Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamiesiems O. Š., D. B., K. P., E. J., kaltinamųjų gynėjams advokatams Algiui Girdučiui Šalavkai, Eugenijui Senovaičiui, Loretai Daukšienei, Arnoldui Blaževičiui, kaltinamųjų įstatyminiams atstovams I. S., J. J., nukentėjusiajam A. B., nukentėjusiojo A. B. atstovui advokatui Arvydui Verpečinskui, Jonavos rajono VTAS atstovei Virginijai Motiejūnienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2015-09-16 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 7 val., tęsti mokslą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 140 str. 1 d.

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2014-11-04 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 9 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2015-04-13 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. – 11 mėn. laisvės atėmimo bausme;

3) 2015-05-06 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

4) 2015-09-16 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str.1d., 178 str. 2 d. (64¹ str.) –4 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d., 64 str. subendrinta su 2015-05-06 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;

5) 2016-03-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str., 1 d., 178 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 8 mėn., laisvės atėmimo bausmė, kuri dalinio sudėjimo subendrinta su 2015-09-16 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. 9 mėn., laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 140 str. 1 d.

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2014-10-06 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – 9 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2014-11-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 9 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir nebendrauti su D. B.;

3) 2015-04-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 10 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2014-11-04 nuosprendžiu paskirta galutine 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 m. ir 1 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė atlikta pagal 2014-11-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį;

4) 2015-05-06 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., 4 d. – 2 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str., galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015-04-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė atlikta pagal 2015-04-13 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį;

5) 2015-10-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. – 1 m. laisvės atėmimo bausme, kuri BK 63 str.1 d., 4d., 9 d., 64 str. subendrinta su 2015-05-06 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 3 mėn., laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

6) 2016-03-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 4 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015-10-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine 2 m. 3 mėn., laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m., bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 140 str. 1 d.

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2015-10-02 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje;

2) 2015-10-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015-10-02 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 20 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 35 parų arešto bausmė, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą, pagrobė automobilį, pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą ir sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

O. Š., D. B., K. P., E. J., 2015-01-30 apie 02.00 val., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. J. balkone rastu pagaliu išdaužus buto balkono durų stiklą, su K. P. įsibrovė į A. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini)., po to iš vidaus atrakino buto durų spyną ir į butą įleido D. B. ir O. Š., iš buto pagrobė nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą: įvairius maisto produktus, bendros 10 eurų vertės, 2 vnt. mobilaus ryšio telefonų „Nokia“, bendros 140 eurų vertės, ritę 10 eurų vertės, automobilinį magnetofoną „JVC“, 60 eurų vertės, turtinės vertės neturintį automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelį.

Toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, O. Š., D. B., K. P., E. J., 2015-01-30 po 02.00 val., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) 3 -iojo namo kieme, (duomenys neskelbtini) K. P. pagrobtu automobilio rakteliu atrakinus vairuotojo dureles ir užvedus automobilio variklį, pagrobė svetimą turtą – L. B. vardu registruotą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eurų vertės, kuriuo faktiškai naudojosi A. B..

Be to, O. Š., D. B., K. P., E. J., 2015-01-30 po 02.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sugrįžo ir įsibrovė į butą (duomenys neskelbtini)., iš kurio prieš tai buvo pagrobę svetimą turtą, ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – ieškojo pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis A. B. pabudo ir juos pastebėjo, siekiant išvengti sulaikymo, K. P. nukentėjusiajam A. B. metė į galvą puodelį ir gumine lazda sudavė į galvą du smūgius, E. J., O. Š. ir D. B. bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius rankomis nukentėjusiajam A. B. į galvą, taip sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą.

O. Š. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl kaltinimo kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2015-01-30 susitikę su E. J. ir K. P. nuėjo pas D. B.. Visi kaltinamieji yra jo draugai. Vaikštinėjant lauke buvo šalta, kažkas iš jų pasiūlė pasivažinėti. Nukentėjusiojo A. B. jie nepažinojo, tačiau buvo kalbama, kad jo automobilyje visada yra kuro. Apie antrą valandą nakties bendrai sutarę ėjo pas A. B. paimti automobilio raktelių. Iš pradžių nuėjo prie buto durų, jos buvo užrakintos, tada nuėjo prie lango. K. P. ir E. J. per pirmo aukšto grotas įlipo į nukentėjusiojo balkoną. Tuo metu jis su D. B., būdami toliau nuo namo saugojo aplinką, kad kas neateitų. Balkono durys buvo uždarytos. Pagaliu išdaužė balkono langą ir pateko į butą. Patekę į butą atrakino iš vidaus buto duris ir jį su D. B. įleido. Manė, kad bute nieko nėra. Kambaryje rado automobilio raktelius, dar iškraustė šaldytuvą. Jis paėmė maisto produktus, bendros 10 Eur vertės, gal ir buvo kažkokie mobilūs telefonai, jis jų neėmė. Ritę, automobilio magnetofoną paėmė, magnetofoną mėgino automobilyje pajungti, bet buvo neveikiantis ir jį ten paliko. Manė, kad bute normalių daiktų ras, bet beveik nieko nerado. Paėmę rastus daiktus išėjo iš buto, butą paliko atrakintą. Maišus su daiktais nunešė pas K. P.. Sugrįžę prie nukentėjusiojo automobilio visi susėdo ir išvažiavo. Norėjo pasivažinėti, nes nebuvo ką veikti, buvo šalta. Pavažinėjus kelias valandas automobilyje liko mažai benzino. Todėl visi nusprendė vėl grįžti į nukentėjusiojo butą ir surasti pinigų benzinui. Būnant buto viduje kažkas užkliudė magnetofoną ir jis nukrito. Nukentėjusysis pabudo, ėjo link jų, klausė ką jie daro. Jie labai išsigando, kad nukentėjusysis gali iškviesti policiją, ar kurį nors iš jų sugauti. Visi bėgo link durų. E. J. rastu puoduku trenkė nukentėjusiajam per galvą. Prie durų vyko susistumdymas. Nukentėjusįjį mušė iš baimės. Nukentėjusiajam buvo suduota pagaliu. Jis prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nevartojo. Išbėgę iš buto sėdo į nukentėjusiojo A. B. automobilį ir išvažiavo. Automobiliu važinėjosi. Po to užrakinę automobilį paliko prie bokštų ir išsiskirstė. Po to jam pasakojo, kad automobilis buvo rastas išardytas. Civilinio ieškinio neatlygino, po įvykio pas nukentėjusįjį nuvykęs nebuvo. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, norėtų žalą atlyginti dalimis per 3 mėnesius. Turi du brolius ir seserį, visi pilnamečiai. Jis gyvena kartu su mama. Blogai vertina savo elgesį, dėl nusikaltimo gailisi, taip pasielgė nepagalvojęs. Šeimoje jam nieko netrūksta. Daugiau taip elgtis neplanuoja. Mokinasi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, mokyklą lanko.

D. B. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl kaltinimo kaltu prisipažino pilnai. Nurodė, kad nukentėjusiojo A. B. nepažįsta, o visi kaltinamieji yra jo draugai. O. Š. pasiūlė pasivažinėti su mašina. Vaikščiojo po Ruklą, nežino, kodėl ėjo pas nukentėjusįjį į butą.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsinus kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2. b. l. 5), jog <...K. ir E. pasakė, kad yra reikalas <...> yra butas, kurio savininkas miega ir jame gali būti pinigų ir kad galime eiti tą butą apvogti...> kaltinamasis parodė, kad perskaityti parodymai teisingi. Tęsdamas parodymus kaltinamasis nurodė, kad visi bendrai sutarė nukentėjusįjį apvogti. Nuėjus prie buto jis su O. Š. liko už namo, saugojo aplinką. E. J. ir K. P. į butą įlipo per balkoną. E. J. rastu balkone pagaliu išdaužė balkono langą. Patekę į vidų jie atrakino jiems duris iš vidaus. Nežino kas paėmė mašinos raktelius, jis jų nematė. Jis nakties metu iš viso nemato dėl blogo regėjimo. Maisto produktų ir telefonų neėmė ir nematė kas juos paėmė. Jis paėmė magnetolą. Bute ieškojo daiktų, nieko gero nerado, tikėjosi rasti geriau. Tuomet paimtus daiktus nusinešė pas K. P.. Su surastais nukentėjusiojo automobilio rakteliais visi nuėjo prie nukentėjusiojo mašinos, užsikūrė, važinėjosi. Mašiną vairavo K. P., nors teisės vairuoti jis neturi. Važinėjosi apie dvi valandas. Automobilyje buvo likę nedaug kuro, todėl besivažinėjant kilo mintis vėl grįžti į butą ir paieškoti pinigų kurui. Į butą, įėjo pro duris. Tikėjosi rasti pinigų tame kambaryje, kur miegojo senis. Bute kažkas kažką užkliudė, kažkas nukrito ant žemės ir šeimininkas A. B. atsikėlė. Jie išsigando, bėgo prie durų.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsinus kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2. b. l. 5), jog <...E. rastu puoduku taip pat trenkė tam žmogui per galvą...> kaltinamasis parodė, kad perskaityti parodymai teisingi. Jie išsigando, bijojo, kad jų nepagautų, todėl ir mušė nukentėjusįjį A. B.. Koridoriuje buvo susistumdymas. Stumdėsi visi. Jis fizinio smurto nenaudojo. Nukentėjusysis prieš juos fizinio smurto nenaudojo. Kas mušė nukentėjusįjį, jis nematė. Išbėgę iš buto vėl sėdo į tą pačią mašiną ir toliau važinėjosi. Jį parvežė į namus. Priežasčių, kodėl padarė nusikaltimą nežino. Jis mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Kartais praleisdavo pamokas, nes tingėdavo eiti į mokyklą. Turi vieną brolį dvi seses, visi nepilnamečiai. Dar yra tėtis, mama, močiutė. Jam nieko netrūksta, namuose maisto yra, tėvai jį myli. Tėvų materialinė padėtis gera, nė vienas tėvų nedirba, gyvena iš invalidumo pašalpos. Teisiamas ketvirtą kartą. Dėl padarytų veikų gailisi, daugiau nebevogs. Civilinio ieškinio neatlygino, su ieškiniu sutinka, bet mano, kad automobilis tiek nevertas. Visa automobilio vertė 300 Eur.

K. P. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl kaltinimo kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad paskambinęs E. J. pasiūlė atvažiuoti į Ruklą. Atvykus susitiko su E. J., O. Š. ir D. B.. Vaikštinėdami po miestelį sumanė nueiti pas nukentėjusįjį paimti mašinos raktelius ir dar ką nors vertingo. Tai galėjo būti kaip nurodyta kaltinime – 2015-01-30 apie 2 val., nakties. Iš pradžių priėjo prie nukentėjusiojo buto durų, mėgino jas atidaryti. Po to jis su E. J. įlipo į balkoną, išmušė stiklą ir pateko į buto vidų. Iš buto jis paėmė automobilio raktelius, daugiau nepamena, jog būtų kažką ėmęs. Telefono, maisto produktų neėmė. Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsinus kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2. b. 64-65), jog <... Edgaras bute rado ir paėmė du pakelius cigarečių, mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“... > , kaltinamasis parodė, kad nepamena šių ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių. Tęsdamas parodymus K. P. parodė, kad O. Š. nešėsi iš nukentėjusiojo paimtą maistą, D. B. magnetolą. Kadangi jo namai arti nukentėjusiojo, todėl maišus su daiktais nunešė pas jį. Buvo du maišai, kas juose jis nežiūrėjo. Nukentėjusiojo automobilį atrakino ir vairavo jis. Važinėjosi po miestelį apie porą valandų. Po to sumanė dar kartą grįžti į nukentėjusiojo butą, norėdami rasti pinigų. Grįžę pas nukentėjusįjį su E. J. kambaryje, kuriame miegojo nukentėjusysis, ieškojo ko nors vertingo. Kažką numetus, nukentėjusysis pabudo. Atsikėlęs pasakė „ką darot” ir lenkėsi kažką paimti nuo stalo ir ėjo link jų. Bijodamas, kad juos nesužalotų, jis turėta gumine lazda kelis kartus sudavė nukentėjusiajam. Lazdą rado prie fotelio. Rankomis nukentėjusiojo nemušė. Nematė, ar kuris nors metė į nukentėjusįjį iš puoduko. Atrakinę buto duris visi išbėgo. Po to vėl visi važinėjosi nukentėjusiojo mašina. Automobilį vairavo jis, nes jis vienas mokėjo vairuoti. Pasivažinėjus atgal nebegrįžo. Nukentėjusiojo mašina važiavo pirmą kartą. Nukentėjusiojo nėra prašęs leisti važiuoti jo mašina. Kadangi po miestelį važinėjo policija, pasivažinėję automobilį paliko miškelyje. Iš ryto su E. J. nuėjo prie mašinos. Ji buvo išardyta, stiklai išdaužyti. Miestelyje kalbėjo, kad automobilį ardė O. Š. su kažkokiais vyrais. Iki suėmimo gyveno su tėčiu. Turi 15 metų brolį ir 9 metų seserį. Tėvai išsiskyrę. Šiuo metu mokosi, nori susirasti darbą. Gailisi padaręs nusikaltimą. Savo elgesį blogai vertina. Teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo, kad sukėlė jam fizinį skausmą. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka pilnai, išėjęs į laisvę pradės dirbti ir atlygins žalą.

E. J. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl kaltinimo kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad visi kaltinamieji yra jo draugai. Būdamas pas O. Š. jis paskambino K. P., pakvietė atvažiuoti į Ruklą. Jam atvykus ėjo pasivaikščioti, užsuko pas D. B.. Sumanė pasivažinėti mašina. Vaikštinėjant kalbėjo, kad A. B. turi mašiną, todėl sugalvojo patekti į nukentėjusiojo butą tikslu rasti automobilio raktelius. Bandė pas jį patekti pro duris, klibino rankeną, skambino į duris. Pamanė, kad butas tuščias. Jis pasiūlė K. P. lipti per balkoną. Pagaliu jis išdaužė lango kamputį, patekus į vidų kambaryje ieškojo pinigų. Nepamena, gal ir galėjo paimti telefoną, cigaretes. Automobilio raktelį rado K. P.. Matė, kad draugai nešėsi maišus, keli buvo maišai, nepamena. Vėliau nukentėjusiojo A. B. automobiliu važiavo pasivažinėti. Automobilį atrakino ir jį vairavo K. P.. Važinėjosi apie dvi valandas. Kadangi automobilyje buvo mažai kuro, jiems bevažinėjant kilo mintis grįžti į nukentėjusiojo butą antrą kartą tikslu rasti pinigų benzinui. A. B. buvo bute ir miegojo. Jis prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nenaudojo, kas metė puodelį į nukentėjusįjį, nežino, jis nemetė. Atrakinus duris iš buto visi išbėgo. Nematė, ar jo draugai mušė nukentėjusįjį, nes jis bėgo prie durų. Nukentėjusysis jų nemušė. Po to dar važinėjosi nukentėjusiojo mašina. Pasivažinėję mašiną paliko miške prie trijų kaminų. Kur padėjo maišus su daiktais, nepamena. Vėliau rado mašiną suniokotą. Blogai pasielgė, labai gailisi. Posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Šeimoje yra dvi seserys, viena pilnametė, yra trys broliai, vienas pilnametis, mama ir patėvis. Patėvis dirba, namuose valgyti yra. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Į pamokas kartais nueidavo. Mokyklos lankyti nenorėjo, tingėdavo. Civilinio ieškinio neatlygino, su juo sutinka.

Be pačių kaltinamųjų pripažinimo esminių bylos aplinkybių nustatytos faktinės nusikaltimų padarymo aplinkybės ir kaltinamųjų O. Š., D. B., K. P., E. J. kaltė įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, o būtent:

nukentėjusysis A. B. parodė, kad pabudo iš miego išgirdęs triukšmą. Pamatęs vaikinus paklausė, ką jie čia daro. Vaikinai puolė bėgti. Buvo grūstis koridoriuje tarp vaikinų, kol jie atsirakino duris. Vienas rėkė: „pribaik jį“. Įvyko susistumdymas, pasipylė smūgių kruša. Buvo smūgiuojama jam į galvą iš rankų ir gumine lazda. Jam buvo trenkta apie 10 smūgių į galvą, įskaitant ir trenkimą su puodeliu. Bananu jam sudavė K. P. apie 3-4 smūgius. Kiti smūgiai buvo suduoti visų vaikinų bendrai. Negali nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus, buvo smūgių kruša. Kaltinamieji jį mušė koridoriuje prie durų. Smūgiavo jam iš priekio einant link durų. Buvo prakirsta galva. Jis smurto kaltinamųjų atžvilgiu nenaudojo, sąmonės praradęs nebuvo. Atsirakinę duris visi vaikinai išlėkė. Guminė lazda (bananas) jam priklauso. Iš jo buto buvo pagrobti jo ir žmonos telefonai NOKIA – 140 Eur vertės, maisto produktai, kava 500 g., keli buteliai aliejaus, ritės – 10 eurų vertės, automobilio magnetofonas „JVC“ 60 eurų vertės ir bevertis raktelis. Jis iš karto pasigedo automobilio raktelio. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad nėra jo automobilio. Telefonai buvo pagrobti, todėl ėjo pas kaimyną išsikviesti policiją. Automobilis buvo rastas visiškai suniokotas: be ratų, išdaužytais langais, išdaužytais žibintais, išluptu radiatoriumi. Automobilis buvo sugadintas nebepataisomai. Pardavęs automobilį gavo 50 eurų. Automobilį pirko už 900 Lt. Prieš pat vagystę automobiliui buvo pirkęs naujas padangas, akumuliatorių. Automobilis registruotas žmonos vardu, žmona mirusi. Mano, kad vagystė buvo užsakyta, nes jo automobilį anksčiau buvo bandoma pavogti tris kartus. Išdaužti balkono stiklai kainuos 35 eurus. Reiškia ieškinį ir dėl moralinės žalos 300 eurų sumai, nes buvo labai išgąsdintas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamieji nebuvo atvykę atsiprašyti. Posėdžio metu atsiprašiusiems kaltinamiesiems atleido. Jei kaltinamieji jam atlygintų žalą, jis atleistų, tačiau niekas žalos neatlygino.

Kaltinamojo O. Š. įstatyminė atstovė V. Š. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykio aplinkybes nieko nežino. Nurodė, kad dėl sūnaus elgesio su juo kalbasi, tačiau jis nereaguoja, neklauso, daro savo, vartoja jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Sūnaus elgesys blogas, sūnus teigiamų išvadų nedaro. Jam draudžiama bendrauti su asmenimis, darančiais blogą įtaką, todėl draugų šiuo metu neturi. 21 val. sūnus turi būti namuose, o jei sūnus jos neklauso, ji kreipiasi į pareigūnus.

Kaltinamojo D. B. įstatyminė atstovė I. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus anksčiau neklausydavo, tačiau dabar mano, jog jis pasimokė. Pasižadėjo, kad daugiau taip nesielgs ir stengsis pasitaisyti. Sūnus gauna invalidumą dėl psichikos. Jo blogas regėjimas, nes atšokusi akių tinklainė. Pasekmės ateityje gali būti dar liūdnesnės. Ji mano, kad sūnui blogą įtaką daro draugai.

Kaltinamojo E. J. įstatyminė atstovė J. J. parodė, kad sūnų auklėjo gerai, šeimoje yra šeši vaikai, ji gyvena su sugyventiniu. E tėvas miręs. Gyvena dviejų kambarių bute, sąlygos vaikų mokymuisi pakankamos. Sugyventinis dirba, o ji augina mažamečius vaikus ir yra registruota darbo biržoje. Sūnus ramus, ne jis renkasi draugus, o draugai jį renkasi. Sūnus dažnai būdavo namuose, klausydavo muziką, nebūdavo, kad negrįžtų namo. Iki suėmimo mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, jam buvo konstatuoti elgesio sutrikimai. Domėdavosi kaip sūnui sekasi mokslai, skambindavo mokytojams. Iš mokyklos būdavo nusiskundimų. Kai buvo mažesnis lankėsi pas psichologus.

2015-01-30 apžiūros protokolu nustatyta tiksli įvykio vieta – butas, esantis (Duomenys neskelbtini). Apžiūros metu konstatuota, jog butas yra antrame aukšte. Buto durys medinės, rakinamos viena įleidžiama spyna. Virtuvėje pradarytos spintelių durelės. Kambaryje praverta televizoriaus spintelė, įvairūs daiktai išmėtyti ant žemės. Kitame kambaryje stovi sekcija, kurios stalčiai ir durelės praviri, ant žemės išmėtyti įvairūs daiktai. Vienas stalčius padėtas ant fotelio. Šiame kambaryje yra išėjimas į balkoną, kurio durys praviros, durų stiklas ties rankena išdaužtas, stiklo šukės mėtosi kambario viduje (t. 1. b. l. 12-15).

2015-02-02 apžiūros protokolu nustatyta, kad ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirta (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas automobilis „Audi 80“ be valstybinių numerių ir konstatuota, jog miškelyje prie upelio stovi baltos spalvos automobilis „Audi 80“ be valstybinių numerių, jis paverstas ant kairio šono, dešinė pusė paremta mediniais raiščiais. Automobilio išorė suniokota, t. y. automobilis be ratų, sudaužyti langų stiklai bei žibintai, variklio grotelės nuimtos apardytas variklio skyrius, kairės pusės veidrodėlis nulaužtas. Automobilio salone galinė sėdynė apversta, priekinė panelė ir vairo apdaila nulaužtos, užvedimo spynelė be apgadinimų. Prie automobilio mėtosi sulaužytos automobilio plastmasinės detalės. Už 5 metrų nuo automobilio guli valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini) Apžiūrimo automobilio VIN yra (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 29-30).

Baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo. Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad O. Š., D. B., K. P., E. J., įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą. Tokia teismo išvada grindžiama pačių kaltinamųjų parodymais. Kaltinamieji prisipažino kaltais pagal jiems pareikštą kaltinimą, kuris buvo pakeistas bylos nagrinėjimo teisme metu pakeičiant kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir veikos kvalifikavimą (3 t. b. l. 132-139). Kaltinamieji teismo posėdžio metu pripažino, jog norėdami pasivažinėti su nukentėjusiojo A. B. automobiliu, turėdami tikslą nukentėjusiojo namuose rasti automobilio raktelius ir dar ką nors vertingo, įsibrovė į nukentėjusiojo A. B. butą. Iš kaltinamųjų O. Š., D. B., K. P., E. J. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad įsibrovimas į patalpą vyko slapta, o būtent – K. P. ir E. J. per pirmo aukšto grotas įlipo į nukentėjusiojo balkoną, o O. Š. su D. B. būdami toliau nuo namo saugojo aplinką. E. J. patvirtino, kad išdaužė balkone rastu pagaliu buto balkono durų stiklą, todėl šių veiksmų pasekoje su K. P. įsibrovė į A. B. butą ir iš vidaus atrakinus buto durų spyną, į butą įleido kaltinamuosius O. Š. ir D. B.. Pažymėtina, jog kaltinamieji teismo posėdžio metu neginčijo įsibrovimo į butą faktinių aplinkybių ir tokio įsibrovimo motyvo – tikslo pagrobti svetimą turtą. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamųjų duoti parodymai dėl kiekvieno kaltinamojo vaidmens pasisavinant svetimą turtą, t. y. kuris kaltinamasis kokį turtą paėmė, nėra visiškai nuoseklūs lyginant su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. O. Š. parodė, jog paėmė maisto produktus, ritę ir automobilio magnetofoną, D. B. parodė, jog paėmė magnetolą, K. P. parodė, kad paėmė automobilio raktelius, o E. J. parodė, kad tiksliai neprisimena, tačiau galėjo paimti telefoną ir cigaretes. Kaltinamasis K. P. tvirtino, kad nešėsi iš nukentėjusiojo du maišus pagrobtų daiktų, o kaltinamasis E. J. parodė, kad matė, kaip buvo nešami maišai, tačiau kiek buvo maišų, neatsimena. Tuo tarpu nukentėjusiojo A. B. parodymais nustatyta, kad iš jo buto buvo pagrobti jo ir žmonos telefonai Nokia 140 vertės, kava 500 g., keli buteliai aliejaus, ritės 10 eurų vertės, automobilio magnetofonas „JVC“ 60 eurų vertės ir bevertis raktelis. Teismas pažymi, jog netikėti nukentėjusiojo A. B. parodymais neturi jokio pagrindo, nes nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų pažinojęs kaltinamuosius ir būtų turėjęs pagrindą juos apkalbėti, arba būtų kaip nors suinteresuotas bylos baigtimi, patys kaltinamieji jų taip pat nenurodė. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis K. P. įrodymų tyrimo teisme metu pripažino, kad automobilio raktelį pagrobė jis. Taip pat K. P. parodė, kad jis atrakino nukentėjusiojo automobilį ir jį vairavo. Visi kaltinamieji pripažino, kad jie visi kartu važinėjosi nukentėjusiojo automobiliu apie dvi valandas. Teigė, kad automobilį pagrobė, nes norėjo pasivažinėti, nebuvo kas veikti, į nukentėjusiojo gyvenamąsias patalpas įsibrovė siekiant pagrobti automobilio raktelius ir rasti dar ką nors vertingo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji O. Š., D. B., K. P. ir E. J., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į A. B. priklausantį butą iš jo pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 220 eurų vertės turtą, toliau kaltinamieji O. Š., D. B., K. P. ir E. J., tęsdami nusikalstamą veiką, su pagrobtu automobilio rakteliu atrakinus vairuotojo dureles ir užvedus automobilio variklį, pagrobė svetimą turtą – L. B. vardu registruotą automobilį Audi 80, 470 eurų vertės, kuriuo faktiškai naudojosi nukentėjusysis A. B.. Subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė – užvaldė svetimą turtą tyčia, norėdami savo tikslais svetimu turtu naudotis, objektyvioji nusikaltimo pusė – kaltinamųjų veiksmai, pasireiškę savavališku pagrobto turto paėmimu, pagrobtų daiktų nunešimu pas K. P. į namus, išvykimu iš teritorijos, kurioje stovėjo nukentėjusiojo automobilis, objektas – kaltinamiesiems svetimas nukentėjusiojo turtas. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamieji užvaldė svetimą turtą ir taip įgyjo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu pagal savo valią.

Kaltinamųjų O. Š., D. B., K. P. ir E. J. nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2 d., kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog jie suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, kad jie darydami nusikalstamą veiką veikia prieš turto savininko valią, kad jų veiksmai yra neteisėti, kad jie užvaldo svetimą, jiems nepriklausantį turtą, tai, kad kiekvieno veiksmai yra reikšmingi galutiniam rezultatui, bendrais veiksmais, neatlygintinai užvaldė svetimą turtą.

Prokurorė 2015-12-03 prašyme pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir veikos kvalifikavimą kaltinamųjų O. Š., D. B., K. P. ir E. J. veikas kvalifikavo kaip dvi atskiras (BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d.). Teismas pripažįsta, jog atsižvelgus į kaltinamųjų tyčios kryptingumą, nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, vagystės dalyką kaltinamųjų veika laikoma kaip viena savarankiška tęstinė veika, todėl iš kaltinimo šalintinas perteklinis nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 178 str. 2 d.

Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Nusikaltimų nuosavybei bylose paprastai teismai kaip tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikuoja tokią veiką, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-433/2012). Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-649/2006).

Vertinant byloje esančius įrodymus akivaizdu, jog sumanymas pagrobti automobilį kilo tuo pačiu metu kaip ir sumanymas įsibrauti į nukentėjusiojo butą siekiant surasti automobilio raktelius. Atitinkamai, kaltininkų tyčią jungė vieningas kaltininkų sumanymas – įsibrauti į nukentėjusiojo butą tikslu surasti automobilio raktelius, pasisavinti kitą svetimą turtą ir pagrobti automobilį. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai pasireiškė keliais etapais – įsibrovimu į patalpą ir svetimo turto pagrobimu, įskaitant automobilio raktelius, pagrobtų daiktų nunešimu pas K. P. į namus ir automobilio pagrobimu. Šiuos nusikalstamų veiksmų etapus skiria nedidelis laiko tarpas, kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad K. P. gyvena šalia nukentėjusiojo, todėl pagrobtų daiktų nunešimas netruko ilgą laiką. Svetimas turtas buvo grobiamas iš tos pačios vietos – nukentėjusiojo namų, adresu (duomenys neskelbtini) žala buvo padaryta vienam asmeniui – nukentėjusiajam A. B.. Kitaip tariant, šiuo konkrečiu atveju tęstinė nusikalstama veika pasireiškė tuo, jog kaltinamieji veikė turėdami sumanymą pagrobti automobilį ir kitą svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tai įgyvendino ne iš karto, o per kelis etapus, nes norint pagrobti automobilį reikėjo pasisavinti automobilio raktelius.

Dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiojo turtą ir fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam.

Kaltinamųjų O. Š., D. B., K. P., E. J. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu neginčijamai nustatyta, kad jiems bevažinėjant pagrobtu automobiliu, kuriame buvo likę mažai benzino, kaltinamieji norėdami pas nukentėjusįjį A. B. rasti pinigų benzinui dar kartą sugrįžo ir įsibrovė į nukentėjusiojo butą, bute ieškojo pinigų. Kažkuriam kaltinamajam užkliudžius nukrito magnetofonas, nukentėjusysis nuo garso pabudo. Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu O. Š. parodė, kad pabudus nukentėjusiajam jie labai išsigando, bijojo, kad bus iškviesta policija, todėl iš baimės mušė nukentėjusįjį, nepamena, bet mano, kad nukentėjusiajam buvo suduota pagaliu. Kaltinamasis D. B. taip pat parodė, kad jie mušė nukentėjusįjį iš baimės, tačiau jis fizinio smurto nenaudojo. K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad trenkė nukentėjusiajam su gumine lazda keletą kartų. E. J. 2016-03-18 teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog fizinio smurto nenaudojo ir nežino, ar jo draugai naudojo, nematė, kas metė puodelį į nukentėjusįjį. Teismas E. J. parodymais, kad jis į nukentėjusįjį nemetė puoduko, nesivadovauja, nes jie paneigti paties kaltinamojo parodymais, kur jis apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu 2015-10-07 (t.3 b. l. 104), patvirtino, kad metė ant spintelės rastu puoduku ir pataikė nukentėjusiajam į galvą, bei kaltinamojo O. Š. parodymais ir kaltinamojo D. B. BPK 276 str., tvarka perskaitytais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis teisme patvirtino, kad E. J. trenkė rastu puoduku nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusiojo A. B. parodymais nustatyta jam buvo suduota apie 10 smūgių į galvą, įskaitant smūgį puodeliu. Gumine lazda jam sudavė K. P. apie 3-4 smūgius, E. J. sudavė į galvą mesdamas puoduką, o kiti smūgiai buvo suduoti visų kaltinamųjų bendrai. Nukentėjusysis negali nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus, tačiau nurodo, kad buvo smūgių kruša, jam buvo prakirsta galva. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs nuo pirmųjų apklausų.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamieji O. Š., D. B., K. P., E. J. bendrai veikdami, įsibraudami į nukentėjusiojo butą pasikėsino pagrobti svetimą turtą – pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes beieškant pinigų pabudo nukentėjusysis A. B., kurį kaltinamieji sumušė ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.

Bylos duomenimis bei kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji O. Š., D. B., K. P., E. J. padarė veikdami kartu, t.y. bendrininkų grupėje. Sumanymas padaryti nusikalstamas veikas kilo visiems kartu, bylos duomenimis nė vienas kaltinamasis nesipriešino nusikalstamam sumanymui. Veikų bendrumą įrodo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: kaltinamieji kartu sumanė pasivažinėti automobiliu ir įsibrovė į butą tikslu pagrobti automobilio raktelius bei kitokių vertingų daiktų, pagrobtus daiktus kartu nunešė pas K. P., visi kartu važinėjosi pagrobtu automobiliu, visi grįžo atgal į butą ieškoti pinigų ir kt. Akivaizdu, kad kaltinamieji O. Š., D. B., K. P., E. J. suvokė, jog nusikalstamas veikas daro kaip bendrininkai. Taigi šiuo atveju ta aplinkybė, jog D. B. fizinio smurto nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu nenaudojo, neturi jokios reikšmės kvalifikuojant jų nusikalstamas veikas, nes nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų konkretaus indėlio, kaltinamieji atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį, laikant visus kaltinamuosius bendravykdytojais.

Kaltinamųjų nusikalstamos veikos pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., BK 140 str. 1 d., kvalifikuotos teisingai, kadangi nustatyta, jog kaltinamieji O. Š., D. B., K. P., E. J. suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad kiekvieno veiksmai yra reikšmingi galutiniam rezultatui, bendrais veiksmais, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis A. B. pabudo ir juos pastebėjo, bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam.

Kaltinamojo O. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas kaltinamajam O. Š. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, jog nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2 d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d., nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, jog nusikalstama veika pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į O. Š. asmenybę, į tai, kad yra teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, 17 metų amžiaus, nukentėjusiajam buvo padaryta reali turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos charakterizuojamas neigiamai (1 t. b. l. 173), Jonavos psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2012 m., iki 2016-01-19 jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 t. b. l. 183). Kaltinamasis turi du brolius ir seserį, visi pilnamečiai. Jis gyvena kartu su mama. Įstatyminė atstovė V. Š. yra bedarbė, gyvena su sugyventiniu, motinos teigimu jos sūnus O. Š. visiškai jos neklauso, teigiamų išvadų nedaro. O. Š. amžius atitinka socialinę brandą. Teismas atsižvelgdamas į jo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, bei į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius), kad visumoje būtų įgyvendinta BK 80 str., numatyta bausmės paskirtis už įvykdytus nusikaltimus turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Paskirta bausmė baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta galutine bausme.

Skirdamas kaltinamajam D. B. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, jog nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2 d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d., nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, jog nusikalstama veika pagal BK 22 str. 1 d. BK 178 str. 2 d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teisiamas šeštą kartą, teistumas neišnykęs. Atsižvelgiama į D. B. asmenybę, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, 14 metų amžiaus, nukentėjusiajam buvo padaryta reali turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta, nebaustas administracine tvarka (2 t. b. l. 54), (duomenys neskelbtini) mokykloje mokėsi silpnai (2 t. b. l. 47). Kaltinamojo teigimu praleisdavo pamokas, nes tingėdavo eiti į mokyklą. Turi vieną brolį dvi seses, visi nepilnamečiai. Yra tėtis, mama, močiutė. Jam nieko netrūksta, namuose maisto yra, tėvai jį myli. Jonavos psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2014 m., nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (2 t. b. l. 48). Kaltinamojo įstatyminė atstovė mano, jog blogą įtaką jos sūnui daro draugai. D. B. amžius atitinka socialinę brandą. Teismas atsižvelgdamas į jo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę bei į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius), kad visumoje būtų įgyvendinta BK 80 str., numatyta bausmės paskirtis už įvykdytus nusikaltimus turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo nepilnametystę, nusikalstamos veikos pasekmes, padarytos žalos dydį, parinktinas žemesnis už sankcijoje numatytą tos bausmės rūšies vidurkį. Paskirta bausmė baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta galutine bausme.

Skirdamas kaltinamajam K. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, jog nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2 d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d. nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, jog nusikalstama veika pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Atsižvelgiama į K. P. asmenybę, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, 16 metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuotas patenkinamai (2 t. b. l. 117), Jonavos psichikos sveikatos centre nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (2 t. b. l. 122), administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 125), nukentėjusiajam buvo padaryta reali turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta. Kaltinamojo šeimoje yra 3 nepilnamečiai vaikai. Jis liko gyventi su tėčiu ir sese. K. P. amžius atitinka socialinę brandą, nepilnametis sveikatos problemų neturi. Vertinant anksčiau paskirtų bausmių, o būtent laisvės apribojimo efektyvumą, darytina išvada, kad bausmė savo tikslų nepasiekė, nes kaltinamasis jos neatlikęs ir vėl nusikalto. Kaltinamasis nors yra jauno amžiaus, tačiau už tyčinių nusikaltimų padarymą teisiamas septintą kartą, tad darytina išvada, kad ši nusikalstama veika yra neatsitiktinė, tai nevienkartinių kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų loginė pasekmė ir gyvenimo būdas, todėl, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, į jo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam parinktina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės dydis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo nepilnametystę, nusikalstamos veikos pasekmes, padarytos žalos dydį, parinktinas žemesnis už sankcijoje numatytą tos bausmės rūšies vidurkį. Paskirta bausmė baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta galutine bausme.

Skirdamas kaltinamajam E. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, jog nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2 d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d. nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, jog nusikalstama veika pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į E. J. asmenybę, į tai, kad yra teistas (3 t. b. l. 2-5), šias nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, 17 metų amžiaus, nukentėjusiajam buvo padaryta reali turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta, teisiamas trečią kartą, teistumas neišnykęs, šiuo metu yra suimtas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 9 p., padarymu, Jonavos jaunimo mokyklos charakterizuotas patenkinamai (3 t. b. l. 13), Jonavos psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2005 m., nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki 2016-02-01 (3 t. b. l. 14). Kaltinamasis gyveno su mama, patėviu, sesėm, broliu 6 asmenų šeimoje. Tėvas miręs, šeimos išlaikymu rūpinosi patėvis. Mama nedirba. Nepilnamečio buities sąlygos vertintinos kaip skurdžios. E. J. patvirtino, kad praleisdavęs pamokas. Nepilnamečio motina, atstovė pagal įstatymą J. J. patvirtino, kad E. J. mokėsi pagal adaptuotą programą. Nuo vaikystės yra nustatytas elgesio bei raidos sutrikimas, jis turi invalidumą. Teismas taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, sprendžia, kad atsižvelgiant į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius), kad visumoje būtų įgyvendinta BK 80 str., numatyta bausmės paskirtis už įvykdytus nusikaltimus turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo nepilnametystę, nusikalstamos veikos pasekmes, padarytos žalos dydį, parinktinas žemesnis už sankcijoje numatytą tos bausmės rūšies vidurkį. Paskirta bausmė baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta galutine bausme.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys 1025 Eur sumai (1 t. b. l. 92). Nurodė, kad įsibraunant į jo butą, adresu (duomenys neskelbtini) buvo pagrobti jo asmeniniai daiktai bei automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarant bendrą 725 Eur turtinę žalą ir 300 Eur neturtinę žalą. Teismo posėdžiu metu kaltinamieji O. Š. , K. P., E. J. civilinį ieškinį pripažino, ir sutiko jį atlyginti. D. B. civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nesutiko su nukentėjusiojo nurodyta automobilio verte. Nurodė, kad nukentėjusiojo automobilio vertė yra 300 Eur. Pažymėtina, kad civilinėje atsakomybėje, skirtinai nei baudžiamojoje, galioja kaltės prezumpcija, kurią paneigti turi atsakovas, šiuo atveju kaltinamasis. Būtent jam perkeliama įrodinėjimo našta įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia nesutikimą su ieškiniu (CPK 178 str.). Kaltinamasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą pagrobto automobilio Audi 100 vertę, bei įrodymų paneigiančių nukentėjusiojo nurodytą pagrobto automobilio „Audi 80“ vertę – 470 Eur. Nukentėjusysis nurodė, kad neseniai buvo pirkęs automobiliui naujas padangas, akumuliatorių. Teismas sprendžia, kad prašomas priteisti 470 Eur žalos dydis už sunaikintą automobilį bei 255 Eur žalos dydis už pagrobtus nukentėjusiojo daiktus įrodytas, pagrįstas ir realus, pagrindas bei dydis nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, nukentėjusiojo paaiškinimais. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis turtinę žalą patyrė dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos, todėl remiantis CK 6.263 str., BPK 109 str., ieškinys tenkintinas pilnai.

Automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta nukentėjusiojo žmonos L. B. vardu. L. B. 2015-02-23 mirė (t. 1. b. l. 43). Automobilis L. B. vardu buvo įgytas esant santuokoje su A. B., todėl nukentėjusysis turi teisę į žalos atlyginimą dėl automobilio netekimo.

Nukentėjusiajam A. B. taip pat buvo padaryta neturtinė žala, nes įsibraunant į nukentėjusiojo butą bei naudojant prieš jį fizinį smurtą A. B. patyrė baimę, išgąsti, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, be to, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis turi teisę į neturtinės 300 Eur žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškinio dydis patvirtintas byloje esančiais dokumentais, pagrįstas kaltinamųjų kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kaltinamųjų civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos pripažinimu, todėl ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika, dėl kurių nukentėjusysis patyrė žalą, padaryta veikiant bendrininkų grupe, taikytina solidari kaltininkų atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.279 str. 1 d.), o kadangi šio proceso metu sprendžiamas kaltinamųjų atsakomybės klausimas, pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą tenka būtent jiems, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų O. Š., D. B., K. P., E. J. bendrą 1025 eurų sumą. Kaltinamiesiems O. Š., D. B., K. P., E. J. neturint pakankamai turto ar pajamų, ši suma solidariai priteistina iš jų įstatyminių atstovų V. Š., I. S., M. P., J. J. (CK6.245 str. 6.276 str.1, 2 d.).

Kaltinamajam O. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, keistina į suėmimą.

Kaltinamajam K. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, keistina į suėmimą.

Kaltinamajam E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus keistinos į suėmimą, paimta asmens tapatybės kortelė grąžintina kaltinamajam.

Į paskirtą bausmę E. J. įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-02-05 12.00 val. iki 2015-02-06 13.40 val.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinio žiebtuvėlio dalis, medinė lazda, saldainis, 3 stiklainiai su kvapų pavyzdžiais – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; 1 daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, 1 daktiloskopinė plokštelė su pirštinės pėdsaku – paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes paskirtas šiuo nuoprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. BK 178 str. 2 d., ir BK 140 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę O. Š. laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti O. Š. subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią dalinio sudėjimo būdu vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-09-16 nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str., 85 str., 87 str., O. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ir paskirti jam elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant O. Š. nuo 20 val. iki 6 val., būti namuose, tęsti mokslą, arba pradėti dirbti, uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-09-16 nuosprendį.

Kardomąją priemonę O. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, ją panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes paskirtas šiuo nuoprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. BK 178 str. 2 d., ir BK 140 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę D. B. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti D. B. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dalinio sudėjimo būdu vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-03-01 nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę atliktą pagal 2015-09-16 ir 2016-03-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – pakeisti į suėmimą.

padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d., 1 p., bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. BK 178 str. 2 d., ir BK 140 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę K. P. laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti K. P. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dalinio sudėjimo būdu vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-03-01 nuosprendžiu paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę atliktą pagal 2015-10-28 ir 2016-03-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – pakeisti į suėmimą.

padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. BK 178 str. 2 d., ir BK 140 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę E. J. laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti E. J. subendrintą 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią dalinio sudėjimo būdu vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nuosprendžiu paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme, ir paskirti E. J. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių ir 10 (dešimt) dienų, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę atliktą pagal 2015-10-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-02-05 12.00 val. iki 2015-02-06 13.40 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, pakeisti į suėmimą. Asmens dokumentą grąžinti E. J..

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl 1025 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, šią sumą išieškant solidariai iš O. Š., D. B., K. P. ir E. J.. Kaltinamiesiems O. Š., D. B., K. P., E. J. priteistos sumos neišgalint sumokėti iki pilnametystės, civilinis ieškinys solidariai priteistinas nukentėjusiajam A. B. iš jų įstatyminių atstovų: V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinio žiebtuvėlio dalį, medinę lazdą, saldainį, 3 stiklainius su kvapų pavyzdžiais – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. 1 daktiloskopinę plokštelę su avalynės pėdsaku, 1 daktiloskopinę plokštelę su pirštinės pėdsaku – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems kaltinamiesiems nuo pastvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.