Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-10-07 · Civilinė byla Nr. e2S-831-1136/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-07
Bylos Nr.
e2S-831-1136/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25435-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Miltenytė
Suinteresuotas asmuo
A. N.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-831-1136/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25435-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.10; 3.3.2.6.1(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-40743-989/2025 pagal pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti pacientą išdavimo, suinteresuotas asmuo – A. N..

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė prašė leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti A. N. trisdešimt dienų, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 11 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje priverstinai hospitalizuotas A. N., atvykęs po konflikto su motina, lydimas policijos, neblaivus. Paaiškino, jog A. N. sutiko su gydymu, vėliau, 2025 m. rugsėjo 11 d. raštu jo atsisakė, motyvuodamas tuo, kad yra sveikas.

3. Tvirtino, jog pacientas hospitalizuotas dėl neaiškios kilmės (duomenys neskelbtini) sutrikimo su galimais suvokimo sutrikimais, progresuojančia negatyvia simptomatika, blankiu afektu, disforiška nuotaika, padriku mąstymu bei buvusiu agresyviu, neadekvačiu elgesiu motinos atžvilgiu, alkoholio vartojimo fone. Nurodė, jog dėl ūmios (duomenys neskelbtini) sujaudinimu, agresyviu elgesiu pacientas yra socialiai pavojingas ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

4. Suinteresuotas asmuo A. N. paaiškino, jog dirbo (duomenys neskelbtini) darbą, o šiuo metu ruošiasi keliauti į užsienį, yra dirbęs užsienyje. Tvirtino nesmurtavęs prieš motiną, jis nori jai padėti finansiškai. Nurodė nevartojęs vaistų, gydęsis žolelėmis. Patvirtino atsisakęs gydymo ir prieštaravo gydymui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, leido A. N. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje trisdešimt dienų, terminą skaičiuojant nuo jo atsisakymo priverstinai hospitalizuotis 2025 m. rugsėjo 11 d.

6. Nustatė, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. suinteresuotas asmuo sutiko pratęsti gydymą savo noru, pasirašė sutikimo formas, tačiau 2025 m. rugsėjo 11 d. raštu atsisakė gydymo. Suinteresuotas asmuo A. N. atvyko po konflikto su motina, suinteresuotas asmuo buvo agresyvus, su elgesio sutrikimu, haliucinacijomis; atvyko po alkoholio vartojimo, fiksuotas 2,24 prom. girtumas.

7. Nurodė, kad A. N. savo būklei nesavikritiškas, negebėjo savo būsenos vertinti objektyviai, o jo elgesys parodė, kad jis nesuvokė turintis atitinkamų sveikatos problemų – nesutiko vartoti vaistų, vietoje vaistų naudojo žoleles, naudojo alkoholį, ir sprendė, kad yra grėsmė, jog jis gali padaryti žalos savo ar aplinkinių sveikatai. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens ir jo atstovo paaiškinimai nepaneigė Gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2025 m. rugsėjo 12 d. išvados.

8. Teismas darė išvadą, jog suinteresuotas asmuo savo neprognozuojamu elgesiu kelia pavojų aplinkiniams ir siekiant išvengti neprognozuojamų pasekmių tiek pačiam suinteresuotam asmeniui, tiek aplinkai, suinteresuotam asmeniui nesutinkant savanoriškai gydytis, priverstinis hospitalizavimas išlieka vienintelė galimybė jo būklei stabilizuoti tokiu būdu apsaugant tiek jį patį, tiek aplinką nuo esminės žalos padarymo, todėl sprendė, kad yra reikalingas tolimesnis gydymas ir leido A. N. priverstinai gydyti VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje trisdešimt dienų, priverstinio gydymo terminą pradedant skaičiuoti nuo jo atsisakymo gydytis dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 11 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. N. (toliau – ir apeliantas) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti.

10. Nurodė, jog teismo išvada, kad jis yra socialiai pavojingas, kelia pavojų savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, yra nepagrįsta. Sutiko, kad turi sveikatos sutrikimų , tačiau šie sutrikimai pavojaus niekam nekelia.

11. Tvirtino, jog yra veiksnus ir darbingas, prieš kelis mėnesius grįžo iš darbo užsienyje ir apsigyveno pas motiną, norėdamas jai padėti. Paaiškino, jog 2025 m. rugsėjo 9 d. konfliktas su mama kilo tik dėl motinos perdėto noro jam padėti išvengti alkoholizmo liūno.

12. Paaiškino, kad sutiko gydytis tik dėl motinos nuraminimo, tačiau po kiek laiko atsisakė, nes žada pats susitvarkyti su savo problemomis. Pažymėjo, jog jokių faktinių objektyvių įrodymų dėl jo pavojingumo nėra.

13. Teigė, jog jo elgesyje nebuvo jokios realios grėsmės, jokių duomenų, kad yra reali grėsmė ir kad savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, todėl priverstinai hospitalizuoti jį nebuvo jokio pagrindo. Pažymėjo - tai, kad jis nesutiko savanoriškai gydytis, nesuteikė pagrindo daryti išvadą, kad kam nors jis kelia grėsmę – jis yra suaugęs, veiksnus asmuo, atsakingas už savo sveikatą, todėl priverstinis hospitalizavimas yra perteklinis rūpinimasis jo sveikata ir nesudaro pagrindo jį priverstinai hospitalizuoti.

14. Pareiškėja VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninė atsiliepimu į atskirąją skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

15. Nurodė, jog teismas tinkamai įvertino pareiškėjos prašyme ir Gydytojų komisijos išvadoje nurodytus motyvuotus argumentus dėl suinteresuoto asmens priverstinio hospitalizavimo ir gydymo būtinumo bei teismo posėdžio metu byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus (įskaitant ir paties suinteresuoto asmens). Tvirtino, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių Gydytojų komisijos išvadą dėl suinteresuoto asmens psichikos būklės ir jos keliamos grėsmės savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, šių duomenų nepateikė ir suinteresuotas asmuo, teikdamas atskirąjį skundą. Vertino, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, jog suinteresuotam asmeniui yra reikalingas tolimesnis gydymas.

16. Pažymėjo, jog skubią pagalbą kvietė suinteresuoto asmens motina dėl jo kilusios agresijos, neadekvataus ir pavojingo elgesio, o suinteresuotam asmeniui esant nustatytai sunkai psichikos ligai, jis vaistų nevartojo ilgiau kaip metus, gydėsi tik žolelėmis, vartojo alkoholį, kas rodo suinteresuoto asmens absoliutų nekritiškumą savo sveikatos būklei.

17. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atkreipė dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo į gydymo įstaigą buvo pristatytas palydint policijos pareigūnams, jis buvo rastas kiemuose, agresyvus, stebint elgesio sutrikimą, haliucinacijas, kas rodė, kad savo neprognozuojamu elgesiu suinteresuotas asmuo kelia pavojų aplinkiniams.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

atskirasis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalis nustatyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas.

20. Remiantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Apsvarsčius psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimamas sprendimas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

21. Nustatyta, kad į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę A. N. buvo pristatytas 2025 m. rugsėjo 9 d. greitosios medicinos pagalbos, palydint policijos pareigūnams, hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimų skyriuje dėl neaiškios kilmės (duomenys neskelbtini) sutrikimo su galimais suvokimo sutrikimais, progresuojančia negatyvia simptomatika, blankiu afektu, disforiška nuotaika, padriku mąstymu bei buvusiu agresyviu, neadekvačiu elgesiu motinos atžvilgiu alkoholio vartojimo fone. 2025 m. rugsėjo 9 d. suinteresuotas asmuo sutiko tęsti gydymą savo noru, pasirašė sutikimų formas, perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių. 2025 m. rugsėjo 11 d. vakare suinteresuotas asmuo raštu atsisakė gydymo.

22. Gydytojų komisijos išvadoje nurodoma diagnozė: (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje paskutinį kartą gydėsi 2024 m. kovo 30 d. – gegužės 15 d. Nevartojo paskirtų vaistų. Gydytojų konsultacinė komisija 2025 m. rugsėjo 12 d. išvadoje nurodė, kad suinteresuotas asmuo dėl ūmios (duomenys neskelbtini) sujaudinimu, agresyviu elgesiu yra socialiai pavojingas ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl priverstinio apelianto hospitalizavimo ir gydymo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti byloje esančiais duomenimis – gydytojų konsultacinės komisijos išvada, paties paciento paaiškinimais, kuriais pacientas neigė savo elgesio pavojingumą, nors pripažino turimą (duomenys neskelbtini) sutrikimą, kas tik patvirtino gydytojų išvadas apie paciento sunkią psichikos ligą.

24. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (apelianto hospitalizavimo aplinkybes, specialistų (gydytojų) išvadas) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, jog nebuvo jokio pagrindo apelianto priverstiniam hospitalizavimui ir gydymui, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų ir įrodymų, paneigiančių medicininiuose dokumentuose daromas išvadas dėl apelianto (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Tokių įrodymų, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Vien paties apelianto teiginys, jog priverstinio hospitalizavimo taikymas buvo perteklinis, nes jis pats žada susitvarkyti su savo sveikatos problemomis, pats savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados.

25. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad savo veiksmais jokios grėsmės nekėlė, be jo motinos žodžių, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realią grėsmę, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Visgi, iš greitosios medicinos pagalbos dokumentuose esančios informacijos nustatyta, kad apelianto motina nurodė, jog jis yra agresyvus, daužė daiktus, konfliktavo pats su savimi, bėgiojo po kiemą; niekur nesikreipė ir gydymas nepaskirtas; policija apeliantą rado kiemuose. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog apeliantas yra linkęs į (savi)agresiją.

26. Pažymėtina, jog pats apeliantas pripažino, kad vaistų nevartoja, Gydytojų komisijos išvadoje nurodyta, jog receptas vaistams buvo išrašytas paskutinį kartą 2024 m. gegužės 15 d., vaistų apeliantas nevartojo. Gydytojų komisijos apžiūros metu apeliantas buvo įsitempęs, nerimastingas, trinantis delnus, savyje, vietoje ir laike orientuotas teisingai, haliucinacijas, kitus suvokimo sutrikimus ir kliedesius neigė, nors juos patvirtino objektyvi (duomenys neskelbtini); sudirgdavo išgirdęs klausimus apie (duomenys neskelbtini) išgyvenimus, jų nepripažino, savo būklei nebuvo kritiškas, nesutiko su tuo, kad turi problemų, manė, jog jo buvimas (duomenys neskelbtini) ligoninėje yra nesusipratimas.

27. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas dėl psichikos sveikatos būsenos yra socialiai pavojingas (tiek sau, tiek kitiems asmenims) ir priverstinis hospitalizavimas išlieka vienintelė galimybė apelianto būklei stabilizuoti, tokiu būdu apsaugant tiek jį patį, tiek aplinką nuo esminės žalos padarymo.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Miltenytė