- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-928-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Egidijus Žironas, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- G. Z.
- Atsakovas
- G. T.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 125.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-928-492/2007
125.3.; 125.5.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. spalio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Z. ir atsakovės G. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1194-55/2007 pagal G. Z. ieškinį atsakovei G. T. dėl tėvystės nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, valstybės institucija teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. Z. prašė nustatyti, kad jis yra G. T. dukters, P. T. , gim. (duomenys neskelbtini) , biologinis tėvas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove pradėjo bendrauti 2005 m. gegužės mėn. pradžioje, o nuo 2005 m. gegužės mėn. vidurio iki 2005 m. lapkričio mėn. pradžios gyveno kartu, santuokos nebuvo įregistravę. (duomenys neskelbtini) G. T. pagimdė dukrą, kurią pavadino Paula. Atsakovė atsisakė paduoti pareiškimą dėl ieškovo įregistravimo vaiko tėvu, todėl ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.
Atsakovė G. T. priešieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukters P. T. gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje bei priteisti dukters išlaikymui po 450,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) ; nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką - ieškovui galima bendrauti su dukra kas antrą pirmadienį nuo 18 iki 20 val. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad dukters tėvas yra ieškovas G. Z. . Ieškovas yra agresyvaus būdo, vartoja alkoholį, terorizuoja ieškovę, gąsdina ją, linkęs visus kontroliuoti. Mano, kad šiuo metu ji gali geriau pasirūpinti vaiku, mergaitė nuo gimimo gyvena su motina, todėl gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Ieškovas neteikia jokios paramos dukters išlaikymui nuo jos gimimo, todėl priteistinas išlaikymas.
Atsiliepimas
Ieškovas G. Z. atsiliepimu prašė atsakovės priešieškinį atmesti, ieškinį patenkinti. Taip pat prašė nustatyti bendravimo su vaiku tokią tvarką, jog tėvas kuo dažniau galėtų matytis su dukra bei ją pasiimti pas save. Nurodė, kad niekada nevengė vykdyti tėvo pareigų, tačiau mergaitės tėvu nėra pripažintas iki šiol tik dėl atsakovės kaltės. Nėra pagrindo priteisti vaiko išlaikymo išlaidas nuo jo gimimo, nes ieškovui pareiga išlaikyti vaiką atsiras tik tada, kai jis bus pripažintas vaiko tėvu. Pažymėjo, kad ieškovas gauna minimalų darbo užmokestį, todėl sutinka mokėti ne didesnį nei 150 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovės dukters P. T. , gim. 2006 m. kovo 8 d., Vilniaus mieste, biologinis tėvas yra G. Z. , o P. T. yra G. Z. dukra. Priteisė iš ieškovo dukros P. T. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2006-10-26 iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš ieškovo išlaikymo P. T. įsiskolinimą – 2 939, 20 Lt. Nustatė tokią bendravimo su P. T. tvarką: tris mėnesius ieškovas G. Z. kas antrą pirmadienį nuo 18 iki 20 valandos ir kas antrą sekmadienį nuo 16 iki 19 valandos bendrauja su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje, kartu su jos motina, G. T. ; vėliau, kas antrą pirmadienį nuo 18 iki 20 valandos, kas antrą sekmadienį nuo 16 iki 19 valandos, pasiimant iš motinos P. T. ir toliau bendraujama be motinos dalyvavimo. Įpareigojo atsakovę G. T. sudaryti sąlygas bendrauti ieškovui su dukra, nedaryti kliūčių gauti informaciją apie dukrą iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų, institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Įpareigojo G. Z. informuoti motiną, G. T. , kur bus, kuo užsiims ir su kuo bendraus dukra, bei įpareigojo saugoti dukterį nuo neigiamo poveikio jos dvasiniam, moraliniam vystimuisi, sveikatai ar psichikai. Įpareigojo ieškovą bei atsakovę atsiradus kliūtims dėl dukters lankymo iš anksto pranešti ir įspėti apie tai vienas kitą. Nurodė, kad atsakovei pripažinus, jog G. Z. yra P. T. tėvas, teismas vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi tėvystės nustatymo aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.), ieškovas uždirba apie 600 Lt per mėnesį, šią aplinkybę patvirtino Sodros pažyma (l. 37), atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, dirba, turi dažytojo specialybę, priteisė iš jo dukters P. T. išlaikymui po 350 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, 2006-10-26, iki dukters pilnametystės. Teismas, atsižvelgdamas į tėvo teisę matytis su vaiku, dalyvauti jo auklėjime (CK 3.170 straipsnis), nesutiko su atsakovės siūloma bendravimo tvarka leisti tėvui matytis su dukra kas antrą pirmadienį po 2 valandas. Teismas sutiko su Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės nuomone, kad vaikas nepažįsta savo tėvo, yra labai mažas, todėl pirmus tris mėnesius leido ieškovui bendrauti su dukra kartu dalyvaujant vaiko motinai. Be atsakovės leidimo iki P. T. sukaks penki metai, ieškovas su dukra galės bendrauti be jos nakvynės pas ieškovą G. Z. .
Atsiliepimas
Ieškovas G. Z. apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad neginčija teismo sprendimo dalies, kuria jis pripažintas vaiko tėvu. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė dukters išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės. Ieškovo darbo užmokestis yra tik 600 Lt per mėnesį, todėl didesnė dalis pinigų atitektų vaiko išlaikymui. Be to, apeliantas abejoja, ar atsakovė gautas lėšas panaudos dukters reikmėms. Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė 2 939,20 Lt išlaikymo įsiskolinimo, nes pareiga išlaikyti vaiką atsiranda tik nuo ieškovo pripažinimo vaiko tėvu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas vengia vykdyti tėvo pareigas ir išlaikyti dukrą, nes atsakovė neleido matytis su vaiku bei juo rūpintis. Nurodė, kad teismas turėtų nustatyti maksimalų ieškovo bendravimo su dukra bei jos auklėjimo laiką, nes tėvų teisė ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios.
Atsakovė G. T. apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad praėjus trims mėnesiams nuo sprendimo priėmimo ieškovui leidžiama paimti P. T. iš jos gyvenamosios vietos, panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai, sprendimą pakeisti: nustatyti nepilnametės dukros P. T. gyvenamąją vietą su motina G. T. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti dukters išlaikymui po 450,00 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, skaičiuojant nuo dukters gimimo dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) ; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenustatė vaiko gyvenamosios vietos su motina, nors iš bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei vaiko lankymo tvarkos nustatymo darytina išvada, kad dukters gyvenamoji vieta yra su motina. Patvirtindamas ieškovo bendravimo tvarką su vaiku teismas neatsižvelgė į tai, kad mergaitė ieškovo beveik nepažįsta, jo bijo, todėl teismo sprendimas, jog ieškovas gali pasiimti mergaitė iš atsakovės namų po trijų mėnesių yra priimtas neatsižvelgus į vaiko interesus. Priteisdamas išlaikymą teismas neįvertino, kad atsakovės darbingumas yra ribotas, jai tenka visi vaiko auginimo rūpesčiai, ji mažiau uždirba ir yra silpnesnė pusė, todėl nepagrįstai sumažino išlaikymo dydį iki 350 Lt per mėnesį. Ieškovas yra darbingas, turi paklausią specialybę, jo realios pajamos yra apie 3 000 Lt, todėl iš jo priteistinas 450 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo G. Z. bei G. T. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Ieškovas G. Z. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo (l. 2, 5-6). Atsakovė G. T. priešieškiniu bei patikslintu priešieškiniu pripažino, jog ieškovas yra vaiko tėvas bei prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisti vaikui išlaikymą (l. 26-27, 69-71). Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (l. 62-63, 80-82). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. birželio 7 d. sprendimu nustatė, kad atsakovės dukters biologinis tėvas yra G. Z. , o ši yra jo dukra. Priteisė iš ieškovo dukros P. T. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2006-10-26 iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš ieškovo išlaikymo P. T. įsiskolinimą – 2 939, 20 Lt. Nustatė bendravimo su P. T. tvarką: tris mėnesius ieškovas G. Z. kas antrą pirmadienį nuo 18 iki 20 valandos ir kas antrą sekmadienį nuo 16 iki 19 valandos bendrauja su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje, kartu su jos motina, G. T. ; vėliau, kas antrą pirmadienį nuo 18 iki 20 valandos, kas antrą sekmadienį nuo 16 iki 19 valandos, pasiimant iš motinos P. T. ir toliau bendraujama be motinos dalyvavimo (l. 91-93).
Ieškovas G. Z. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas priešieškinį galėjo patenkinti tik ta apimti, kuria buvo prašoma pripažinti ieškovą P. T. tėvu ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, bei neturėjo priteisti išlaikymo iki tėvystės pripažinimo momento. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Priešieškinio priėmimo tvarką bei pagrindus nustato CPK 143 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja priešinio reikalavimo pagrįstumą bei atitikimą CPK nustatytiems reikalavimams ne tik formos, bet ir turinio prasme. Teismas nenustatė jokių trūkumų, todėl priešieškinis buvo priimtas bei išnagrinėtas kartu su pagrindiniu ieškiniu. Tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai yra susiję su vaikų ir tėvų tarpusavio teisėmis bei pareigomis. Dviejų tarpusavyje susijusių reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje užtikrina proceso ekonomiškumą, koncentruotumą, leidžia bylininkams išvengti naujų teismo procesų ateityje. Be to, šeimos bylose teismas yra aktyvus, gali priimti tokį sprendimą, kuris geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų interesus, taip pat rinkti įrodymus, pakeisti reikalavimo pagrindą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šioje dalyje teismas pažeidė proceso ar materialinės teisės normas.
Ieškovo G. Z. apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, nes: 1) ieškovui pareiga išlaikyti vaiką atsirado tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) ieškovas niekada nevengė vykdyti tėvo pareigų; – yra nepagrįsti ir atmestini. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Ieškovas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimu buvo pripažintas P. T. tėvu, o mergaitė – ieškovo dukra. Teismo sprendimu buvo patvirtintas juridinis faktas, tačiau pareiga tėvams išlaikyti vaikus kyla nuo vaiko gimimo momento. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas pripažino, jog neteikė išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui, todėl darytina išvada, kad teisė į išlaikymą atsirado nuo vaiko gimimo momento. Ieškovo argumentas, jog šis nebuvo pripažintas vaiko tėvu dėl atsakovės kaltės nėra pagrįstas, kadangi dėl tėvystės pripažinimo ieškovas galėjo kreiptis nuo vaiko gimimo momento, tačiau tai padarė praėjus daugiau nei pusmečiui. Tėvo pareigos išlaikyti savo vaikus yra asmeninio pobūdžio, todėl nepriklausomai nuo to, jog ieškovas oficialiai nebuvo pripažintas vaiko tėvu ir manydamas, kad jis yra vaiko tėvas, galėjo ir privalėjo teikti išlaikymą vaikui bei juo rūpintis. Nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes dėl vaiko realių poreikių ir tėvų materialinių galimybių. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas priteisė 2 939,20 Lt išlaikymo įsiskolinimo nuo P. T. gimimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas uždirba apie 600 Lt per mėnesį (l. 37). Atsakovė nurodė, kad vaikui išleidžia apie 900 Lt per mėnesį, tačiau manytina, jog vienerių metų vaikui tokia išlaikymo suma yra nepagrįstai didelė. Atsižvelgiant į ieškovo sunkią ekonominę padėti, abiejų tėvų pareigą išlaikyti vaikus, vaiko mažą amžių bei jo poreikius tokiame amžiuje, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistinas, priteistinas 2 400 Lt (12 mėn. * 200 Lt) išlaikymo įsiskolinimas nuo P. T. gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki mergaitei sukako vieneri metai, t.y. 2007-03-08. Tačiau pirmosios instancijos teismas dabartinius vaiko poreikius įvertino teisingai ir pagrįstai priteisė iš ieškovo dukros P. T. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks išlaikymo dydis nustatytinas nuo vienerių metų, vaikui augant didėja vaiko poreikiai. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nustatant tėvų turtinės padėties proporcingumą ir paskirstant išlaikymo pareigą, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Nustačius kiekvieno iš tėvų dalį išlaikymo prievolėje, apskaičiuojamas kiekvieno jų teiktinas konkretus išlaikymo dydis. Pripažintina, kad teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, nes vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vaiko motina. Ieškovo argumentas, kad teismas priteisė per didelę sumą yra atmestinas, nes nepagrįstas. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovas yra jauno amžiaus, iš esmės darbingas, sveikas žmogus, todėl manytina, kad gali teikti nurodyto dydžio išlaikymą. Nėra pagrindo pripažinti, jog teismas priteisdamas išlaikymo dydį netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Atsakovė G. T. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai pakeisti: nustatyti nepilnametės dukros P. T. gyvenamąją vietą su motina G. T. jos gyvenamojoje vietoje; pakeisti bendravimo su vaiku tvarką; priteisti dukters išlaikymui po 450,00 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, skaičiuojant nuo dukters gimimo dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nurodė, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje konkrečiai nenustatė vaiko gyvenamosios vietos kartu su motina, nors iš bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei vaiko lankymo tvarkos nustatymo darytina išvada, kad vaiko gyvenamoji vieta yra su motina. Šis apeliacinio skundo argumentas pagrįstas. Iš teismo priimto sprendimo motyvų, šalių paaiškinimų, Vaikų teisių apsaugos atstovės parodymų darytina išvada, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena atsakovės gyvenamojoje vietoje, vaikas tėvo beveik nepažįsta, ieškovas nuolatinės gyvenamosios vietos bei tinkamų sąlygų auginti vaiką neturi, neginčija atsakovės reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina, todėl darytina išvada, jog P. T. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina G. T. , pastarosios gyvenamojoje vietoje. Atsakovės pateikti apeliacinės instancijos teismui papildomi duomenys – teismo medicinos specialisto išvados, duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pažyma apie dukters sveikatos būklę sudaro pakankamą pagrindą tenkinti jos apeliacinio skundo reikalavimą ir nustatyti tėvo bendravimą su dukra tik vaiko gyvenamojoje vietoje. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, jog mergaitė beveik tėvo nepažįsta, nuo gimimo ją augina motina, tėvas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, vaikas yra mažo amžiaus, palaipsniui turi priprasti prie tėvo, jį pažinti, todėl teikiant prioritetą išimtiniams vaiko interesams (CK 3.175 straipsnis), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka keistina, nustatytina, jog ieškovas G. Z. kas antrą pirmadienį nuo 18 iki 20 valandos ir kas antrą sekmadienį nuo 16 iki 19 valandos bendrauja su dukra tik vaiko gyvenamojoje vietoje, kartu su jos motina. Pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms ieškovui nėra kliūčių kreiptis į teismą dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo patirtos žyminio mokesčio išlaidos už patenkintą ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (l. 1) bei atsakovės patirtos žyminio mokesčio išlaidos už patenkintą priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra lygios (l. 47), todėl jas priteisti šalims vienai iš kitos nėra tikslinga (CPK 3 str. 7 d.). Atsakovės naudai iš ieškovo priteistina atsižvelgiant į tenkinamo priešieškinio apimtį 200 Lt advokatės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų (l. 25, CPK 98 str.). Iš ieškovo į valstybės pajamas priteistina 72 Lt žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 93 str. 3, 4 d.). Šalių apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaido taip pat yra apylygės (l. 94, 102), todėl jas priteisti vienai iš kitos taip pat netikslinga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti:
„Ieškinį patenkinti, priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovės dukters P. T. , gim. 2006 m. kovo 8 d., Vilniaus mieste, gimimo liudijimas išduotas 2006-03-28, biologinis tėvas yra G. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) o P. T. , gim. (duomenys neskelbtini) , yra G. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti P. T. , gim. 2006 m. kovo 8 d., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. T. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš ieškovo G. Z. išlaikymo P. T. įsiskolinimą 2 400,00 Lt už laikotarpį nuo jos gimimo (duomenys neskelbtini) iki suėjo vieneri metai.
Priteisti iš ieškovo G. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters P. T. , gimusios (duomenys neskelbtini) , išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-03-08 iki vaiko pilnametystės.
Nustatyti šią bendravimo su P. T. tvarką: ieškovas G. Z. kas antrą pirmadienį nuo 18 iki 20 valandos ir kas antrą sekmadienį nuo 16 iki 19 valandos bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje, kartu su jos motina, G. T. .
Įpareigoti atsakovę G. T. sudaryti sąlygas bendrauti su dukra ieškovui G. Z. , nedaryti kliūčių G. Z. gauti informaciją apie dukrą iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų, institucijų, kurios turi ryšį su vaiku.
Įpareigoti ieškovą bei atsakovę atsiradus kliūtims dėl dukters lankymo iš anksto pranešti ir įspėti apie tai vienas kitą.
Priteisti iš ieškovo G. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.
Priteisti iš ieškovo G. Z. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atsakovės G. T. naudai.“