Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00218-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 13.7.; 21.11.10.

2017 m. gruodžio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto T. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarimo, kuriuo T. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 330 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „T.“ direktoriumi, atsakingu už naftos produktų valstybės atsargų kaupimą, pažeisdamas Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų 2012-06-12 įstatymo, 6 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-03-27 nutarimu, 10 punktą, neužtikrino, kad įmonėje UAB ,,T.“ 2017 metais būtų sukauptos naftos produktų ir naftos valstybės atsargos.

Apeliaciniu skundu T. M. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarimą – paskirti jam švelnesnę, t. y. minimalią ANK 330 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, nuobaudą.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis apylinkės teismo posėdyje nedalyvavo dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių – automobiliu vykstant iš (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, į Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017 m. spalio 23 d. vykusį posėdį, kelyje netikėtai sugedo automobilis, todėl jis nebegalėjo tęsti kelionės. Apie tai jis nedelsdamas telefonu informavo teismo posėdžių sekretorę, kuri nurodė, kad šią informaciją perduos teisėjai. Sutinka, kad apylinkės teismas turėjo teisę administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant, tačiau mano, kad esant tokioms aplinkybėms, teismas galėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą atidėti, taip suteikdamas jam galimybę kitame posėdyje pateikti paaiškinimus dėl jam iškeltos administracinio nusižengimo bylos. Taip pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai ir visapusiškai įvertinęs visas jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes.

T. M. teigimu, jis dėl padaryto nusižengimo išgyvena ir nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad nusižengimą jis padarė dėl nenumatytų aplinkybių ir kitų išorinių veiksnių – esminės įtakos turėjo Energetikos ministerijos pareigūnų pateikta UAB „T.“ klaidinga pradinė konsultacija dėl naftos produktų valstybės atsargų kaupimo pareigos. Remdamasis Energetikos ministerijos pareigūnų suteikta konsultacija, jis, kaip UAB „T.“ vadovas, buvo užtikrintas, kad įmonė nebus įpareigota kaupti ir saugoti naftos produktų valstybės atsargas. Deja, 2017 m. balandžio 3 d. UAB „T.“ buvo gautas 2017 m. kovo 30 d. Energetikos ministro įsakymas Nr. 1-88, kuriuo įmonė vis dėlto buvo įpareigota sukaupti ne mažiau kaip 110 tonas benzino ir ne mažiau kaip 456 tonas dyzelino atsargų. Pažymi, kad įmonei netikėtai sužinojus apie jos pareigą sukaupti naftos produktų valstybės atsargas, jis, kaip UAB „T.“ vadovas, bandė įvykdyti šį reikalavimą, tačiau įmonė buvo informuota, jog Lietuvos naftos produktų agentūros turimi naftos produktų resursai ir galimybės kaupti bei saugoti naftos produktų valstybės atsargas yra ribotos, todėl šiuo metu nėra galimybės įmonei suteikti prašomos paslaugos. Nurodo suprantantis, kad šie paaiškinimai neatleidžia jo nuo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, tačiau mano, kad būtina atsižvelgti ir į tai, jog jis bando ir siekia pašalinti pažeidimą, kurį padarė dėl klaidingos Energetikos ministerijos pareigūnų konsultacijos ir nepakankamo Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių naftos produktų ir naftos produktų valstybės atsargų kaupimą, išmanymo. Tai įvyko dėl to, kad naftos produktų importas buvo tik trumpalaikė UAB „T.“ veikla.

Apeliantas nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymi, kad jis visiškai pripažįsta padarytą administracinį nusižengimą, dėl jo išgyvena ir nuoširdžiai galisi. Mano, kad jam galint dalyvauti įvykusiame teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas turėjo šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir tuomet būtų buvęs pagrindas skirti jam mažesnę baudą.

Be to, pasak T. M., jis visiškai nepagrįstai kaltinamas tuo, jog kliudė Inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, piktybiškai vengė patikrinimų, neįsileido į įmonės teritoriją ir pan. Pažymi, kad Inspekcijos pareigūnams yra ir buvo žinoma, jog jis, būdamas UAB „T.“ direktoriumi, 2017-06-28 įgaliojimu Nr. 325 įgaliojo įmonės vienintelį akcininką (įmonės savininką) S. R. atstovauti UAB „T.“ Inspekcijos pareigūnams atliekant įmonėje naftos produktų ir naftos valstybės atsargų patikrinimus. Jis (T. M.), kaip UAB „T.“ direktorius, suteikdamas įgaliojimus UAB „T.“ vieninteliam akcininkui S. R., nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir pagrįstai tikėjosi, kad jo paskirtas įgaliotas asmuo tinkamai atstovaus įmonę Inspekcijos pareigūnų atliekamuose patikrinimuose. Be to, jis pats asmeniškai nežinojo ir įgalioto asmens S. R. nebuvo informuotas, kad Inspekcijos pareigūnų atvykimo atlikti patikrinimus dienomis pastarasis bus išvykęs ir negalės dalyvauti patikrinime. Esant tokioms aplinkybėms mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyti teiginiai, jog jis (T. M.), būdamas UAB „T.“ direktoriumi, piktybiškai vengė patikrinimų, neįleido Inspekcijos pareigūnų į įmonės teritoriją ir (ar) kitaip kliudė jiems atlikti pareigas, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių.

T. M. prašo atsižvelgti ir į tai, kad UAB „T.“ jo gaunamas mėnesinis atlyginimas vidutiniškai yra apie 1 200 Eur, jis gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojasi dviejų kambarių butą, adresu: (duomenys neskelbtini), už nuomą ir komunalinius patarnavimus kas mėnesį buto savininkui (nuomotojui) sumoka vidutiniškai 300,00 – 350,00 Eur. Be to, kas mėnesį jis patiria kitas būtinąsias išlaidas: apie 400,00 Eur maisto produktams, apie 350,00 Eur higienos reikmenims, drabužiams, kitoms prekėms įsigyti. Taigi jo gaunamo atlyginimo vos pakanka tik būtiniausių poreikių tenkinimui (būsto nuomai, komunalinių paslaugų apmokėjimui, maisto produktų, higienos reikmenų, drabužių ir kitų prekių įsigijimui). Esant nurodytoms aplinkybėms, jis nėra finansiškai pajėgus sumokėti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą 1 150,00 Eur baudą. Teigia, kad ANK įtvirtintas sudrausminimo principas jo atžvilgiu yra visiškai pasiektas, jam paskirta bauda itin skaudžiai ir neigiamai atsilieps jo pragyvenimui, paskirtos baudos (dėl jos dydžio), be artimųjų pagalbos, jis nebus pajėgus sumokėti. Mano, kad skundžiamu nutarimu jam paskirta bauda galėtų būti sušvelninta (sumažinta) iki ANK 330 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto minimalaus dydžio baudos. Tai atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus.

T. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde T. M. neneigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 330 straipsnio 1 dalyje, savo kaltės neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą paskiriant jam minimalią ANK 330 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.

ANK 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpareigotų teisės aktuose nustatyta tvarka kaupti ir tvarkyti naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargas įmonių ar užsienio įmonių filialų valstybės atsargų nesukaupimas, netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimas užtraukia baudą įmonių ar užsienio įmonių filialų vadovams nuo trijų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Iš bylos matyti, kad T. M. padarytas administracinis nusižengimas nepriskiriamas prie šiurkščių ir pavojingų nusižengimų, duomenų, kad pastarasis anksčiau būtų baustas administracine tvarka, byloje nėra, dirba, siekė pašalinti pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad pastarasis visiškai prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai galisi, pirmosios instancijos teismui to nurodyti negalėjo, nes dėl objektyvių priežasčių (vykstant į teismo posėdį sugedo automobilis) teismo posėdyje nedalyvavo, sprendžiama, kad yra pagrindas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą sumažinant paskirtos baudos dydį, tačiau ne iki 300 Eur, kaip pageidauja apeliantas, o iki 500 Eur.

Įvertinus visumą byloje surinktų duomenų nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis (T. M.) piktybiškai vengė patikrinimo, trukdė Inspekcijos pareigūnams atlikti pareigas, yra nepagrįsta, neatitinkanti faktinių aplinkybių. Iš byloje esančio Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau – VEI) prie Energetikos ministerijos 2017 m. liepos 24 d. rašto Nr. 2R-2138, adresuoto UAB „T.“ direktoriui T. M., matyti, kad VEI 2017 m. birželio 28 d. pavedimu Nr. 15ĮP5-136 informavo jį, kaip UAB „T.“ vadovą, apie įmonės naftos produktų ir naftos valstybės atsargų neplaninį patikrinimą. Rašte nurodyta, kad VEI 2017 m. liepos 3 d. gavo UAB „S.“ 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. 57-17, kuriuo įmonė paprašė VEI 2017 m. birželio 28 d. pavedimu Nr. 15ĮP5-136 pavestą atlikti neplaninį UAB „S.“ UAB ‚T.“ ir UAB „Š.“ patikrinimą atidėti vėlesniam terminui, ne anksčiau, kaip 2017 m. rugpjūčio 7 d., nes minėtų įmonių įgaliotas asmuo S. R. nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. liepos 14 d. atostogauja, kad pasibaigus S. R. atostogoms, jis išvyks į numatytas tarnybines komandiruotes verslo reikalais. Šis prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas ir UAB „S.“ buvo informuota, kad VEI nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 14 d. atliks pirmiau minėtų įmonių (įskaitant ir UAB „T.“) neplaninį naftos produktų ir naftos valstybės atsargų patikrinimą. Įmonių vadovų ar jų įgaliotų asmenų buvo paprašyta dalyvauti pakartotinai atliekant neplaninį patikrinimą. Kadangi VEI pareigūnai 2017 m. liepos 11 d. negalėjo atlikti įmonių patikrinimo (minėtų įmonių įgaliotas asmuo S. R. patikrinime asmeniškai nedalyvavo ir vietoje savęs nepaskyrė kito atsakingo asmens), Lietuvos Respublikos ministerija 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. (7.7.-09)3-1400 iki 2017 m. liepos 28 d. pratęsė UAB „T.“ naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo patikrinimo terminą. Šiuo 2017 m. liepos 24 d. raštu Nr. 2R-2138 VEI taip pat informavo T. M., kad VEI Šiaulių teritorinio skyriaus vyresnysis specialistas 2017 m. liepos 27 d. atliks „T.“ neplaninį naftos produktų ir naftos valstybės atsargų patikrinimą ir paprašė pastarąjį pačiam dalyvauti arba užtikrinti jo įgalioto atstovo dalyvavimą atliekant minėtą neplaninį patikrinimą (b. l. 18). Taigi, nekyla abejonių, kad T. M. žinojo apie planuojamus atlikti įmonės patikrinimus, žinojo, kad jo įgaliotas asmuo S. R. 2017 m. liepos 27 d. patikrinime dalyvauti negalės, tačiau pats jame nedalyvavo, taip pat, būdamas UAB „T.“ direktoriumi, neužtikrino, kad patikrinimuose dalyvautų kitas jo įgaliotas asmuo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarimą pakeisti.

T. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 330 straipsnio 1 dalyje, paskirtą nuobaudą – 1 150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą – sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.