Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutinka, nes ieškovas tendencingai parenka faktus, nuslepia išlaikymo priteisimui svarbias aplinkybes ir meluoja teismui, esą jau anksčiau susiklostė aplinkybės, leidžiančios ieškovui reikalauti iš atsakovo išlaikymo priteisimo, tačiau tik (duomenys neskelbtini) mėnesį diagnozavus sunkią ligą, ieškovas ryžosi išlaikymo iš atsakovo prašyti. Pirmiausia, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog privalomoji mediacija yra baigta, kitai ginčo šaliai išreiškus nesutikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad šalims nepavyko taikiai susitarti, A. S. teikia ieškinį teismui. Pažymėtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius (duomenys neskelbtini) išsiuntė T. S. pranešimą dėl sutikimo vykdyti privalomą mediaciją. Terminas pateikti sutikimą vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo suėjo (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) d. atsakovas pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui pranešimą, kuriuo nurodė, jog privalomoji mediacija sprendžiant ginčą dėl išlaikymo A. S. iš T. S. priteisimo negali pasiekti savo tikslų, tapatus ginčas jau yra teismų išnagrinėtas, toks A. S. reikalavimas jau buvo teismų atmestas, o aplinkybės, kurioms iš esmės pasikeitus būtų galima reikalavimą reikšti iš naujo, nepasikeitė. Pranešime atsakovas T. S. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) A. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl išlaikymo iš sūnaus, T. S., priteisimo. A. S. ieškiniu prašė priteisti iš sūnaus, T. S., išlaikymą - ¼ dalį visų T. S. pajamų. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl išlaikymo iš T. S. priteisimo, A. S. ieškinį (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė, o Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad A. S. neįrodė, jog jam reikalingas išlaikymas pagal jo turtinę padėtį jo gyvybiškų poreikių tenkinimui, taip pat A. S. nenurodė, kokias išlaidas kas mėnesį patiria ir kokia jam suma reikalinga gyvybiškų poreikių tenkinimui. Tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog A. S. nuosavybės teise valdo pakankamai turto. VĮ Registrų centras duomenimis, A. S. laikotarpiu 2014-2018 metais yra pardavęs ne vieną žemės sklypą, taip pat perleidęs nuosavybę į nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims neatlygintinai, kas leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, jog A. S. turtinė padėtis nėra prasta. Teismai sprendė, jog A. S., turėdamas turto, turi objektyvias galimybes gauti papildomų pajamų iš turimo nekilnojamojo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. kasacinį skundą priimti atsisakė, taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo A. S. ieškinys dėl išlaikymo iš T. S. priteisimo atmestas, liko nepakeistas. Prielaidų, su kuriomis yra siejama tėvų teisė gauti išlaikymą iš pilnamečių vaikų, neegzistavo bylos dėl išlaikymo iš pilnamečio vaiko priteisimo nagrinėjimo metu 2018-2019 metais, tokios prielaidos neegzistuoja ir dabar. A. S. reikalavimas T. S. atžvilgiu dėl išlaikymo priteisimo Teismų jau yra išnagrinėtas, A. S. reikalavimas dėl išlaikymo iš T. S. priteisimo visų instancijų teismų atmestas, todėl tapatus A. S. reikalavimas laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl rūpinimosi vaiku ir paramos reikalingumo neatitinka tikrovės, nes ieškovo ir atsakovo motinos santuoka buvo nutraukta, kai atsakovas tebuvo 10 metų. Iki pat pilnametystės ieškovas atsakovu nesirūpino, gyvenant su motina jo nelankė, ištisais metais nebendravo, ieškovas neteikė išlaikymo atsakovui geruoju, išlaikymo atsakovui jam esant nepilnamečiu teikimas vyko priverstinai, teismo sprendimą vykdant antstoliams. Atsakovui sulaukus pilnametystės su ieškovu santykiai tapo geresni. Tiek ieškovas yra dovanojęs atsakovui automobilį, tiek ir atsakovas yra ieškovą apdovanojęs. Kai ieškovas susidūrė su finansiniais sunkumais, atsakovas jam ne kartą teikė finansinę pagalbą. Tėvo ir sūnaus tarpusavio santykiai visiškai pašlijo prieš maždaug 8 metus. Konfliktas, visiškai nutraukęs ieškovo ir atsakovo tarpusavio ryšius, įvyko ieškovui sužinojus, jog jo sutuoktinė I.L. I. sudarė testamentą, kuriuo po savo mirties dalį turto paliko atsakovui. Ieškovas pradėjo elgtis visiškai neadekvačiai, grasino testamento tvirtinti atvykusiai notarei ginklu, dėl ko ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nepaisant to, jog ieškovas dėl savo neteisėto elgesio sulaukė neigiamų pasekmių, ieškovas ir toliau susidorojimu grasindavo atsakovui ir atsakovo šeimos nariams – žmonai ir sūnui, t.y. susidoroti grasino ir su anūku, ir su savo sūnumi. Į tokį ieškovo elgesį iš pradžių nekreipiant dėmesio, pasipylė raštu skundai ir piketai užgaulaus turinio, šmeižiant atsakovą ir jo šeimos narius, dėl ko ieškovo ir atsakovo bendravimas visiškai nutrūko. Ieškovas sąmoningai elgiasi priešiškai atsakovo ir atsakovo šeimos atžvilgiu, sąmoningai ieškovas yra pasirinkęs kenkėjišką atsakovo atžvilgiu elgesio būdą, dėl ko ieškovo ir atsakovo bendravimas nebėra įmanomas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ieškovui pačiam išsilaikyti, todėl paramos jis nėra reikalingas. Ieškovas atitinka tik vieną iš būtinų sąlygų paramai gauti – ieškovas yra nedarbingo amžiaus. Šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovas yra nedarbingas (yra pensinio amžiaus), tačiau ieškovas, vertinant jo turtinę padėtį, paramos nėra reikalingas, nes ieškovas per mėnesį gauna 501,85 eurų išmokų. Pažymėtina, jog ieškovas grindžia ieškinį dėl pablogėjusios sveikatos būklės išaugusiomis išlaidomis, tačiau, kaip matyti iš prie ieškinio pridedamų dokumentų, būtent dėl konstatuotos ligos ir atsiradusių papildomų poreikių, ieškovui buvo neterminuotam laikotarpiui paskirta kas mėnesį 128 eurų pašalpa, kuri ir yra skirta tikslu padengti dėl ligos atsiradusioms papildomoms išlaidoms. Ieškovas prieštarauja pats sau, teigdamas, jog jo gaunamos senatvės pensijos dydis parodo, jog jis visą darbingą amžių dirbo ir reiktų iš to suprasti, jog ieškovo gaunama senatvės pensija yra pakankama ar pakankamai gera, tačiau dėl užklupusios ligos jo išlaidos padidėjo, dėl ko gaunamos senatvės pensijos nebepakanka išlaidoms padengti. Būtent atsiradusioms papildomoms išlaidoms ir buvo paskirta ieškovui 128,00 eurų dydžio kas mėnesį mokama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, todėl visų išmokų, kurios sudaro 501,85 eurų, suma yra pakankama ieškovo poreikiams patenkinti. Ieškovas viso per mėnesį gauna 501,85 eurų išmokų, t.y. daugiau, nei darbingo amžiaus žmogus gaunantis minimalų darbo užmokestį atskaičius mokėtinus mokesčius. Ieškovas neteigia, jog jam trūksta piniginių lėšų gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, jis pripažįsta, jog jam būtina sveikai maitintis ir gerinti imuninę sistemą, pirkti maisto papildus ir jo išaugusius poreikius privalo, ieškovo nuomone, apmokėti jo pilnametis sūnus iš gaunamos bedarbio pašalpos. Iš ieškovo pateikto sąrašo, kokias išlaidas kas mėnesį ieškovas patiria, matyti, jog ieškovas anaiptol nesusiduria su sunkumais patenkinti savo poreikius, kurie net nėra gyvybiškai svarbūs, kaip maisto papildai. Taigi, jei ieškovas pageidauja vartoti maisto papildus, kuriems per mėnesį išleidžia nemažą sumą pinigų, tą jis turėtų daryti iš savo pajamų ar santaupų, tačiau ne atsakovo sąskaita teigiant, jog maisto papildai yra gyvybiškai svarbus produktas. Papildai jokiu būdu negali būti pripažinti gyvybiškai svarbiu poreikiu net ir turint sveikatos sutrikimų. Ieškovas maistui išleidžia taip pat nemažą pinigų sumą – 450 eurų mėnesiui, t.y. 15 eurų dienai, kas vėlgi akivaizdu, jog ieškovas tiek išleisdamas patenkina ne tik gyvybiškai svarbius, tačiau ir išskirtinius poreikius. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog vidutiniškai per mėnesį išleidžia 680 eurų, t.y. 180 eurų daugiau, nei gauna išmokų (501,85 eurų per mėnesį). Tas patvirtina, jog ieškovas turi santaupų už parduotą nekilnojamąjį turtą, kurias ieškovas ir naudoja savo padidėjusiems poreikiams tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant ieškovo ieškinį atsakovui dėl išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vien nekilnojamojo turto ieškovas valdė už 70906 eurų sumą. Po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota gera ieškovo turtinė padėtis, buvo išnagrinėta, ieškovas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jam priklausiusius ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turinčio (duomenys neskelbtini) ha, (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 12 000 eurų. Nuo dienos, kai ieškovas už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo 12000 eurų nėra praėję nė metai, tai vien iš šio nekilnojamojo turto pardavimo ieškovas sąskaitoje turėtų turėti ne tik tiems 180 eurų, kuriuos išleidžia savo poreikiams kas mėnesį daugiau, nei gauna išmokų, tačiau ir tiems 200 eurų, prašomiems priteisti iš atsakovo, dar dviem metams į priekį.