Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Aleksandrui Uščiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustas, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. ir 124¹ str. 8 d.,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d. ir 124¹ str. 8 d., surašytas dėl to, kad jis 2016 m. gegužės 1 d., 16 val. 30 min., Jurbarko r., Eržvilko mstl., vairavo automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė (atsisakė) policijos pareigūno reikalavimo leisti pasitikrinti ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo byla: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), vyr. patrulių Š. P. ir E. K. tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-7), G. T. ir R. T. paaiškinimai (b. l. 9-10), Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 12), duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (b. l.13-14).

Teismo posėdyje A. M. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tą dieną juos kelyje aplenkė automobilis, žmogus jiems rodė įvairius gestus. Po to iškvietė policiją. Atvažiavo pareigūnai, pareikalavo vairuotojo pažymėjimo. Jis pažymėjimo neturėjo, nes buvo palikęs „Fūroje“. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo nes nevairavo. Vairavo tik prieš tai ir pareigūnai jo nesustabdė. Kai atvyko pareigūnai jis buvo nuėjęs iki degalinės, sutiko A. J. ir su juo išgėrė. Žinojo, kad alkoholio vartoti negalėjo. Jis turėjo pareigūnams paaiškinti, kad jų automobilis buvo blokuojamas. Nepagalvojo, kad tie žmonės gali pranešti policijai (b. l. 17-18).

Teismo posėdyje liudytojas A. J. parodė, kad prie Eržvilko žiedinės sankryžos sutiko A. M.. Turėjo alaus, davė jam išgerti. M. mašina stovėjo degalinėje, jis buvo vienas. M. buvo pavargęs ir nervuotas. Jie gėrė apie 100 metrų nuo degalinės. Pareigūnų nematė. A. M. sakė, kad jį paims sūnus. Automobilyje buvo R. G. (b. l. 18).

Teismo posėdyje liudytojas E. K., dirbantis Jurbarko PK, parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog sulaikytas girtas vairuotojas. Kai atvyko į vietą vairuotojas buvo pasišalinęs. Iš žiedo patraukė automobilį, kad netrukdytų eismui. Paskui atėjo asmuo, galimai vairavęs automobilį. A. M. teigė, kad nevairavo ir atsisakė pūsti į alkotesterį. Prie degalinės atėjo R. G., kuris teigė, kad jie buvo kartu, o paskui išsiskyrė. R. G. atėjo nuo miestelio pusės (b. l. 28).

Teismo posėdyje liudytoja R. T. parodė, kad su vyru važiavo iš Raseinių. Pamatė keistai manevruojantį automobilį, kuris kėlė grėsmę eismui. Greitis buvo nedidelis. Vyras automobilį aplenkė ir pasukiojo pirštą prie smilkinio. Tada automobilis padidino greitį ir pradėjo juos vytis. Jie suko link Pašaltuonio, o automobilis nepataikė į žiedinę sankryžą. Tada vyras išlipo ir nuėjęs ištraukė raktelius, o ji skambino numeriu 112. Jie grasino. Tas kuris vairavo nuėjo link degalinės ir pirko cigaretes. Kitas vyriškis nuėjo link Eržvilko. Po 20 minučių atvažiavo policija. Abu vyriškiai atėjo iš automobilio. Ji juos nupaveikslavo sėdinčius automobilyje (b. l. 28).

Teismo posėdyje liudytojas G. T. parodė, kad važiavo iš Raseinių, pamatė įtartinai važiuojantį automobilį. Parodė vairuotojui, kad jis kvailas. Tada jie ėmė vytis ir padidino greitį iki 150 km/h. Ties žiedine sankryža nepataikė į žiedą ir sustojo. Jis atėjo prie automobilio ir ištraukė raktelius, iškvietė policiją. A. M. grasino, kad susidoros. Paskui nuėjo į degalinę, o iš ten į sodybą (b. l. 28-29).

Teismo posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad 2016-05-01 buvo išgėręs. Nuėjo pas A. M. ir paprašė nuvežti nusipirkti degalų. Juos aplenkė automobilis, žmogus rodė gestus. A. M. nebuvo išgėręs, jie kartu taip pat negėrė. Su niekuo nesiginčijo, nuėjo į miestelį. Grįžo atgal, nes norėjo prašyti A. M., kad jį parvežtų (b. l. 28-29).

ATPK 256 str.1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už du pažeidimus: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. – kad vengė patikrinimo dėl apsvaigimo nuo narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d.– vairuotojo pažymėjimo nepateikimo.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 18 punktas. Apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje. Šiame straipsnyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo apsvaigimą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią apsvaigimo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).

2016-05-24 vykusio posėdžio metu liudytojai G. T. ir R. T. parodė, kad 2016 m. gegužės 1 d. važiavo iš Raseinių. Pamatė keliu važiuojantį automobilį, kuris darė įvairius manevrus, išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Aplenkus minėtą automobilį G. T. vairuotojui parodė, kad jis yra kvailas (t. y. pasukiojo pirštą prie smilkinio). Automobilis padidino greitį ir pradėjo juos vytis. Ties Eržvilku automobilis nepataikė į žiedinę sankryžą ir joje sustojo. Tada G. T. išlipo ir nuėjęs ištraukė automobilio raktelius. Automobilyje buvę du vyrai pradėjo jiems grasinta. Tada iškvietė policijos pareigūnus. Analogiškas aplinkybes šie liudytojai nurodė savo 2016-05-01 paaiškinimuose (b. l. 9-10).

Liudytojas A. J. posėdžio metu parodė, kad jis A. M. sutiko prie žiedinės sankryžos, kadangi turėjo alaus pasiūlė šiam išgerti. Jie gėrė kelio pakraštyje, o automobilis stovėjo degalinėje. Po to jie išsiskyrė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. J. į teismo posėdį buvo iškviestas administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. iniciatyva ir jo prašymu apklaustas teismo posėdyje. Jie geri pažįstami, todėl šio liudytojo parodymai yra vertintini kritiškai, kadangi jis yra suinteresuotas jog byla būtų išnagrinėta A. M. naudai. Taip pat nėra byloje duomenų, kad E. K., dirbantis Jurbarko PK, būtų davęs melagingus parodymus. Šis liudytojas patvirtino, kad atvykus į vietą automobilis buvo rastas sustojęs žiede. Paskui atėjo galimai vairavęs asmuo, o G. T. patvirtino, kad būtent šis žmogus vairavo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti dėl A. M. kaltės padarius ATPK 126 str. 5 d., numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. A. M. patrauktas už tai, kad pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. A. M. pripažino, kad vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jis buvo paliktas kitoje transporto priemonėje. Kadangi šias aplinkybes patvirtino pats A. M., todėl už šį pažeidimą jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir privalo atsakyti.

A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių A. M. už administracinius teisės pažeidimus skirtina sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27, 30, 286, 287, 288 str. str., 126 str. 1 d. teismas

Nutarė:

Paskirti A. M. administracinę nuobaudą už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirti A. M. administracinę nuobaudą už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. – 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą A. M. paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bauda per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie FM surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001 bei nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:16057521680. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM) nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.