- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Data
- 2009-01-19
- Bylos Nr.
- 2-242-194/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Badaugienė
- Ieškovas
- VSDFV Šiaulių skyriaus
- Atsakovas
- R. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog VSDFV Šiaulių skyrius išmokėjo vienkartinę draudimo išmoką – nelaimingo atsitikimo metu pakeliui iš darbo žuvus apdraustajam E. V., jo sutuoktinei A. V. skyrė bei išmokėjo vienkartinę išmoką 108 400 Lt; Šią vienkartinę išmoką prašo regreso tvarka priteisti iš kaltojo dėl žalos padarymo asmens- atsakovo R. K..
Atsakovas R. K. 2008-04-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006-04-14 apie 22.30 val. Šiauliuose, Išradėjų –Pramonės gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas transporto priemonę Mazda 323 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus: nesilaikė būtinų saugumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiavo didesniu, nei leistinu šiame kelio ruože greičiu, važiavo priešingos krypties juosta, į kurią buvo draudžiama įvažiuoti, susidūrė su savo eismo juostoje važiavusiu automobiliu Audi 80, ko išdavoje žuvo automobilio Audi 80 vairuotojas E. V.. Už šią padarytą nusikalstamą veiką atsakovas R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 6 dalį 5 metams laisvės atėmimo, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejus metus.
Žuvusysis E. V. šio įvykio metu buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir vyko iš darbo. VSDFV Šiaulių skyrius šį nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažino draudiminiu įvykiu ir 2008-07-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė jo sutuoktinei A. V. 108 400 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.
VSDFV Šiaulių skyrius, išmokėjęs vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., nustačius, jog nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą arba pakeliui iš darbo įvyko dėl trečio asmens kaltės, tai išmokėtas sumas atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja iš kalto asmens LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokėtos sumos VSDFV biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos, o kai tokio draudiko nėra- įgyjama regreso teisė į kaltąjį asmenį.
UADB „ Balticums draudimas“ informavo, jog eismo įvykio kaltininko R. K. automobilis Mazda nebuvo draustas Transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl draudimo bendrovei nekyla išmokos kompensavimo pareiga ir ji išieškotina tik iš kaltojo asmens.
Kadangi VSDVF biudžetas, išmokėjęs apdraustajam vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam žuvus, patyrė žalą, žalos atlyginimas išieškotinas regreso tvarka iš kaltojo už apdraustojo žūtį asmens – R. K.. ( LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., bei LR Socialinio draudimo įstatymo 18 str.1d.., LR CK 6.263 str, 6.280 str. 1d.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iš atsakovo R. K., kaip pripažinto kaltu dėl E. V. mirties, priteisti 108 400 Lt kaltais jo veiksmais padarytos žalos VSDFV Šiaulių skyriui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutinka iš dalies. Supranta, jog jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, todėl yra atsakingas už žalą, tačiau nesutinka su žalos dydžiu ir prašo jį mažinti.( b.l. 27-28). Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsakovas nurodo, jog nesutinka su ieškovo prašoma priteisti suma, su jos dydžiu.
108 400 Lt žala atsakovo nurodoma esanti jam labai didelė suma, kurios jis pagal savo materialines išgales nesugebės atlyginti per visą savo gyvenimą.
Prašo atsižvelgti, jog jis anksčiau niekada nebuvo teistas, nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, iki suėmimo buvo dirbantis asmuo ir išlaikantis šeimą, nepilnamečius vaikus, prižiūri neįgalius tėvus, o šiuo metu atlieka bausmę ir neturi pragyvenimo šaltinio. Pats negali pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, kuriems reikalingas išlaikymas. Jo paties šeima yra labai sunkioje materialinėje būklėje. Jis pats turi sveikatos problemų ir jam reikalingas nuolatinis gydymas dėl galvos traumos ir epilepsijos priepuolių. Jam nuolat reikia vartoti vaistus, maisto papildus. Tokios sumos, kurios prašo ieškovas, jis nurodo negalės sumokėti ir jos neturi. Prašo ieškinį mažinti atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus. ( b.l. 27-28).
Pridėti atsakovo dokumentai įrodo, jog atsakovas turi nepilnametį sūnų R. K., gim. (duomenys neskelbtini), turi neįgalius tėvus (b.l.31-39), ir jam pačiam yra diagnozuota trauminė galvos smegenų liga su epilepsijos priepuoliais ( b.l.41-42), ir nėra įregistruotos santuokos su nepilnamečio sūnaus motina.
Pagal atsakovo pateiktus rašytinius dokumentus - nėra duomenų apie atsakovo turimą ir valdomą turtą ir jo esamą materialinę- turtinę padėtį. Nėra duomenų, kad jam pačiam būtų nustatytas neįgalumas ar darbingumo lygio netekimas. Taip pat nėra duomenų, ar jis gyveno kartu su neįgaliais savo tėvais. Neįgalumą turintys tėvai taip pat gauna Socialinio draudimo įstatymu nustatytas valstybinio socialinio draudimo išmokas, kurios nustatytos neįgaliesiems ir jiems skiriamos bei mokamos iš VSDFV biudžeto nuolat periodinėmis išmokomis. Taigi, neįgalūs atsakovo tėvai patys yra remiami ir gauna nuolatinę paramą bei išlaikymą būtent iš Socialinio draudimo biudžeto. Kokią paramą gali teikti šiems asmenims šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę sūnus- atsakovas tokių įrodymų nepateikė ( LR CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, jog atsakovas R. K. 2006-04-14 apie 22.30 val., vairuodamas neblaivus ir apsvaigęs nuo alkoholio transporto priemonę „ Mazda 323“, važiavo priešingos krypties eismo juosta didesniu nei leistinu toje kelio vietoje greičiu, grubiai pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, atsitrenkė į priešais važiavusią transporto priemonę „ AUDI 80“, vairuojamą E. V. ir mirtinai jį sužalojo. Atsakovas R. K. dėl šios nusikalstamos veikos yra pripažintas kaltu ir nuteistas 2008-04-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 5 metams laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis R. K. atžvilgiu iš esmės paliktas galioti, tik paskirta papildomai baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui.
Nukentėjęs E. V. šio autoįvykio metu buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir vyko namo iš darbo. VSDFV Šiaulių skyrius šį nelaimingą atsitikimą 2008-07-21 sprendimu( b.l. 15) pripažino draudiminiu įvykiu. Tai patvirtina ir kitas rašytinis įrodymas- Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktas 2006-06-21 Nr. (duomenys neskelbtini).( b.l. 13). Remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų Nuostatų 85 str., 86 str., 87 str., 99 str., 103.5p. mirusio apdraustojo darbuotojo šeimai – jo sutuoktinei A. V. buvo paskirta bei išmokėta 108 400 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo.( b.l. 16).
Yra nustatyta, jog R. K. vairuojama autotransporto priemonė „ Mazda“ nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be to, kadangi teismo nuosprendžiu yra nustatyta, jog vairuotojas R. K. vairavo transporto priemonę „Mazda“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,( b.l. 3-7), tai sumokėtos išmokos išieškotinos ne iš draudimo bendrovės, o iš kaltojo asmens. Atsakovas R. K. – vienintelis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl apdraustojo asmens E. V. mirties. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu mirtinai buvo sužalotas socialiniu draudimu draustas asmuo, yra įvykdytas nusikalstamais atsakovo R. K. veiksmais. Žala padaryta nusikaltimu. Atsakovo kaltė yra įrodyta įsiteisėjusiu teismo 2008-04-01 nuosprendžiu( b.l. 3-12) Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl apdraustojo E. V. žūties iš naujo neįrodinėtinos (LR CPK 182 str. 1 dalies 3punktas) ir yra prejudicija.
LR Civilinio kodekso normos ir LR CK 6.263 str. kaip deliktinės atsakomybės pagrindą numato pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą , padarytą asmeniui, ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo.
Išmokėjęs vienkartinę 108 400 Lt draudimo išmoką apdraustojo mirties atveju, VSDFV Šiaulių skyriaus biudžetas patyrė žalą. Šią žalą privalo pilnutinai atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo – R. K., kuris žalą padarė nusikalstamais veiksmais, kas yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
LR CK 6.280 str. reglamentuoja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.
LR CK 6.280 str. 1d. numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso( atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Pagal specialaus įstatymo- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str. nuostatas tokia regresinio reikalavimo teisė yra deleguota VSDFV teritoriniam skyriui, kuris išmokėjo draudimo išmoką. Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui iš darbo ar į darbą nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šios vienkartinės draudimo išmokos mirus apdraustajam dydį numato įstatymas. Ši išmoka išmokėta įstatymu nustatyto dydžio. Tai yra konstatuotina patirta reali turtinė žala, atlygintina žala, kurią privalo atlyginti kaltu pripažintas asmuo- R. K.. Nusikaltimu padaryta žala atlygintina visiškai .
Atsakovas prašo atlygintinos žalos žydį mažinti atsižvelgiant į tai , kad jam tai yra labai didelė žalos suma pinigine išraiška ir tokio dydžio žalos jis negalės atlyginti per visą savo gyvenimą. Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę. Tačiau, po bausmės atlikimo, jis gali ir privalo dirbti, todėl žala gali būti išieškoma iš atsakovo periodinėmis išskaitomis kas mėnesį iš jo darbo užmokesčio. Atsakovas nepateikė duomenų, kas jis yra neįgalus, ar kad yra nedarbingas, kad negali dirbti. Išlaikymo reikalingas vienas nepilnametis vaikas yra reali kiekvieno darbingo ir jauno asmens faktinė aplinka, dėl kurios nėra pagrindo konstatuoti, jog tai yra tas esminis faktorius mažinti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Atsakovo tėvai ir jų neįgalumo įrodymai neturi tiesioginio priežastinio ryšio sąsajų su atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijais. Atsakovo nuoroda į jo reikalingą išlaikymo nepilnametį sūnų, į jo sveikatos problemas – tai tie tiesioginiai kriterijai, kurie liečia personaliai už žalą atsakingą asmenį. Jo nurodyti kriterijai žalos atlyginimo dydžiui sumažinti nepripažintini prioritetu prieš regresinio kompensavimo reikalaujantį Sodros biudžetą. Sodros biudžetas – tai visų mūsų šalies mokesčių mokėtojų biudžetas, reikalaujantis viešo intereso gynimo kriterijų, kurie negali būti limituojami remianti privačiu atsakovo interesu. Teismas mano, jog nurodyti atsakovo kriterijai nesudaro pagrįsto teisinio pagrindo regresinius reikalavimus sumažinti jau vien viešo intereso gynimo aspektu. Be to, teismas vertina tai, jog atsakovo nusikalstama veika iš ko kilo ši žala, yra itin grubi- atsakovo vairuota transporto priemonė valdyta apsvaigus nuo alkoholio ir mirtinai traumuotas žmogus. Mirusiojo šeima neteko maitintojo, darbdavys- darbuotojo, o Sodros biudžetas – Sodros biudžeto mokėtojo. Šios faktinės aplinkybės turi prioritetą prieš atsakovo nurodytas jo privačias šeimines aplinkybes, todėl privatus interesas negali nusverti viešo intereso.
Teismui yra suteikta teisė atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir dėl to mažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Atsakovo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau šiuo atveju žala paryta nusikaltimu( konstatuotu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu), išieškoma žala yra dėl apdraustojo gyvybės atėmimo, todėl pagal bylos faktines aplinkybes bei pateiktus atsakovo argumentus, mažinti regresiniu reikalavimu prašomą atlyginti žalą nėra pagrindo. ( LR CK 6.282 str. 3d.).
Ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinu pilnutinai. LR CK 6.263 str., 6.280 str., LR Socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1d, LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės biudžetui ( LR CPK 88 str. 1d.,3p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 260 str.
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 400,00 Lt( vienas šimtas aštuoni tūkstančiai keturi šimtai litų) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.
Priteisti iš R. K. 12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.