Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Donato Vansevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. (T. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą taip pat nustatė, kad pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko 2017 m. gruodžio 27 d. su turizmo ir šeimos ar draugų lankymo tikslu Latvijos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje 2017 m. lapkričio 9 d. išduota vienkartine Šengeno viza, kuri galiojo nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 17 d., buvimo laikas - 11 d. Migracijos departamento duomenimis kitos vizos užsieniečiui nebuvo išduotos. Pažymi, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio įstatymo 11 straipsnio 2-5¹, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką, t. y. užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Taigi, pareiškėjas, su jam išduota Šengeno viza, Šengeno erdvėje, vizos galiojimo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 17 d., galėjo būti vizoje nurodytą laiką - 11 d., t. y. atvykęs 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2018 m. sausio 16 d. teikdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 16 d. pareiškėjas Migracijos departamentui per Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau - Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, kaip UAB „Finektra“ akcininkui, pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.10 papunktį (b. l. 35–39).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatė, kad užsienietis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2016 L 77, p. 1) nustatytų atvykimo sąlygų, taip pat nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodyto nacionalinės vizos išdavimo pagrindo (nėra investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų į įmonę), kyla pagrįstų abejonių dėl užsieniečio pateiktuose įmonės balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose esančių duomenų tikrumo ir yra rimtas pagrindas manyti, kad dokumentai buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 punktais, atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui. (b. l. 30–33).

Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad Daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Pagal Šengeno sienų kodekso nuostatas numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurioje bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo viena iš sąlygų yra, kad jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas (Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktas).

Pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pagal UTPĮ 19 straipsnio 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jei norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Finektra“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. gruodžio 6 d. adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės įstatinis kapitalas yra 2 500 eurų, nuo 2017 m. gruodžio 8 d. Bendrovės direktoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini) pilietis S. S.. Bendrovės steigėja yra UAB „Baltijos verslo sąjunga“, kurios direktorius - Lietuvos Respublikos pilietis I. M. - nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. buvo UAB „Finektra“ direktoriumi (b. l. 94–96). Pažymėtina, kad UAB „Baltijos verslo sąjunga“ steigėja yra UAB „Kretona“, kurios direktoriumi I. M. buvo nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. Visų trijų įmonių registracijos adresas yra tas pats (b. l. 103–106). Migracijos departamento teigimu, (duomenys neskelbtini) yra registruojamos įmonės, kurių akcijos parduodamos ir užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. I. M. tiek pats, tiek ir per savo vadovaujamas įmones šiuo adresu steigia juridinius asmenis. Iš teismui pateiktų duomenų (b. l. 113) galima daryti išvadą, kad minėtas adresas yra aktyviai naudojamas kaip įmonių registracijos adresas, todėl šiuo adresu esanti negyvenamoji patalpa negali būti laikoma tinkama patalpa įmonės veiklai vykdyti (b. l. 99–101, 107–111).

Be to, nustatyta, kad pareiškėjas, kaip UAB „Finektra“ akcininkas, pateikė penkias UAB „Finektra“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 8 d., 2018 m. sausio 9 d. ir 2018 m. sausio 10 d. (b. l. 47–49, 86–87). Kiekviena sutartimi įgydamas po 500 vnt. Bendrovės akcijų, vienos akcijos vertė -1 euras, visų sutartimis įgytų akcijų kaina yra 2 500 eurų. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudaromos vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25% įmonės akcijų. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai. Iš pateiktų UAB „Finektra“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo datų, galima daryti išvadą, kad sudarant ne vieną, o kelias, šiuo atveju penkias, UAB „Finektra“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo išvengta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos notarinės sandorio formos. Šios aplinkybės pagrįstai kelia abejonių dėl pareiškėjo skaidrumo ir sąžiningumo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisės aktai imperatyviai nenustato akcijų pirkimo-pardavimo formos, tačiau šios aplinkybės vertintinos nustatytų aplinkybių visumoje.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės nuosavą kapitalą sudaro apmokėto įstatinio kapitalo dydis, akcijų priedai, rezervai ir nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai). Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai (ABĮ 38 straipsnio 2 dalis).

Be to, pareiškėjas UAB „Finektra“ akcijas įgijo sudarydamas penkias akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kiekviena sutartimi įgydamas po 500 vnt. Bendrovės akcijų, vienos akcijos vertė - 1 euras, pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 10 d. yra vienintelis Bendrovės akcininkas, todėl pareiškėjui iš viso priklauso 2 500 vnt. Bendrovės akcijų, kurių bendra vertė yra 2 500 eurų (b. l. 97–98). Vadinasi, pareiškėjas nėra investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų ir tokiu būdu neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodyto nacionalinės vizos išdavimo pagrindo.

Pažymėtina, kad atsakovas teismui pateikė ir kito įmonės akcininko S. S. pateiktus balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, iš kurių nustatyta, kad UAB „Finektra“ 2017 m. gruodžio 22 d. balansuose ir pelno (nuostolių) ataskaitose nurodyta, kad šiuos dokumentus, be Bendrovės direktoriaus, kaip buhalterė ir vyr. buhalterė pasirašė A. N. (b. l. 44–46), nors 2018 m. birželio 1 d. UAB „Finektra“ nuo jos įregistravimo įdarbintų asmenų nebuvo ir nėra (b. l. 112). Vadinasi, A. N. nėra įdarbinta UAB „Finektra“, o minėtuose dokumentuose nenurodyta, jog A. N. yra kitos įmonės darbuotoja, teikianti buhalterinės apskaitos paslaugas. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad A. N. nuo 2018 m. balandžio 10 d. yra įdarbinta UAB „Moranus“, nuo 2018 m. gegužės 2 d. - UAB „Baltijos verslo sąjunga“, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. A. N. dirbo UAB „Vertimai plius“, kuri taip pat yra registruota (duomenys neskelbtini), o šios įmonės direktoriumi taip pat yra buvęs I. M. (b. l. 50–52). Be to, palyginus UAB „Finektra“ 2017 m. gruodžio 22 d. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas su kitų įmonių (UAB „Statybų greitis“, UAB „Eurogida“, UAB „Eurofana“, UAB „Maršrutas“, UAB „Agroliuksa“, UAB „Rista“), kurių akcininkai taip pat teikė prašymus dėl nacionalinių vizų išdavimo, balansais bei pelno (nuostolių) ataskaitomis, kuriuos taip pat pasirašė A. N., akivaizdžiai matyti, kad užsieniečių pateiktuose dokumentuose yra skirtingi, tariamai A. N., parašai (b. l. 44–46, 53–85). Be to, nustatyta, kad UAB „Finektra“ 2017 m. gruodžio 22 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą pasirašė ne Bendrovės direktorius S. S., o pats Bendrovės akcininkas – pareiškėjas (b. l. 44–46), nors tuo metu dar nebuvo sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo ir S. S. pateiktuose Bendrovės balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose esančių duomenų tikrumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko 2017 m. gruodžio 27 d. su turizmo ir šeimos ar draugų lankymo tikslu Latvijos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje 2017 m. lapkričio 9 d. išduota vienkartine Šengeno viza Nr. 002274619, kuri galiojo nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 17 d., buvimo laikas - 11 d. (b. l. 43). Migracijos departamento teigimu, jų turimais duomenimis kitos vizos užsieniečiui nebuvo išduotos.

Įstatymo 23 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio įstatymo 11 straipsnio 2-5¹, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką, t. y. užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinus teisinį reglamentavimą nustatytos faktinės aplinkybės kontekste darytina išvada, kad pareiškėjas, su jam išduota Šengeno viza, Šengeno erdvėje, vizos galiojimo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 17 d., galėjo būti vizoje nurodytą laiką - 11 d., t. y. atvykęs 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2018 m. sausio 16 d. teikdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai. Atsakovas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas teikdamas prašymą buvo neteisėtai Lietuvoje, tačiau šios aplinkybės nustatymas teisme nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą, nes Sprendimas priimtas nustatytų faktinių aplinkybių visumoje ir ši aplinkybė nebuvo lemiančioji atsisakant išduoti pareiškėjui vizą.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodyto nacionalinės vizos išdavimo pagrindo (nėra investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų į įmonę), kyla pagrįstų abejonių dėl užsieniečio pateiktuose įmonės balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose esančių duomenų tikrumo ir yra rimtas pagrindas manyti, kad dokumentai buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti, o tai sudaro pagrindą atsiakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo nurodomo atvykimo į Lietuvą tikslo. 2016 m. kovo 9 d. E. P. ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos, tarp kurių ir numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas. Kadangi pareiškėjas nurodyto tikslo ir sąlygų nepagrindė, vadovaujantis UTPĮ 19 straipsnio 1 ir 2 punktu, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

Dėl terminų ginčijamam sprendimui priimti, pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas nesilaikė nustatytų terminų sprendimui dėl vizos išdavimo priimti, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ginčijamą Sprendimus, tuo labiau, kad ginčijamo Sprendimo priėmimas užtruko dėl išsamių pareiškėjo pateiktų duomenų tikrinimo veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas neprašė papildomos dokumentacijos dėl veiklos ir buvimo tikslų. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4312-556/2018).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas sprendimuose naudoja šabloninę formą, grįsdamas atsisakymus išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjo teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas atsisakė jam išduoti vizą. Įvertinus skundžiamą Sprendimą VAĮ 8 straipsnio kontekste darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjui išaiškinta (nurodyta) Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo, Sprendimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo raštu išsiųstas pareiškėjui (b. l. 34), todėl skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina, kad atsisakymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti įmonės veiklą, pavyzdžiui, kaip įmonės akcininkui, atvykus į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza ar pasitelkiant atstovus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858- 2720/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 1 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento 2018 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (15/4-1)171-301 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui T. T.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. T. (T. T.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.