Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D.B., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Mindaugui Džermeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D.B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011-01-05 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas 2010-12-21 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2010-12-21 13.59 val. Klaipėdoje, Bandužių g. 3, D.B. vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R.B., kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės vairuotojų draudimu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kelio vingyje, lenkė stovėjusias transporto priemones, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nepasirinko saugaus greičio, esant slidžiai kelio dangai nespėjo sustabdyti automobilio ir susidūrė su priešais jį atvažiavusiu automobiliu. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133 punktų reikalavimus. 2011-01-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu D.B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – nenurodyta paskirta administracinė nuobauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta subendrinta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant pažeidimo sudėties. Su padarytu pažeidimu dėl civilinės atsakomybės draudimo nesutinka, nes 2010-12-21 (pažeidimo padarymo dieną) 13.05 val. buvo sudaryta civilinės atsakomybės sutartis. Draudimo sutartį išdavusi agentė nurodė, jog privalomas civilinės atsakomybės vairuotojų draudimas įsigalioja nuo 14 val., o pažeidimas buvo užfiksuotas 13.59 val.. Mano, kad minutė laiko neturėtų daryti įtakos, nes galėjo būti ir paklaida. Mano, jog dėl autoįvykio turėjo būti pripažinta abipusė vairuotojų kaltė. Nurodo, jog jis važiavo gyvenamojoje zonoje pasirinkęs saugų greitį, o kelio vingyje yra įprasta prasilenkti transporto priemonėms. Mano, jog priešais atvažiavęs automobilis važiavo didesniu greičiu, nei nustatyta KET gyvenamojoje zonoje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucijos, kurios pareigūnas priėmė skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas Mindaugas Džermeika prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą kaip nepagrįstą. Pažymi, jog vairuotojo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas įsigaliojo po pažeidimo padarymo, pažeidimo padarymo laikas ir įrodo, jog draudimas transporto priemonei negaliojo. Pažymi, jog vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kelio vingyje lenkė stovėjusius automobilius, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nepasirinko saugaus greičio, esant slidžiai kelio dangai, todėl susidūrė su tiesiai atvažiavusiu automobiliu. Paaiškino, jog techniniu požiūriu D.B. turėjo galimybę sustoti arčiau dešinio krašto, praleisti priešais atvažiuojantį automobilį, nes jis apvažinėjo kliūtį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 297 straipsnis).

D.B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies nuostatas. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, o 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia pažeidimą pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, nes jis buvo apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš byloje pateikto įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo (b.l. 7) nustatyta, jog jis pradėjo galioti nuo 2010-12-21 14.00 val. Būtent šis terminas įrodo tam tikro fakto - transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įsigaliojimo momentą. Pažeidėjo nurodyta aplinkybė, kad draudimo agentė klaidingai nurodė draudimo įsigaliojimo terminą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Neginčijamai nustatyta, kad minėtas draudimas įsigaliojo 2010-12-21 14.00 val., o apie eismo įvykį Institucijai pranešta 2010-12-21 13.59 val. (pareigūno M.B. tarnybinis pranešimas, b.l. 12), vadinasi pats eismo įvykis įvyko dar anksčiau (kaip nurodyta V.G. paaiškinime – 13.40 val., pačio pažeidėjo paaiškinime – 13.50 val., b.l. 16-17), todėl darytina išvada, kad Institucija pagrįstai asmenį patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 11) nurodyta, jog D.B. pažeidė KET 9, 133 punktų reikalavimus. KET 9 punktas nustato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 133 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog jis važiavo leistinu greičiu, lenkė dešiniame kelio krašte sustatytas transporto priemones ir baigiantis lenkimo manevrui, sustojo, nes priešais jį važiavo automobilis „Volvo V70“. Mano, kad būtent minėto automobilio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, net nebandė stabdyti, todėl ir įvyko eismo įvykis. Tačiau pateikta eismo įvykio vietos schema (b.l. 13) įrodo, jog D.B. vairuojamas automobilis (pažymėtas Nr.1) važiavo Bandužių gatve nuo Lūžų gatvės ir posūkyje aplenkęs prie dešinio kelkraščio stovėjusias transporto priemones, susidūrė su iš priekio atvažiavusiu automobiliu „Volvo V70“ (pažymėtas Nr.3). Transporto priemonių išsidėstymas po susidūrimo ir patirti transporto priemonių apgadinimai įrodo, jog „Volvo V70“ siekė išvengti susidūrimo, todėl pasuko į dešinę pusę. Patirti minėtos transporto priemonės apgadinimai: apgadintas priekinis bamperis, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis bamperis įrodo, jog tokie apgadinimai padaryti dėl pirmojo automobilio slydimo, kuriam apgadintas priekinis bamperis (transporto priemonė priklauso R.B., b.l. 26). Teismo vertinimu pateikti įrodymai: eismo įvykio vietos schema, V.G. paaiškinimas yra pakankami D.B. kaltei dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo pagrįsti. Pats D.B. savo paaiškinime nurodė, jog buvo slidi kelio danga, kelias buvo provėžuotas, todėl vadovaujantis KET 131 punktu turėjo važiuoti tokiu greičiu, jog pamatęs kliūtį, galėtų sustoti, pažymint, tai, jog D.B. iš dešinės pusės buvo sustatytos transporto priemonės, kurias jis turėjo pralenkti, o iš priekio atvažiuojančiam V.G. automobiliui kliūčių iš dešinės pusės nebuvo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materiali, t.y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsiradusių pasekmių ir atliktų veiksmų.

Nustatyti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio kilimo priežastis yra vairuotojo D.B. veiksmai, pažeidžiantys KET 133 punkto reikalavimus. Nagrinėjant administracinę bylą laikytasi administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje vairuotojams numatyta bauda nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta griežtesnė nuobaudos rūšis – specialiosios teisės atėmimas.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Proporcingumo principas reikalauja, kad griežtesnė iš įstatyme alternatyvių nuobaudų būtų skiriama tada, jei bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudą ir ją atitinkamai individualizavus. Šiuo tikslu būtina įvertinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, paskirtų nuobaudų įvykdymą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį, kitas svarbias aplinkybes.

Iš pažymos apie asmens baustumą (b.l. 18-22) nustatyta, kad D.B. administracinėn atsakomybėn patrauktas 10 kartų, 9 iš jų už KET pažeidimus. 2010 m. rugsėjo 10 d. ir 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimai skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo galiojantys, vienas iš jų už eismo įvykį. ATPK 32 straipsnyje išvardintos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės. Administraciniai teisės pažeidimai kodekse pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 12 d. konsultacija Nr. 137, biuletenis „Administracinių tesimų praktika“ Nr. 2, p. 323). Todėl Institucija nutarimo priėmimo metu pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir paskyrė griežtesnę nuobaudos rūšį, todėl darytina išvada, jog proporcingumo principas nepažeistas. Institucija pagrįstai paskyrė ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos griežtesnės nuobaudos minimumą, t.y. atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Akivaizdu, kad Institucija pagrįstai ginčijamu nutarimu siekė administracinių teisės pažeidimų prevencijos pažeidėjo atžvilgiu ir šios aplinkybės yra grindžiamos byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą nustatė, kad Institucija pažeidė ATPK 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nepaskyrė administracinės nuobaudos už kiekvieną pažeidimą atskirai – nenurodė kokia nuobauda skiriama pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2011 m. sausio 5 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriama maksimali 120 Lt bauda, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nesant lengvinančių. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skiriama administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi D.B. skiriama subendrinta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, skiriama administracinė nuobauda remiantis teisės aktu nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. sausio 5 d. nutarimą, kuriuo D.B. paskirta subendrinta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 123 straipsnio 5 dalį (nepaskiriant nuobaudos už šį pažeidimą) – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams, panaikinti.

Priimti naują nutarimą ir D.B. pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirti 120 Lt baudą, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis D.B. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.