Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu skirta 10 mėn. laisvės apribojimo;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto,

3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto (bausmę atlikęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. gruodžio 10 d., apie 7.29 val. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą sugyventinės L. F. atžvilgiu, t. y. sudavė rankos alkūne pastarajai vieną kartą į krūtinę ir ne mažiau kaip du kartus į nugaros kairę pusę, tokiu būdu padarė krūtinės ląstos sumušimą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. F. sveikatą. Kaltinamasis R. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, pripažino visiškai ir parodė, kad su L. F. yra jo sugyventinė, veda bendrą ūkį, tačiau jau kuris laikas pykstasi ir nori, kad ji išeitų iš jo namų. Prisimena, kad 2019 m. gruodžio 9 d. iki vidurnakčio su sugyventine L. F. ir sūnumi G. D., kuris atvyko į svečius, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė stiprų alų. Kažkiek laiko pamiegojo, tačiau nubudus kitą dieną iš ryto, gali būti, kad apie 7.00 val. tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, ji jam priekaištavo dėl kitų moterų, t. y. dviejų kaimynių. L. F. pasakė, kad išeis iš namų, o jis jai sakė eiti. Prisimena, kad L. F. jis ištempė iš lovos ir ji iškrito iš jos, tačiau kad būtų jai smūgiavęs kumščiu jis neprisimena, galėjo taip būti, prisipažįsta, tačiau dėl savo girtumo būsenos to neprisimena. Dar atsimena, kad ji išėjusi į lauką mobiliuoju telefonu iškvietė policijos pareigūnus, ką jis išgirdęs pasiėmė alų ir nuvažiavęs į kitą gatvę, netoli geležinkelio išgėrė tą alų. Po kurio laiko jis grįžo namo, namuose sugyventinės nebuvo, buvo tik sūnus G. D. Mano, kad tarp jo ir jo sugyventinės vykusio konflikto sūnus nematė, kadangi miegojo girtas kitame kambaryje. Iki pietų į namus grįžo ir L. F.. Jis jos nieko neklausė, jie su sūnumi toliau gėrė, o ji sėdėjo šalia prie stalo, tačiau ar ji gėrė jis neprisimena. Neprisimena, ar pabaigė gerti alų, tačiau L. F. namuose skutant bulves atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė į policijos komisariatą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 62-64).

Papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad gali būti, kad jis L. F. rankos alkūne sudavė vieną kartą į krūtinę ir du kartus į nugarą, kadangi tą rytą buvo dar labai girtas, tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, kaip ir minėjo pirmoje apklausoje. Prisimena, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis ją išstūmė iš lovos, todėl gali būti kad ir sužalojo ją, jeigu ji taip sako. Padaręs nusikalstamą veiką nuoširdžiai gailisi, kaltę pilnai pripažįsta (b l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji L. F. parodė, kad R. S. jos sugyventinis, veda bendrą ūkį, kartu gyvena antrus metus. R. S. prieš ją panaudoja fizinį smurtą nebe pirmą kartą, tarp jų kyla konfliktai, kai jiedu vartoja alkoholinius gėrimus. Prisimena, kad 2019 m. gruodžio 9 d. vakare kartu su sugyventiniu ir jo sūnumi G. D. gėrė alų, išgėrė daug stipraus alaus ir nuėjo miegoti. Atsikėlus kitos dienos rytą, dar gulinčią lovoje, R. S. gulintis šalia jos pradėjo ją mušti: vieną kartą sudavė iš alkūnės po krūtine (į kairės pusės šonkaulius), po to ji apsisuko nugara į jį, todėl jis jai ne mažiau kaip du kartus sudavė alkūne į nugaros kairę pusę. Jai skaudėjo. Kodėl atvykus pareigūnams sakė, kad sugyventinis jai sudavė smūgius kumščiais, taip pat sudavė ir į koją ji neprisimena, gali būti, kad dėl savo girtumo būsenos netiksliai papasakojo, kadangi iš ryto dar buvo visa girta. Jai atrodo, kad daugiau smūgių sugyventinis jai nesudavė, tačiau ji pašokusi iš lovos išbėgo su kojinėmis į lauką ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tuo metu sugyventinis pasiėmė dviratį ir išvažiavo iš namų. Namuose miegojo sugyventinio sūnus, tačiau kitame kambaryje, todėl konflikto tarp jų nematė ir negirdėjo. Atvykus policijos pareigūnams jie R. S. nerado, bet išvažiavo ieškoti, o ją medikai išgabeno į Kaišiadorių ligoninę. Kaišiadorių ligoninėje jai atliko tyrimus ir nustatė stiprų sumušimą, tačiau be jokių lūžių. Po sugyventinio suduotų smūgių jai jokių sužalojimų, kraujosruvų ar mėlynių nėra padaryta, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Pas medikus nesikreipė ir nesikreips, sugyventiniui jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš žalos atlyginimui. Kad sugyventinis būtų baudžiamas ji nenori, policiją kvietė todėl, kad išsigando jo, kadangi smurtauja nebe pirmą kartą (b. l. 19-20).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 10 d. apie 7.29 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, R. S. sudavė kumščiu savo sugyventinei L. F. nenustatytą kiekį smūgių į krūtinę, dešinę koją, nugarą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 1).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrė L. F., fiksuoti smurtą galintys įrodyti požymiai - patinimas nugaroje, krūtinėje, dešinės kojos kelyje (b. l. 9-10).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamojo namo kambarys. Įvykio vietos apžiūros metu objektų nusikalstamai veikai tirti nerasta ir nepaimta (b. l. 11-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3409/2019(02) nurodyta, kad L. F. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 41).

Iš alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2019 m. gruodžio 10 d. 15.33 val. R. S. nustatytas 2,02 promilių girtumas (b. l. 88).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės L. F. atžvilgiu, t. y. sudavė rankos alkūne pastarajai vieną kartą į krūtinę ir ne mažiau kaip du kartus į nugaros kairę pusę tokiu būdu nukentėjusiajai L. F. padarė krūtinės ląstos sumušimą ir taip nežymiai sutrikdė savo šeimos nario nukentėjusiosios L. F. sveikatą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad R. S. smurtiniai veiksmai pasireiškė rankos alkūne suduodant smūgius į krūtinę bei nugarą, tokiu būdu nukentėjusiajai L. F. padarant krūtinės ląstos sumušimą, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusiteikęs prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. F. ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, norėjo taip veikti ir numatomų pasekmių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį R. S. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

R. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 89-91), baustas administracine tvarka (b. l. 105-106), bedarbis (b. l. 107), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 104). Dėl to teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių, kuri susijusi su laisvės atėmimu – arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei tokios rūšies bausmės dydžio vidurkis.

R. S. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d., kai R. S. buvo sulaikytas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje - Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. faktinio sulaikymo vykdant arešto bausmę dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.