Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015 m. gruodžio 14 d., 14.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, tikrindamas garažų masyvuose adresu V. Krėvės pr. 126A asmenis garažuose draudžiamu kuru kūrenančius krosneles, iš G. R. ir N. S. paėmė po 10 Eur už tai, kad nesurašytų administracinio teisės pažeidimų protokolų, t.y. neturėdamas įgaliojimų skirti administracines nuobaudas, apgaulės, t.y. sukčiavimo būdu užvaldė nedidelės vertės svetimą 20 Eur turtą. Tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo pripažino. Paaiškino, kad pažeidimo padarymo dieną buvo neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius ir atvyko į Kaune esančius garažus savo reikalais. Tuo metu dėvėjo neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus liemenę su užrašu, nes tik ką grįžo iš reido. Jam vaikščiojant po garažų masyvą, prie jo priėjo asmenys, kurie pranešė, kad kai kurie garažų savininkai kūrena krosneles naudodami tepalus ar kitas neleistinas medžiagas. Pagal gautą informaciją patikrino garažus ir nustatė, kad N. S. ir G. R. krosneles kūrena draudžiamomis medžiagomis, t.y. N. S. degino plastmasę, o G. R. – OSB plokštes. Tikrindamas jiems prisistatė esąs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius bei parodė neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimą. Tuomet minėti asmenys jam davė po 10 Eur (dešimt eurų) tam, kad šis dėl nustatytų pažeidimų nesurašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų, kuriuos jis paėmė.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti šie duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), A. A. paaiškinimas (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 3), išrašas apie policijoje užregistruotą pranešimą (b. l. 4), informacija iš „Regitra“ duomenų bazės (b. l. 5), duomenys iš SODROS (b. l. 6), N. S. apklausos protokolas (b. l. 9), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. V-46 dėl neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgalinimų suteikimo (b. l. 10), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 11, 12), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 13-15), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 16), tapatybės kortelės kopija (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga perduotina prokuratūrai spręsti dėl A. A. baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. numatyta administracinė atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą - smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184, straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. 2 d. nustatyta, jog administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Anot teismų praktikos, administracinė atsakomybė nuo baudžiamosios atsakomybės atribotina pagal teisės pažeidimo sudėties elementų požymius, pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį (teisės pažeidimo pasekmes, padarytą materialinę žalą, teisės pažeidimo padarymo būdą, priešingumą teisei, teisines pasekmes. Veikos pavojingumą neretai lemia ne vien pats kėsinimosi objektas, bet ir kiti veikos požymiai, tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs: padarytos žalos pobūdis ir dydis, veikos aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų pakartotinumas ir t. t.

Vertindamas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad A. A. veikoje yra ne administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., bet nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 str. 2 d., požymiai.

BK 225 straipsnyje numatytas kyšininkavimas, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.

Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo. Jeigu kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Kyšininkavimas už neteisėtą neveikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o už neteisėtą veikimą – kai kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. tokius, kokių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti vykdydamas įgaliojimus.

Visų pirma pažymėtina tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 str. kyla ne tik valstybės tarnautojui, bet ir jam prilygintam asmeniui, padariusiam įstatymo uždraustą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 str. 2 ir 3 dalyje, pateikiant sąvokų išaiškinimą, nurodoma, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris atlieka valdžios atstovo funkcijas, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, numatydamas baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, pagrindinį baudžiamosios atsakomybės subjekto kriterijų susiejo ne su šio priklausomybe vienai ar kitai institucijai, bet su turimais valdingais įgaliojimais ir atliekamomis funkcijomis.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad veikos padarymo metu A. A. buvo neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Jam neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimai buvo suteikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-46 (b. l. 10).

Žvelgiant į neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus teisinį statusą apibrėžiančius teisės aktus, teismui nekyla jokių abejonių, kad neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius dėl jo turimų administracinių įgaliojimų ir atliekamų funkcijų prilyginamas valstybės tarnautojui BK 230 str. prasme.

Štai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo VI skyriaus 44-55 straipsniuose numatyti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos pagrindai bei uždaviniai, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams keliami reikalavimai, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galių suteikimo tvarka, jų pareigos, teisės, skatinimas, socialinės garantijos ir atsakomybė. Šio įstatymo 50 str. apibrėžiant neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teises nurodoma, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius; aiškintis aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmenybes, pristatyti juos šiuo tikslu į policiją; surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines bylas; įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus; kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti jų užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar pasekmėms likviduoti. Tuo tarpu neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kontroliuodami, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo nustatę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam kelią, išsiaiškinti priežastis bei nustatyti asmenis, kaltus šio pažeidimo padarymu. Kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pagal savo kompetenciją negali imtis priemonių dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų, jie privalo apie tokius pažeidimus pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms ar pareigūnams; pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ar pareigūnams apie pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių likvidavimą; išsiaiškinę aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, privalo nustatyta tvarka perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams arba įstatymų nustatyta tvarka kitiems pareigūnams ar institucijoms surašytus, pažeidimą fiksuojančius dokumentus, paimtus neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius ir dokumentinius įrodymus (žr. LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 49 str.).

Be to, iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 294 patvirtinto Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo), kuriame iš esmės atkartojamos neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusą apibrėžiančios LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatos, matyti, kad turėdamas įstatymo suteiktus administracinius įgalinimus, jis gali veikti savarankiškai (žr. Aprašo 7-12² punktai). Be to, Aprašo 6.3 p. nurodoma, jog neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai nustatę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka privalo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pildydami 3 priede nustatytos formos blanką ir atitinkantį 12² punkte nurodytai informacijai, pateikti šį protokolą asmeniui, kuriam jis surašomas, su juo susipažinti ir jį pasirašyti, antrą surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorius įteikdami asmeniui, kuriam jis buvo surašytas. Taip pat išaiškinę aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, privalo ne vėliau kaip per 1 darbo dieną perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams arba įstatymų nustatyta tvarka kitiems pareigūnams ar institucijoms surašytus pažeidimą fiksuojančius dokumentus, paimtus neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius ir dokumentinius įrodymus (Aprašo 6.5 p.).

Taigi, iš aptartų teisės aktų matyti, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, būdami visuomeniniais pagrindais veikiantys valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę atliekančių pareigūnų pagalbininkai, turi administracinius įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir atlikdami teisės aktų jiems priskirtas funkcijas, vykdo valdžios atstovo pareigas.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad A. A., tikrindamas ar asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimų degindami atliekas, veikė įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktų įgaliojimų ribose naudodamasis jam suteiktais administraciniais įgalinimais, tačiau, nustatęs pažeidimus, nesurašė administracinių teisės pažeidimų protokolų bei apie nustatytus pažeidimus neinformavo atitinkamų pareigūnų, taip nevykdydamas teisės aktuose nustatytų neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigų ir už šių pareigų neatlikimą iš pažeidimus padariusių asmenų paėmė kyšį, darytina išvada, kad jo veikoje yra BK 225 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, bet ne administracinio teisės pažeidimo, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, požymių.

ATPK 258 str. nurodoma, kad jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui. Tuo tarpu ATPK 251 str. tvirtinama, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta šio kodekso numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., 251 str., 258 str., 286 str., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., bylos teiseną A. A. atžvilgiu, a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2-1070-982/2016 medžiagą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.