- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- 1-122-304/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46646-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, lietuvis, nevedęs, išsilavinimas pagrindinis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba pagal individualią veiklą, teistas 2013-11-05 pagal BK 140 str. 1 d. - viešieji darbai 6 mėn., 2019-09-16 pagal BK 259 str. 2 d. - 10 MGL dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2019-10-31, apie 21.00 val., kelyje Viešvėnai - Luokė, (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, jis tyčia kairės rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį į veido sritį R. R., tuo padarydamas jam apatinės lūpos muštinę žaizdą ir keturių viršutinių dantų išmušimą (išnarinimą) ir taip nesunkiai sutrikdė R. R. sveikatą.
Kaltinamasis A. B. apklaustas teisiamajame posėdyje neginčijo tik fakto dėl R. R. sužalojimo ir parodė, kad 2019-10-31 iš E. B. sužinojo, kad jį sumušė R. R. ir kad jis eisiąs į policiją rašyti pareiškimo. Grįžęs namo, pradėjo galvoti ką reikia daryti, kad R. R. neturėtų problemų su teisėsauga. Nutarė surasti R. R. ir sutaikyti su E. B. Paskambino R. R. broliui, kuris jam pasakė, kad R. su kažkokiais draugais išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Tada jis susisiekė su D. T. ir nusprendė kartu važiuoti ieškoti R. R. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) miestelio netoli ,,(duomenys neskelbtini)" pakelėje pamatė šviečiantį mobiliojo ryšio telefoną. Iš karto įtarė, kad tai gali būti R. R. Privažiavus arčiau, R. R. atpažino. Automobiliui sustojus jis išlipo ir pašaukė R. R. Jis iš karto jį puolė. Gindamasis sudavė jam vieną smūgį į veido sritį. Tada R. R. atsitūpė ant žemės ir rankomis susiėmė už veido. Tuo metu juos apšvietė D. T. automobilio šviesos ir jis ant kelio pamatė R. R. dantį. Suprato, kad tai jis jam dantis išmušė. Pritūpė prie R. R. ir pasakė, kad važiuotu su jais į ligoninę. Telšiuose, sustojus prie šviesoforo, esančio prie PC ,,Maxima" R. R. iš automobilio jiems nieko nesakęs tiesiog išlipo ir nuo jų pabėgo. Savo elgesį vertina kaip staigų padėties įvertinimą. Jam taip sušvietė ir galvojo, kad R. R. peilį turi kišenėje, todėl perbraukė per jo kišenes. Negalvojo, kad R. R. gali jį pulti ir kad taip išeis. Tačiau jam buvo iškilusi grėsmė gauti į dantis. Gynėsi, trenkė iš išgąsčio nes R. R. buvo ant jo užsimojęs. Nieko bloga nepadarė, tik gynėsi. Sudavė tik vieną smūgį. Su ieškiniu nesutinka. Bylą prašo nutraukti.
Nukentėjusysis R. R. parodė, kad pernai prieš lapkričio 1 d. buvo susitikęs su draugais M., Š., E. T. Išgėrė. Tada susitiko brolį, kuris jam pasiskundė, kad E. B. darbe iš jo tyčiojasi ir neatiduoda už darbą pinigų. Jam irgi buvo tas pats, todėl labai supyko. Buvo neblaivus ir agresyvus. Nuėjo pas E. į namus pakalbėti. Kai E. atidarė duris, jis jam trenkė. Buvo susitaręs su draugais važiuoti į (duomenys neskelbtini) į helovino šventę. Važiuojant vėl pasidarė agresyvus, todėl draugai išlaipino iš automobilio ir paliko stovėti ant kelio vieną nakties metu. Tikriausiai paliko tam, kad prasiblaivytų. Prasėdėjo apie 5-10 min. Draugai apsisuko ir privažiavo prie jo, bet jis vis sėdėjo piktas, todėl jie apsisukę nuvažiavo. Ėjo namo pėsčiomis, paskui sėdėjo šalikelėje prie kelio atitvaro. Už keleto minučių pamatė atvažiuojantį visureigį. Suprato, kad tai D. T. visureigis. Šviesos jį apakino ir pajuto smūgį. Smūgį jam sudavė jo bendradarbis A. B. Po suduoto smūgio bandė bėgti, bet A. B. nutvėrė ir įsitempė į automobilį. Pastebėjo, kad jam nėra dantų, buvo visas kruvinas. Pradėjo verkti, atsiprašinėti dėl B. sumušimo, nes suprato, kad viskas vyko dėl jo. D. T. nervinosi, kad jis prisidirbo sumušęs E. B. Nesuvokė kur jį vežasi, todėl prie Maximos pabėgo nes galvojo, kad jį veš į mišką. A. B. su E. B. yra draugai. Jis A. B. net negalvojo trenkti, o A. B. nieko nesakė tik sudavė smūgį. Jį ištiko šokas. Po smūgio nesuvokė kaip galėjo tai įvykti. A. B. jo neatsiprašė, bet matė, kad ir jis buvo šoke. Kavinėje paprašė iškviesti policiją. Taip atsidūrė ligoninėje. Po kelių dienų A. B. susisiekė su juo. Pasakė jam viską. A. B. jo atsiprašė, sakė, kad negalvojo, jog taip išeis. Davė 24 ar 26 eurus vaistams, nes jam pūliavo dantenos. Dabar reikalinga implantuoti dantis. Visus metus kenčia, skauda dantenos, reikalingas dantų implantavimas. Kaltinamajam jokių pretenzijų nebeturi. Su juo susitaikė. Ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos palaiko, o 5600 Eur turtinės žalos nereikalauja. Pripažįsta, kad tą dieną elgėsi agresyviai. Automobilyje gėrė ir pyko pats ant savęs dėl to, kad pakėlė ranką prieš vyresnį žmogų.
Liudytojas D. T. parodė, kad su A. B. yra bendradarbiai. Pernai, lyg tai 2019-10-31, vakare, kažkas jam paskambino ir pasakė, kad R. R. susimušė su E. B. Sužinojo per R. brolį, kad jis yra išvažiavęs su draugais į (duomenys neskelbtini). Nusprendė kartu su A. B., nuvažiuoti jo ieškoti ir suradus jį nuvažiuoti pas E. B. ir juos paprasčiausiai sutaikyti. Tada susitiko su A. B. ir važiuodami link (duomenys neskelbtini) miestelio, paskambino R. R. Paklausė kur jis yra. Tačiau jis nenurodė, kur yra. Važiuojant šalikelėje pamatė šviečiantį mobiliojo ryšio telefoną. Kadangi A. B. tuo metu telefonu dar bendravo su R. R., įtarė, kad ten šviečia būtent R. R. telefonas, todėl stabtelėjęs prie jo išleido A. B., o pats šiek tiek pavažiavęs, norėjo apsukti automobilį. Apsukinėjant automobilį, tiek R. R., tiek A. B., apšvietė automobilio šviesomis. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Tada dar nematė ant jų nei vieno jokių sužalojimų. Paskui jie abu įlipo į automobilį. R. R. atsisėdo į automobilio galą, o A. B. į priekinę keleivio vietą. Tada R. R. vis atsiprašinėjo A. B. Iš karto ėmė važiuoti link (duomenys neskelbtini). Netrukus A. B. jam pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Tada atsisukęs į R. R. ir pamatė, kad jis ranka yra užsidengęs veidą. Tarp pirštų matė šiek tiek kraujo. Neklausė nei paties R. R. kas jam nutiko, nei A. B. Važiavo į ligoninę. Įvažiavus į Telšius, ir sustojus prie šviesoforo, esančio prie PC ,,Maxima", R. R. iš automobilio nieko nesakęs išlipo ir nuėjo. Nieekas iš automobilio nelipo ir R. R. nesivijo. R. R. pakeliui į (duomenys neskelbtini) iš mašinos išmetė jo draugai. Jie ir važiavo jo ieškoti. Tikslas buvo rasti R. ir nuvežti jį pas E. B. susitaikyti. Jis tik po to suprato, kad R. yra gavęs į veidą. Tikslas pasikeitė kai R. pasiėmėm į mašiną. Norėjome vežti į ligoninę, bet pabėgo. Gal narkotikų buvo prisiėdęs. Buvo kaip pamišęs ir dar toliau gėrė. Paskui man A. B. pasakojo, kad nuo R. pats vos į kramę negavo. Jo misija buvo gelbėti R. R.
Liudytojas E. B. parodė, kad R. R. buvo jo darbininkas. Jis gerai dirbo, bet elgėsi labai įžūliai ir su juo, ir su kitais. Tas įvyko 2019-10-31 vakarą, jau sutemus, grįžo iš darbo. Jam keletą kartų skambino R. R. ir paprašė išeiti į lauką. Sutiko išeiti ir tik išėjus, pajuto smūgį. R. rankose kažkas blizgėjo ir jis iš karto jį atjungė. Sužalojo veidą, sulaužė žandikaulį. Po kiek tai laiko atsigaivino. Podukra parvedė namo. Paskambino darbų vadovui D. T.. Jis atvažiavo pas jį ir jis jam papasakojo kas atsitiko. Gal ir buvo D. T. užsiminęs, kad reikia jiems sutaikyti. D. T. viską išklausęs išvažiavo. Jis policijai parašė pareiškimą. Vėliau sužinojo, kad buvo sumuštas R. R.
Liudytojas M. S. parodė, kad 2019-10-31, apie 19.00 val., jis, E. T., R. R. ir Š. iš Telšių išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį švęsti helovyno. Kadangi jis vairavo, tai buvo blaivus, o visi kiti buvo gana girti. Girčiausias buvo R. R. Jiems dar neprivažiavus (duomenys neskelbtini) miestelio, R. R., pradėjo durnėti ir prie visų ieškoti priekabių, darėsi agresyvus. Sustojo prieš pat (duomenys neskelbtini) miestelį ir su R. R. išlipo pasikalbėti. Tada pasikalbėjus R. R. sakė, kad bus ramus. Sėdo atgal į automobilį ir važiavo toliau į (duomenys neskelbtini) miestelį, tačiau R. R. nesiramino. Jo elgesio priežastis nebuvo aiški. Jis šūkavo, ,,kabinėjosi" prie jų, atrodė, kad nori muštis. Jam nenusiraminus, nusprendė jį vežti namo, atgal į Telšius. Apsisuko ir važiavo link Telšių. Jis automobilyje vis tiek nesiramino ir toliau elgėsi agresyviai. Tada E. T. pasiūlė jį išlaipinti ir palikti, kad šiek tiek apsiramintų. Jis taip ir padarė. Sustojo autobusų stotelėje, esančioje netoli ,,(duomenys neskelbtini)" ir ten R. R. paliko. Tada važiavo link Telšių. Tačiau neprivažiavus (duomenys neskelbtini), apsisuko ir grįžo paimti R. R. Nesinorėjo jo tokio girto palikti tiesiog šalikelėje. Grįžus R. R. sėdėjo autobusų stotelėje, kurioje jį ir paliko. Nuėjo prie jo. R. toliau šūkavo ir elgėsi agresyviai. Supratęs, kad negali jo viename automobilyje vežti, nes gali ką nors sužaloti, jį paliko toje pačioje autobusų stotelėje. R. R. jam skambino, norėjo, kad grįžtų ir parvežtų į Telšius. Kadangi neatrodė nusiraminęs, jis to padaryti nesutiko. R. toks buvo pirmą kartą. Gavo ir jis vieną smūgį nuo R., kai norėjo jį išvaryti iš automobilio.
Liudytoja S. T. parodė, kad kiek žino, E. B. paskambino R. R. ir paprašė išeiti į lauką pakalbėti. E. nenorėjo, bet ji liepė eiti. Vėliau jos dukra pradėjo šaukti, kad tėtis kruvinas. Ji greitai išėjo į lauką ir dar pamatė nubėgantį R. R.
Liudytojas E. T. parodė, kad 2019-10-31, apie 17.00 val., jis, R. R., M. ir Š. M. automobiliu važiavo švęsti helovyno. Visi buvo išgėrę. Važiuodami automobiliu visi, išskyrus M., gėrė. Jis dar prieš tai buvo susitikęs su broliu, kuris pasiskundė, kad viršininkas elgiasi blogai su juo, nemoka laiku pinigų. R. paskambino viršininkui ir po to nuėjo pas jį ir jis matė kaip R. trenkė E. B. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) R. R. pradėjo elgtis agresyviai. Matyt buvo ,,pergėręs" ir nesuprato, ką daro. Tada nusprendė jį parvežti namo. Vežant namo R. elgesys nesikeitė ir jie jį paliko autobusų stotelėje. Paskui pamanę, kad dabar jis gal bus šiek tiek aprimęs, nusprendė grįžti jo paimti. R. tebesėdėjo toje pačioje autobusų stotelėje ir nebuvo nusiraminęs. Jie paliko R. R. ir išvažiavo namo.
Iš 2019-11-25 specialisto išvados Nr. G 2275/2019 (03), matyti, kad R. R. nustatyta apatinės lūpos muštinė žaizda ir keturių viršutinių dantų išmušimas (išnarinimas). R. R. sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl keturių dantų netekimo nukentėjusysis prarado nedidelę dalį (10 proc.) darbingumo (1 t. b. l. 131 ).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis A. B. nurodo įvykio vietą ir aplinkybes kaip buvo suduotas smūgis (1 t., b. l. 134-141).
BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. B. dėl asmeninių paskatų, tyčia rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį į veido sritį R. R., padarė jam apatinės lūpos muštinę žaizdą ir keturių viršutinių dantų išmušimą (išnarinimą) ir taip nesunkiai sutrikdė R. R. sveikatą. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį R. R., bet kaltės nepripažino. Teismui pateikė gynybinę versiją, kad R. R. sužalojo esant būtinosios ginties situacijai, manydamas, kad jam reikėjo gintis nuo R. R. kuris galėjo jį sužaloti. Tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad manydamas, jog gali būti sužalotas, negalėjo pasišalinti nuo R. R., todėl pats sudavė jam smūgį. Teismui nekelia abejonių, kad kaltinamojo suduotas smūgis buvo tyčia dėl asmeninių paskatų, nes prieš tai buvo sumuštas E. B. dėl kurio ir važiavo ieškoti R. R.
A. B. kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, užfiksuota informaciją bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto, vyresniojo teismo medicinos eksperto D. V. išvada.
Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. B. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. nesunkiai sužalojus žmogų, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Skirdamas A. B. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nusikaltimas nesunkus, baigtas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – teistas ir baustas (2 t., b. l. 20, 7-12), dirbantis, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 32).
Įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 59, 60 straipsniai), sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant artimą vidurkiui šios bausmės terminą ir paskiriant BK 48 str. 4 d.1 p. ir 2 p. numatytus įpareigojimus.
Dėl civilinių ieškinių
Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo A. B. priteisti 35,44 eurų Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam R. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 51-58).
Teisiamajame posėdyje, iki įrodymų tyrimo pradžios, pateikė civilinį ieškinį dėl 5400 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1 t 46-55 b. l.; 3 t 79 b. l.).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. R. palaikė civilinį ieškinį tik 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Dėl turtinės žalos, reikalavimo atsisakė.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. R. atsisakius reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, šioje dalyje byla nutrauktina.
Šioje dalyje reikalavimas nutrauktinas.
Kaltinamasis A. B. nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažino.
Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo tvarkos, pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra visiškai įrodytas. Kaltinamasis A. B. nukentėjusiajam išmušė 4 dantis. Dėl to R. R. jaučia nuolatinį diskomfortą, sunku kramtyti, patyrė nepatogumų. Dantų praradimas kelia iššūkius jo sveikatai. Negali normaliai kalbėti, kramtyti maisto. Vaikinas yra jaunas, kompleksuoja dėl savo išvaizdos. Ši neturtinės žalos suma yra proporcinga nusikalstamos veikos pavojingumui ir sukeltoms pasekmėms ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino, su civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau įrodyta, kad kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryta teismo nustatyta turtinė ir neturtinė žala, tačiau nukentėjusiajam atsisakius turtinės žalos iš kaltinamojo ji nepriteistina. Priteistina tik neturtinė žala kurią kaltinamasis privalo atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.).
Taip pat byloje susidarė teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo paskyrimo nukentėjusiajam. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas dėl civilinio ieškinio pareiškimo, paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-11-09 pažyma Nr. (12.35) PT-5354 prašo priteisti valstybės naudai – 374,05 Eur, prašymas tenkintinas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo A. B.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (2 t., 43 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant:
- per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje;
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti iš A. B. nukentėjusiojo naudai 1000 Eur.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. R. atsisakius reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, šioje dalyje bylą nutraukti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų 374,05 Eur patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. B.
Valstybės naudai iš A. B. priteisti 374,05 Eur už nukentėjusiajam R. R. suteiktą Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurią turi sumokėti A. B.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinęs teisinę pagalbą AB „Swedbank“ ar kitame banke.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.