dėl kurių jis būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl teismas pagrįstai parodymais rėmėsi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens kaltė, skirtingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju nustatyta ne vien liudytojo G. P. parodymais, bet ir visa byloje surinktų įrodymų visuma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
H. J. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.