- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- ATP-1006-175/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00219-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-21 nutarimu M. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir nubaustas 320 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. M. K. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 14 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,13 promilės (lengvas) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde M. K. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-21 nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., sudėties. M. K. nuomone, apylinkės teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priimant nutarimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių neblaivumo laipsnį, o tuo pačiu ir administracinio teisės pažeidimo padarymą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes bei pažeidė ATPK 257 str. reikalavimus. Teismas neteisingai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, vertino alkotesterio parodymus, kaip objektyvius įrodymus, pagrindžiančius padarytą pažeidimą, kadangi iš alkotesterio parodymų akivaizdžiai matyti, kad fiksuota testo atlikimo data ir laikas visiškai nesutapo su realia testo atlikimo data ir laiku. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad alkotesterio girtumo laipsnio parodymų netikslumą paneigia gamintojo atstovo Lietuvoje suteikta informacija bei aplinkybės, kad alkotesterio patikra pažeidimo padarymo metu buvo galiojanti, alkotesteris po to buvo naudojamas ir jam atliekamos periodinės patikros. Pažymima, kad alkotesterio gamintojo atstovo pateikta informacija negali patvirtinti ar paneigti alkotesterio parodymų, kadangi tai nėra objektyvi informacija, o tik išsakytos prielaidos apie tai, kas galimai galėjo nutikti alkotesteriui. Visos abejonės turi būti sprendžiamos administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai, tačiau teismas šių reikalavimų nepaisė. Apeliantas pažymi, kad buvo išgėręs tik alaus ir įpūsti tokio kiekio alkoholio tikrai negalėjo. Pabrėžiama ir tai, kad teismas alkotesterio duomenų tikslumą pagrįsdamas aplinkybe, jog alkotesterio patikra pažeidimo metu buvo galiojanti, visiškai nevertino aplinkybės, kad alkotesterio patikra galiojo tik iki 2015-05-26, t. y. nuo testo atlikimo dienos iki patikros galiojimo pabaigos buvo likęs faktiškai tik vienas mėnuo. Kadangi alkotesterio parodymus teismas laikė vienu iš pagrindinių įrodymų, tokio įrodymo patikimumas turėjo būti patikrintas visapusiškai. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tokiu atveju, kai teismas remiasi duomenimis, gautais panaudojus techninę priemonę, teismas, be kitų aplinkybių, turi įvertinti, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą. Sprendžiant dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 str., turi būti nustatytas abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Šiuo atveju to padaryta nebuvo. Skunde apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis, neva, akivaizdžiai suvokė padaręs pažeidimą, kadangi pareigūnams siūlė baudą susimokėti vietoje. M. K. teigia, kad jis, gerai nesuprasdamas situacijos, kai jam buvo parodyti alkotesterio parodymai ir pasakyta, kad jis padarė pažeidimą, ir žinodamas apie galimybę baudą susimokėti vietoje, tai pareigūnams ir pasiūlė. Tačiau tai nepatvirtina supratimo, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Apeliantas pabrėžia, kad visą laiką nuosekliai tvirtino, jog buvo išgėręs tik 3 skardines alaus (2 laipsnių stiprumo), dėl ko tikrai nesijautė esantis neblaivus ir drąsiai vairavo transporto priemonę.
Skunde taip pat nurodoma ir tai, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareigūnai pažeidė LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo“ patvirtintų taisyklių 6 p., 6.3. p., 10 p., dėl ko apeliantas prarado galimybę įrodyti savo nekaltumą. Apeliantas buvo sulaikytas, uždėti antrankiai, buvo nuvežtas į policijos komisariatą, dėl ko pats negalėjo kreiptis į medicinos įstaigą. Pareigūnai nurodė patys pastebėję, kad alkotesteris rodo neteisingą datą ir laiką, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad neblaivumą patikrinti dar kartą. Tai reiškia, kad pareigūnai nesiekė išsiaiškinti įvykiui reikšmingų aplinkybių, o pasirinko lengviausią kelią ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareigūnų aplaidumą teismas turėjo vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau to nepadarė. Teismas turėjo išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pašalinti visas abejones, o nesant galimybės pašalinti abejonių, privalėjo abejones aiškinti jo naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-21 nutarimą palikti nepakeistą ir M. K. skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde M. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, mano, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė ATPK 257 str. reikalavimus, dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.). Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, kad aukščiau paminėtų reikalavimų priimant skundžiamą nutarimą buvo laikomasi, procesinių pažeidimų, dėl kurių nutarimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, padaryta nebuvo.
Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais M. K. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Nors apeliantas skunde teigia, kad jokių objektyvių duomenų, kurias remiantis būtų galima pripažinti, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, nėra, tokie teiginiai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esantiems įrodymams ir jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šiuo konkrečiu atveju M. K. neblaivumas įrodytas ne tik asmens blaivumo testu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais: pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, paties M. K. paaiškinimu, rašytu iš karto po pažeidimo užfiksavimo, policijos pareigūnų R. I., N. P.-Alionienės tarnybiniais pranešimais, R. I. teisme duotais paaiškinimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktu ir teismo posėdyje ištirtu raštu, kitais nutarime aprašytais ir įvertintais rašytiniais įrodymais. Iš paminėtų įrodymų matyti, kad M. K. pažeidimo fiksavimo metu savo kaltės neginčijo, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, nei savo paaiškinime nenurodė nesutinkantis su alkotesterio užfiksuotais rezultatais. Savo paaiškinime M. K. nurodė, kad vairavo išgėręs tris skardines alaus, alkoholio matuokliu 2015-04-14, 15.00 val. jam nustatytas 1,13 promilių girtumas. Dėl to, kad vairavo išgėręs, nuoširdžiai gailisi (b. l. 10). Paaiškinime nurodytos aplinkybės atitinka ir informaciją, užfiksuotą pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose nurodyta, kad 2015-04-14, 15.05 val. sustabdžius M. K. vairuojamą automobilį, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vairuotojas pripažino išgėręs tris skardines alaus, alkoholio matuokliu patikrinus M. K. blaivumą buvo nustatytas 1,13 promilių neblaivumo laipsnis. Paties M. K. prašymu automobilis perduotas jo tėvui P. K. (b. l. 18-20). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. K. iškėlė naują versiją, kad jis negalėjo būti neblaivus, kadangi apie 12.00 val. – 13.00 val. buvo išgėręs nestipraus (2 procentų stiprumo) alaus, savo versiją grindė tuo, kad asmens blaivumo teste užfiksuota neteisinga data ir laikas: 2001-01-01, 01:08. Pirmosios instancijos teismas M. K. versiją patikrino, apklausė neblaivumą tikrinusį ir tarnybinį pranešimą surašiusį pareigūną R. I., išsireikalavo alkotesterio patikros sertifikatą, duomenis apie alkotesterio technines charakteristikas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuos duomenis įvertinęs su kita administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga, pagrįstai M. K. teisme iškeltą versiją, kad jis pažeidimo fiksavimo metu negalėjo būti neblaivus, atmetė. Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas R. I. patvirtino, kad išoriškai matėsi, jog M. K. yra neblaivus: nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Kad jis vairavo neblaivus patvirtino ir asmens blaivumo testo rezultatai – nustatytas 1,13 promilių girtumas. M. K. aplinkybės, kad vairavo neblaivus, neginčijo, kaip ir neginčijo alkotesteriu nustatyto neblaivumo laipsnio. Pareigūnas taip pat nurodė ir tai, kad pastebėjo, jog dėl kažkokių priežasčių alkotesterio matuoklis rodė neteisingą datą ir laiką, tai buvo užfiksuota ir tarnybiniame pranešime. Tačiau įvertinus tai, kad neblaivumas buvo nustatomas automobilyje su vaizdo ir garso fiksavimo įranga, faktinis neblaivumo fiksavimo laikas buvo nustatytas, jo neginčijo ir pats pažeidėjas. Šios aplinkybės užfiksuotos ir tyrėjos N. P.-Alionienės tarnybiniame pranešime. Pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo netikėti minėtų asmenų paaiškinimais ir jais nesiremti, kadangi jų tiesioginis suinteresuotumas šioje byloje nenustatytas. Apeliantas skunde taip pat nenurodė duomenų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti pareigūnų pateiktų paaiškinimų objektyvumu. Nagrinėjant bylą teisme taip pat buvo imtasi priemonių, kad gauti vaizdo ir garso įrašą iš tarnybinio automobilio, kuriame buvo tikrinamas M. K. neblaivumas, tačiau dėl objektyvių priežasčių šis garso įrašas nebuvo pateiktas (b. l. 36). Siekdamas pašalinti galimas abejones dėl alkotesterio duomenų teisingumo, pirmosios instancijos teismas išsireikalavo alkotesterio patikros sertifikatą, kuris patvirtino, kad pažeidimo fiksavimo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galiojanti (b. l. 37). Taip pat buvo gauti duomenys iš alkotesterio gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 108, 109). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktame paaiškinime, priešingai, negu teigia apeliantas, yra kategoriškai nurodyta, kad analizę atliekanti kompiuterinė ir programinė įranga bei realaus laiko laikrodis, yra visiškai nepriklausomos sistemos, todėl laiko ir datos reikšmė neturi absoliučiai jokios įtakos analizės rezultatams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ne tik asmens blaivumo testu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai pripažino, kad faktinė aplinkybė, jog M. K. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,13 promilių neblaivumas, nustatyta tinkamai ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atitinkantys ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį.
Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad pareigūnai pažeidė LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo“ patvirtintas taisykles, kadangi nepristatė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, dėl ko jis prarado galimybę įrodyti savo nekaltumą.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 įtvirtinta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (Taisyklių 2 p.). Tačiau, remiantis Taisyklių 5 p. nuostatomis, policijos pareigūnai turi teisę transporto priemonės vairuotoją neblaivumo nustatymui pristatyti ir į asmens sveikatos priežiūros įstaigą esant dvejoms aplinkybėms: 1) kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo; arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Visais kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Negalėjimas objektyviai atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo suprantamas kaip buvimas objektyvių kliūčių, pavyzdžiui, asmens būsena yra tokia, dėl kurios jis nesugeba atlikti elementarių tikrinimo veiksmų, pareigūnai neturi su savimi specialios matavimo priemonės ir panašiai. Nagrinėjamu atveju objektyvių priežasčių, lėmusių negalėjimą nustatyti M. K. neblaivumą, nebuvo. M. K. neblaivumas buvo patikrintas techninėmis priemonėmis (alkotesteriu „Lion Alcometer 500“, kurio patikra buvo galiojanti), nustatytas neblaivumo laipsnis buvo užfiksuotas asmens blaivumo teste, administracinio teisės pažeidimo protokole, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, jo pažeidimo fiksavimo metu neginčijo ir apeliantas. Aplinkybė dėl teste fiksuoto laiko ir datos neatitikimo faktinei datai ir laikui šioje konkrečioje situacijoje nebuvo objektyvia priežastimi, kliudžiusia patikrinti asmens neblaivumą ir jį užfiksuoti, kadangi faktinė data ir laikas buvo nustatyti kitais objektyviais duomenimis, kuriuos skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino. Taigi, aptariamu atveju, priešingai, negu teigia apeliantas, pažeidimą fiksavę pareigūnai neturėjo pareigos pristatyti apeliantą į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą, kadangi asmens neblaivumas abejonių nekėlė ir buvo tinkamai užfiksuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, taip pat ir paties M. K. paaiškinimų viso proceso metu nenuoseklumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma objektyviai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad M. K. 2015-04-14, 15.00 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,13 promilių girtumas. Abejonės dėl asmens blaivumo testo rezultatų patikimumo pirmosios instancijos teisme buvo pašalintos teismui gavus papildomus duomenis ir juos įvertinus kartu su kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nutarime padarytos išvados yra neteisingos. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės ir keliamos versijos buvo ištirtos ir patikrintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kitų objektyvių aplinkybių ar duomenų, kurie nebuvo žinomi teismui nagrinėjant bylą pirma instancija, apeliantas skunde nenurodė.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą remiantis M. K. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.