Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-12-02 · Civilinė byla Nr. e2-701-666/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
e2-701-666/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Netrus“
Trečiasis asmuo
M. J.
Advokatai
Romanas Lupeika, Deividas Ivanauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-701-666/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01264-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ atstovui advokatui Deividui Ivanauskui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Netrus“ atstovui advokatui Romanui Lupeikai,trečiajam asmeniui M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ ieškinį atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Netrus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RNDV Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Netrus“ 14923,40 Eur skolos, 769,00 Eur palūkanų, 8 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-11-07 iki 2016-11-30 ieškovė pardavė atsakovei prekių pagal užsakymą už 14923,40 Eur. 2016-12-23 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. RNDV16-0154. Atsakovė dėl prekių kokybės pretenzijų niekada nereiškė. Atsakovė pasirašė prekių perdavimo-priėmimo aktą, tačiau, nepaisant nuolatinių raginimų ir priminimų, už parduotas prekes iki šiol nėra atsiskaičiusi.

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai dėl prekių užsakymo, atsakovė negavo PVM sąskaitos-faktūros ir nėra apskaičiusi savo buhalterinės apskaitos dokumentuose, nepasirašė prekių perdavimo-priėmimo akto.

2018-05-02 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu UAB „RNDV Group“ ieškinys atmestas, atsakovės UAB „Netrus“ naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

2019-01-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikintas 2018-05-02 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu dalyvaujančios šalys neprieštaravo, kad bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas nuo to procesinio veiksmo, kuriuo buvo baigtas bylos nagrinėjimas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Deividas Ivanauskas ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad atsakovei buvo pateiktos tik prekės pagal gaminių užsakymo paraiškas ir tvirtina, kad atsakovė jas panaudojo dirbdama kartu su UAB (duomenys neskelbtini) naktinio klubo įrengimui, t. y. sienos demontavimo ir metalo konstrukcijų montavimo darbų atlikimui, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu ieškovei M. J. asmeniškai buvo prisistatęs, kaip UAB „Netrus“ atstovas, todėl UAB „RNDV Group“ turėjo pagrindą manyti, kad jis yra teisėtas atsakovės atstovas, nes pats su ieškove ir toliau ateityje tęsė bendravimą. Nurodė, kad ieškovę ir atsakovę siejo pasitikėjimu grįsti verslo santykiai. Kaip jau žinoma iš teismui pateiktos ekspertizės išvados, tai ant gaminių užsakymo paraiškų, PVM sąskaitos – faktūros pasirašė pats M. J., nors tuo metu jis UAB „Netrus“ nedirbo, bet pagal Sodros pateiktus duomenis matyti, kad anksčiau jis yra dirbęs atsakovės bendrovėje ir iš paties M. J. pareiškimo žinoma, kad jis yra UAB „Netrus“ vadovo A. Š. vaikystės draugas. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę atsiskaityti geruoju, kreipėsi elektroniniais laiškais ir registruotu paštu, tačiau atsakovė ieškovės prašymus atsiskaityti ignoravo, iš jos pusės nebuvo jokio bendravimo ir bendradarbiavimo.

Atsakovės atstovas advokatas Romanas Lupeika teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atlikto operatyvaus patikrinimo išvadose nepatvirtino santykį tarp UAB „RNDV Group“ ir UAB „Netrus“. Aiškinama neteisinga aplinkybė, kad tuo metu UAB „Netrus“ nedirbantis M. J., tariamas tarpininkas, užsakė statybines medžiagas. Gaminių užsakymo paraiškos, prekių perdavimo - priėmimo aktas pasirašyti M. J., bet būtų tikslinga minėtas paraiškas, aktus sulyginti su darbų atlikimo aktais. UAB „Netrus“ darbus atlieka anksčiau ir pasirašo atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą su UAB „Mūsų laikas“, t. y. 2016 m. lapkričio mėnesį, o M. J. UAB „RNDV Group“ pateiktas gaminių užsakymo paraiškas ir prekių perdavimo – priėmimo aktą pasirašo 2016 m. gruodžio mėnesį. Taigi pagal byloje pateiktas gaminių užsakymo paraiškas, prekių perdavimo – priėmimo aktą ir atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą matyti, kad darbai objekte Turgaus aikštėje, Klaipėdoje, buvo atlikti ženkliai anksčiau nei užsakyti bei pristatyti gaminiai. Be kita ko, skiriasi statybinių medžiagų specifikacija tarp gaminių užsakymo paraiškos, prekių perdavimo - priėmimo akto, kurie 2016-12-23 užsakyti, pasirašyti M. J. ir (duomenys neskelbtini) byloje pateikto prekių perdavimo – priėmimo akte, kuriame skiriasi kiekiai, daiktų pavadinimai. Nurodė, kad nagrinėjama byla dėl pirkimo – pardavimo santykių, šie santykiai Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra aiškiai apibrėžti, t. y. kas yra pardavėjas, kas yra pirkėjas, kuo tie santykiai yra grindžiami, kokios yra sudaromos sutartys, kokie yra lydimieji dokumentai tam, kad prekė atvažiuotų, kad prekė būtų priimta ir kaip ta prekė turi būti apmokėta. Byloje nėra pateikta prekių kelionės važtaraščių (kelionės lapų), priskirtinų griežtos atskaitomybės dokumentų grupei, kurie privalomai registruojami VMI. Pažymi, kad M. J. skolos ginčijimo periodu, t. y. gaminių užsakymo, priėmimo momentu, nedirbo atsakovės bendrovėje, nebuvo jos vadovu, nebuvo susaistytas kitokiais teisiniais santykiais, jam nebuvo išduotas įgaliojimas veikti atsakovės vardu, pasirašyti kokius nors dokumentus ar garantuoti už prekių apmokėjimą. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad tame pačiame statybų objekte veikė ir pati ieškovė, kiti rangovai, bet šios aplinkybės nutylimos, todėl mano, kad ieškovė pati sunaudojo 2016-12-23 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas statybines medžiagas arba sunaudojo jas kitiems statybiniams objektams, nes ieškovės bendrovė pakankamai didelė, atlieka daug darbų, todėl galimai jų tinkamai nekontroliuoja. Tie dokumentai, kurie buvo pateikti į bylą ir kuriais grindžiamas ieškinys, t.y. gaminių užsakymo paraiškos, PVM sąskaita – faktūra, gaminių priėmimo – perdavimo aktas niekaip nėra susiję su atsakove; šiuose dokumentuose nėra jokių atsakovės parašų, atsakovė apie prekių užsakymą, pirkimą - pardavimą, perdavimą nieko nežino, tokių prekių negavo ir neužpajamavo atsakovės buhalterinėje apskaitoje, todėl negalėjo jų naudoti ieškovės nurodytame statybos objekte Turgaus aikštėje, Klaipėdoje. Atsakovė turi pagrįstų abejonių dėl ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo, nes ieškovė teismui pateikė nepilnos apimties dokumentus, t. y. tam tikros vietos užslėptos, ištrintos, uždengtos, prisidengiant komercine paslaptimi. Ieškovas teismui pateikė ieškinį, kurio reikalavimas teikiamas iš pirkimo – pardavimo santykių, bet 2016-12-23 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodoma, kad atsakovė pirko prekes (paskaičiuota 2270,39 Eur) ir „paslaugas pagal sąrašą“ už daugmaž 11000,00 Eur. Tai jeigu ieškovė atliko darbus, tai iš rangos teisinių santykių turi būti sudaryta ir šalių parašais patvirtinta sutartis, sąmata, kurioje pagrindiniu užsakovu nurodyta UAB (duomenys neskelbtini), rangovu UAB „Netrus“, o subrangovu - UAB „ RNDV Group“, kuri atliks darbus už minėtoje sąskaitoje nurodytą konkrečią sumą. Byloje nėra pateiktų nei konkretų pirkimo - pardavimo santykį, nei iš rangos teisinių santykių atliktų darbų patvirtinančių įrodymų.

Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo M. J. paaiškino, kad nedirbo nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB „Netrus“. Jis UAB „Netrus“ teikė pagalbą iš draugiškų paskatų, t. y. sukomplektavo žmonių grupę, surinko vadovus, kurie turėjo atlikti darbus objekte (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu jį su UAB „RNDV Group“ siejo santykiai ne dėl vieno bendro objekto. Minėtu laikotarpiu jis su UAB „RNDV Group“ turėjo objektus Rietave, Klaipėdos S. Š. konservatorijoje. UAB „RNDV Group“ pagal dalinės sutarties jungtinę veiklą Klaipėdos S. Š. konservatorijoje montavo didžiulę lifto konstrukciją, kuriai taip pat buvo reikalingi įvairūs metalo gaminiai. 2016-12-23 pasirašė gaminių užsakymo paraiškas, prekių perdavimo - priėmimo aktą, PVM sąskaitą - faktūrą dėl žmogiškos klaidos, t. y. galėjo pasirašyti net neskaitęs dokumentų, nes žmonėmis, kuriais jis pasitikėdavo, jam pateikiamų pasirašyti dokumentų netikrindavo, neskaitydavo, o tiesiog ant jų pasirašydavo. Galimai jo prašė ant minėtų dokumentų pasirašyti tuomet objektuose dirbę darbų vadovai. Metalinių konstrukcijų gaminių tuo metu buvo užsakinėjama keliuose objektuose, o jis UAB (duomenys neskelbtini) biure įvairius dokumentus dėl laiko stokos, didelės darbų apimties dažniausiai pasirašydavo jų neperžiūrėjęs. M. J. teigia, kad praėjo daug laiko, todėl negali prisiminti visų įvykių sekos. Teismui garantavo, kad metalo gaminių pagal minėtą PVM sąskaitą – faktūrą savo reikmėms nepanaudojo ir yra įsitikinęs, kad UAB „Netrus“ taip pat negavo minėtų metalo gaminių, kadangi ne UAB „Netrus“ kompetencijai tokios apimties darbus atlikti, todėl mano, kad UAB „RNDV Group“ ieškinys UAB „Netrus“ yra visiškai nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu, vykusio 2018-01-25, apklaustas liudytojas G. Š. paaiškino, kad 2016 m. dirbo ieškovės įmonėje komercijos vadovu objekte (duomenys neskelbtini), kuriame buvo numatyta atlikti bendrastatybinius ir įrengimo darbus. Objekto užsakovo nurodyti negali, pagrindinis rangovas buvo UAB „RNDV Group“. Terminas darbams buvo trumpas, juos reikėjo užbaigti iki Kalėdų. Darbams atlikti buvo sukviesta apie 15 skirtingų įmonių (subrangovų). Iš įmonės vadovo įgalioto asmens gavo duomenis apie tai, kad griovimo ir sienų sustiprinimo darbus atliks UAB „Netrus“, bendrastatybinius UAB „RNDV Group“, o visus kitus – metalų, baldų, grindų ir kitus darbus – kitos įmonės (subrangovai). Buvo nurodyta pasirūpinti medžiagų tiekimu, kol UAB „Netrus“ vykdys griovimo darbus. Sutartis su UAB „Netrus“ sudaryta nebuvo. Tarėsi su UAB „RNDV Group“ direktoriaus įgaliotu asmeniu T. K., jis kaip oficialų UAB „Netrus“ atstovą nurodė jam M. J. Atliktus darbus, aktuodavo UAB „RNDV Group“ darbų vadovas E. M. Buvo nurodymas už UAB „Netrus“ teiktas medžiagas objekto statybos pabaigoje išrašyti sąskaitas. Medžiagų užsakymai buvo pateikiami asmeniškai elektroniniu paštu iš Artūro arba žodžiu objekte iš T. ir A. Prekių tiekėjų ieškodavo pats telefonu ir elektroniniu paštu. Konkrečiai tuo momentu, kai prekės buvo iškrautos ir pateiktos UAB „Netrus“, jis nedalyvavo. Už tiektas prekes pasirašydavo ne iš karto, tarpinių sąskaitų UAB „Netrus“ išrašyta nebuvo. 2016-12-23 PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta bendrai už pirktas prekes, medžiagas ir mechanizmus (nuomojamus pastolius, statramsčius ir kt.), kas buvo konkrečiai panaudota UAB „Netrus“, kad jie galėtų atlikti darbus objekte. Kadangi UAB „Netrus“ direktorius ginčijo kai kurias sąskaitos sumas, buvo susitikę derinimui, bet kompromiso nepasiekė. UAB „RNDV Group“ subrangos sutarties su UAB „Netrus“ nebuvo pasirašiusi. Apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu yra M. J. sužinojo 2017 m. balandžio mėnesį, derindamas trišalį susitarimą tarp UAB „RNDV Group“, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Netrus“. Dėl minėto statybinio objekto UAB „RNDV Group“ ir UAB (duomenys neskelbtini) turėjo konsultacinių santykių.

Liudytoja UAB (duomenys neskelbtini) direktorė V. Š. 2018-03-19 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų bendrovei priklausančiose patalpose UAB „Netrus“ atliko statybos darbus, buvo sudaryta sutartis. Tai buvo komercinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), kur kūrėsi naktinis klubas. Su UAB „RNDV Group“ nebuvo sudarę jokių sutarčių. Iš kur UAB „Netrus“ pirko statybines medžiagas, nežino. Sutartis su UAB „Netrus“ pilnai įvykdyta. UAB „Netrus“ atliko griovimo darbus, keitė pertvaras, sijas, platino angas. M. J. nepažįsta. Negali paaiškinti, kokius darbus atliko UAB „RNDV Group“, nes UAB (duomenys neskelbtini) jų nesamdė, piniginių lėšų jiems nemokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos nustato pirkimo – pardavimo įforminimo tvarką. Norėdami parduoti ar nupirkti, įsigyti ar perleisti nuosavybės teise priklausantį daiktą subjektai įstoja į civilinius teisinius santykius. Pirkimo – pardavimo fakto įforminimas pirkimo - pardavimo sutartimi, kur viena šalis – pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai - pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise ir turi teisę reikalauti, kad jai būtų sumokėta sutartyje nurodyta suma, o pirkėjas turi pareigą sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą bei pareigą sumokėti pardavėjui sutartą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Tik tarp šalių sudaryta rašytinė pirkimo - pardavimo sutartis yra juridinis faktas atsirasti prievoliniams teisiniams santykiams.

Reikalavimus ieškovė grindžia tarp šalių susiklosčiusiais pirkimo – pardavimo teisiniais santykiais, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nurodomą atsakovės UAB „Netrus“ įsiskolinimo susidarymą ieškinyje grindžia 2016-12-23 PVM sąskaita – faktūra Nr. RNDV16-0154, kurioje nurodytos ne tik parduodamos prekės, bet ir paslaugos pagal sąrašą bendroje sumoje už 14923,40 Eur. Suteiktų paslaugų sąrašas su PVM sąskaita – faktūra nepateiktas. Ieškovė nurodė, kad paslaugų atsakovei neteikė. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei fakto ir pareigos atsakovei padengti nurodomą įsiskolinimą pagal minėtą PVM sąskaitą - faktūrą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė savo piniginius reikalavimus įrodinėja: 1) 2016-12-23 PVM sąskaita – faktūra Nr. RNDV16-0154 14923,40 Eur sumai; 2) 2016-12-23 prekių perdavimo – priėmimo aktu; 3) 2016-11-04 gaminių užsakymo bei 2016-11-04 gaminių užsakymo paraiškomis. Sąskaitą išrašė ir pasirašė atsakovės komercijos vadovas G. Š., o ją priėmė ir pasirašė ,,Darbų vadovas M. J., 2016-12-23“. 2) 2016-11-04 gaminių užsakymo (paraiška), pasirašyta „Darbų vadovas M. J., 2016-12-23“. 3) 2016-11-23 gaminių užsakymo (paraiška), pasirašyta „Darbų vadovas M. J., 2016-12-23“. 4) 2016-12-23 prekių perdavimo – priėmimo aktu, kuriuo patvirtinama, kad ieškovė pristatė ir pardavė prekes atsakovei, perduotos prekės kokybiškos ir atitinka techninius reikalavimus. 2016-12-23 prekių perdavimo – priėmimo aktą pasirašė „Darbų vadovas M. J.“. Taip pat ieškovė savo ieškinį grindžia prie bylos pateiktomis PVM sąskaitomis - faktūromis, kuriomis atsakovės naudai įsigijo prekių iš UAB (duomenys neskelbtini) už 675,19 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) už 263,65 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) už 1069,59 Eur ir UAB (duomenys neskelbtini) už 261,96 Eur, t. y. bendrai 2270,39 Eur sumai. Tuo tarpu ieškovės reikalaujama iš atsakovės priteisti skolos už prekes suma yra 14923,40 Eur. Kaip patvirtino ieškovės atstovas 2018-01-25 teismo posėdžio metu kitų sąskaitų ieškovė neturi ir pateikti į bylą negali. Kodėl yra tokie sumų skirtumai, paaiškinti negalėjo. Be to, lyginant gaminių užsakymų (paraiškų) lapus ir pateiktas sąskaitas- faktūras, nustatyta, jog net 80 procentų ieškovės nurodytų pristatytų prekių neatitinka gaminių užsakymuose (paraiškose) nurodytų prekių. Ieškovės atstovas teismo posėdyje negalėjo detaliai paaiškinti, kodėl ieškovei išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos prekės neatitinka užsakymo lapuose (paraiškose) pateiktų prekių pavadinimų ir kiekių. Nagrinėjamoje byloje taip pat reikšminga ir tai, kad 2016-12-23 prekių perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas tik gavėjo, t. y. ieškovės teigimu atsakovo atstovo M. J., tačiau asmens, kuris tas prekes atsakovės atstovui perdavė, parašo šiame dokumente nėra. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės atstovo parašo minėtame prekių perdavimo – priėmimo akte nėra, nes tuo metu ieškovė veikė kaip tarpininkė, t. y. tik pristatė prekes, bet negalėjo paaiškinti dėl ieškovės prekių įsigijimo (2016-11-10 – 2016-11-28) ir perdavimo atsakovei (2016-12-23) termino, nes praėjo beveik mėnuo laiko.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).

Byloje nustatyta, kad objekte (duomenys neskelbtini), užsakovas UAB (duomenys neskelbtini). 2016-11-09 tarp šių bendrovių pasirašyta rangos sutartis Nr. NET-13-16 ir statybinių medžiagų, ir įrangos pirkimo – pardavimo sutartis. Tuo tarpu jokie statybos darbų ar kitokio pobūdžio sutartiniai santykiai nesiejo ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip ir ieškovės su atsakove dėl minėto objekto rekonstrukcijos. Ieškovės atstovas nurodė, kad faktiškai darbai buvo vykdomi, tačiau tarp bylos šalių santykiai buvo reguliuojami žodiniu lygmeniu. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vykdė darbus objekte (duomenys neskelbtini), užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) pavedimu, tačiau jokie faktiniai duomenys nepatvirtina, kad ieškovė perdavė atsakovei prekių už 14923,40 Eur, t. y. ieškovė savo piniginio reikalavimo atsakovės atžvilgiu neįrodė. Ieškovės atstovas nurodė, kad šalių teisiniai santykiai atsirado iš pirkimo – pardavimo santykių, tačiau tokios sutarties tarp bylos šalių nėra. Nepateikti duomenys, kurie įrodytų ką konkrečiai šalys susitarė ir kaip šis susitarimas bus įgyvendintas. Kadangi tarp bylos šalių pasirašytos sutarties nėra, ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais – gaminių užsakymo paraiškomis, priėmimo – perdavimo aktu ir aiškinimu, kad šiuos dokumentus pasirašęs M. J., kuris savo veiksmais leido ieškovei manyti, kad jis yra teisėtas atsakovės atstovas. Sodros duomenys patvirtina faktą, kad M. J. su UAB „Netrus“ nėra ir nebuvo susijęs jokiais darbiniais santykiais. Atsakovo atstovas taip pat paneigė bet kokį šio asmens veikimo pagrindą atsakovo vardu. Šiam asmeniui UAB „Netrus“ niekada nebuvo išdavusi įgaliojimo veikti atsakovės vardu, šis asmuo minėtų dokumentų pasirašymo momentu nedirbo atsakovo bendrovėje jokiais kitais teisiniais pagrindais. Byloje nustatyta, kad M. J. yra susijęs su UAB (duomenys neskelbtini), kuri susijusi sutartiniais santykiais su ieškove.

2018-05-02 Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiųsta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų priimtos 2018-05-02 atskirosios nutarties kopija apie UAB „RNDV Group“ galimą apskaitos reikalavimų pažeidimą dėl vertybių, nurodytų 2016-12-23 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. RNDV16-0154 įsigijimo ir jų panaudojimo bei dėl galimai vykdytos, bet nefiksuotos darbinės veiklos 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn. objekte (duomenys neskelbtini), UAB „Netrus“ šiame objekte panaudotų įrankių ir medžiagų įgijimo ir apskaitymo ir fizinio asmens M. J. veiklos UAB „Netrus“.

VMI 2018-09-28 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2) FR 1042-4225 išvadose konstatuota, kad UAB „RNDV Group“ nepateikė perparduotų prekių ir paslaugų perdavimą UAB „Netrus" patvirtinančių dokumentų (UAB „Netrus" vardu išrašyta PVM sąskaita nėra pasirašyta, UAB „Netrus" darbuotojai pirkimo dokumentuose netvirtino prekių ar paslaugų gavimo, nėra pateikti užsakymai, sutartys, priėmimo perdavimo aktai su UAB „Netrus", be to, UAB „RNDV Group“ ir pati atliko įvairius statybinius darbus objekte, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu)), todėl nėra pagrindo teigti, kad prekės pagal 2016-12-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr.RNDV 16-0154 buvo parduotos.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2019-08-06 akto Nr. 11K-187 (19) išvadoje, konstatuota, kad M. J. vardu, pavarde ir parašu pasirašytuose 2016-12-23 prekių perdavimo – priėmimo akte, 2016-11-04 gaminių užsakymo (paraiškos) bei 2016-11-04 gaminių užsakymo (paraiškos) rankraštinius įrašus pasirašė M. J..

Byloje įvertinant UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus rašytinius įrodymus nenustatytas joks sąsajumas, tapatumas, panašumas tarp ieškovės įsigytų statybinių medžiagų ir atsakovės panaudotų, vykdant sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pvz., 2016-11-09 UAB „Netrus“ ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė prekių perdavimo - priėmimo aktą Nr. G04 (36 vnt. metalinių sijų) , kai tuo tarpu 2016-11-23 M. J. tik pateikė gaminių užsakymą (14 vnt. metalinės sijos), t. y. gaminių užsakymas pateiktas tik po 14 dienų. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. Š. nurodė, kad objekte (duomenys neskelbtini), ieškovės įmonė buvo pagrindinis rangovas, sukvietęs gal 15 skirtingų įmonių darbams atlikti, atliktus darbus aktuodavo ieškovės darbų vadovas E. M., tačiau liudytoja apklausta UAB (duomenys neskelbtini) direktorė V. Š. patvirtino, jog jų įmonė buvo objekto užsakovas ir jie buvo sudarę rangos sutartį darbams atlikti tik su atsakove, pasirašydavo atliktų darbų aktus, tuo tarpu su ieškove jokių sutarčių sudaryta nebuvo ir ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu jokių darbų neatliko.

Ieškovė 2016-12-23 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. RNDV16-0154 nurodė, kad ji išrašyta atsakovei už parduotas prekes, paslaugas pagal sąrašą. Pagal šią sąskaitą – faktūrą galima numanyti, kad santykis vyko dėl prekių pirkimo - pardavimo, grindžiamas byloje pateiktomis keturiomis sąskaitomis - faktūromis, susijusiomis su prekių pirkimu - pardavimu, už 2270,39 Eur. Ką reiškia sąskaitoje nurodytos „paslaugos“ ieškinyje ieškovė nedetalizavo, rašytinių įrodymų į bylą nepateikė. Teismo posėdyje ieškovės atstovas G. Š. apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, kad paslaugos buvo teikiamos - kranų, kėlimo įrenginių nuoma ir jų perdavimu atsakovei darbams atlikti. Ieškinio reikalavimai grindžiami iš prekių pirkimo - pardavimo santykių, o tuo atveju, jeigu kalba eina apie paslaugų teikimą, mechanizmų nuomą, tuomet ieškovė turėjo reikšti atitinkamą reikalavimą byloje, teikti jo pagrindimui atitinkamus įrodymus kaip mechanizmų nuomos sutartis, jų perdavimo – priėmimo aktus ir panašiai, tačiau nei tokio pobūdžio reikalavimo, nei rašytinių įrodymų ieškovė teismui neteikė.

Teismas sutinka su VMI patikrinimo pažymoje pateikta išvada, kad nesant UAB „RNDV Group“ perparduotų prekių ir paslaugų perdavimą UAB „Netrus" patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo teigti, kad prekės pagal 2016-12-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr.RNDV 16-0154 buvo parduotos. Taip pat sutinka su atsakovės atstovo abejonėmis dėl ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo (prekių įsigijimo PVM sąskaitos – faktūros), nes ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus su trūkumais, t. y. tam tikros vietos specialiai užslėptos, ištrintos, uždengtos, prisidengiant komercine paslaptimi, kai tuo tarpu teismui turėtų būti pateiktos tinkamai patvirtintos kopijos arba originalai, todėl šie įrodymai neatitinka nei turinio, nei formos reikalavimų ir tokiais dokumentais teismas nei tikėti, nei pasitikėti negali, todėl ieškovė, įrodinėdama ieškinio dalyką, jais remtis negali (CPK 197-198 straipsniai, 202 straipsnis).

UAB „RNDV Group“ yra patyręs verslo subjektas ir profesionalas, todėl jai taikomi itin aukšti atidumo, rūpestingumo ir protingumo standartai sutartiniuose santykiuose. Nagrinėjamoje byloje nepateikti šalių pirkimo - pardavimo santykį patvirtinantys įrodymai, t. y. 2016-12-23 PVM sąskaita – faktūra Nr. RNDV16-0154 nepatvirtina konkrečių vertybių pirkimo – pardavimo santykio, teismui nepateikti įrodymai, kad tos prekės užsakytos atsakovės iniciatyva, kelionės važtaraščiai, kad šias prekes ieškovė gavo, apskaitė ir išlaidavo, perduodama atsakovei, o pastaroji jas panaudojo

Pažymėtina, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva, tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovei pasiūlyta pasvarstyti dėl atsakovės procesinės padėties pakeitimo, tačiau ieškovė atsisakė pasinaudoti CPK 45 straipsniu dėl netinkamos šalies tinkama ir procesinės šalies nekeičia.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinant teismo posėdžio metu išsakytus byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į teismų praktiką, pripažįstama, kad ieškovės pareikštas ieškinys neįrodytas (nepagrįstas), todėl netenkintinas.

2017-11-27 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Turto arešto identifikavimo kodas: 2017069028) paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, jog jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2000,00 Eur (2018-01-30 pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 918377 - 1500,00 Eur pagal 2018-01-30 sąskaitą Nr. 180130/2 už teisines pagalbas, 2018-06-25 pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 918302 - 500,00 Eur pagal 2018-06-25 sąskaitą Nr. 180625/19 už teisines pagalbas). Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistina 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytos 3,00 Eur sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnio 2 dalimi, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „RNDV Group“, į. k. 302639697, 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Netrus“, į. k. 303391952, naudai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2017-11-27 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovės UAB „Netrus“, į. k. 303391952, atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (Turto arešto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis