Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-09-08 · Byla Nr. A2.6.-11672-716/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-08
Bylos Nr.
A2.6.-11672-716/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10115-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Pažeidėjas
F. I. A.
Advokatai
Ilona Ivašauskaitė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-11672-716/2016Proceso Nr. 4-68-3-10115-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant vertėjai Katerinai Chvatovai, atstovei advokatei Ilonai Ivašauskaitei, administracinėn atsakomybėn traukiamam F. I. A., g. (duomenys neskelbtini) Pakistane, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. I. A. 2016-06-29, apie 21.50 val., Taikos g. 65, Vilniuje, vairavo automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbulas elgėsi neatsargiai, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė greta stovintį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, F. I. A. buvo kaltinamas tuo, kad iš eismo įvykio pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

F. I. A. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad važiavo atbulas ir jo automobilis prisilietė prie kito automobilio. Po kontakto jis išlipo iš automobilio, pasižiūrėjo numerį ir žmones, kurių galėtų paklausti. Ant kito automobilio pastebėjo įbrėžimą ant galinio bamperio. Ant jo automobilio irgi buvo nedidelis įbrėžimas. Palaukęs keletą minučių, paliko ant tos mašinos savo telefono numerį. Planavo į vietą sugrįžti po kurio laiko. Netrukus po to, kai išvyko iš tos vietos, jam paskambino automobilio savininkas. Jie susitarė, kad susitiks kitą dieną. Jis atsiprašė ir pasakė, kad gali atlyginti nuostolius. Problema buvo ta, kad jis negali kalbėti lietuvių kalba, todėl nutarė nuvykti į policijos komisariatą ir aptarti su pareigūnais tą situaciją. Pareigūnai pasakė, kad jeigu susitarta su savininku, galima taikai išspręsti situaciją. Jis pasakė, kad negali kalbėti lietuvių kalba, kad gal pareigūnai galėtų pasikalbėti su savininku. Jo paprašė atsisėsti. Po to pasakė, kad yra skundas. Jis sulaukė pareigūno, kuris pažiūrėjo jo vairuotojo pažymėjimą ir pasakė, kad nebeturi teisės vairuoti. Pareigūnui jis pasakė, kad prieš keletą mėnesių buvau policijos komisariate, nes turėjo susimokėti baudą, bet niekas jam to nepaaiškino. Jis atlygino žalą liepos 13 d., sumokėjo grynais pinigais. Jis pusantrų metų gyvena Lietuvoje. Naudojo tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą Pakistane.

Liudytojas P. M. teisme parodė, kad grįžo į kiemą, kur pamatė stovintį „Citroen“ automobilį. Išlipęs vairuotojas apžiūrinėjo savo automobilį ir kitą stovinčią „Toyotą“. Po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Bandėme jį vytis, bet nepavijo. Tada iškvietė pareigūnus. Jie pasistatė automobilį ir pamatė, kad „Toytai“ yra įbrėžtas galinis bamperis. Tuomet bandė pasivyti mašiną, kuri nuvažiavo per greitai. Jie nežiūrėjo, ar buvo paliktas koks raštelis ant automobilio. Kai buvo atvykę pareigūnai atėjo du vyrai, kurie pasakė, kad yra užkištas raštelis. Jie tuo metu rašė paaiškinimus. Jis matė raštelį, kuriame buvo telefono numeris. Pareigūnai bandė skambinti, bet asmuo negalėjo atvykti.

Iš susitarimo matyti, kad I. B. 2016-06-29 ant savo mašinos rado lapelį su telefonu kur skambinti dėl žalos atlyginimo. Jai žala yra pilnai atlyginta (500 EUR), pretenzijų vienas kitam neturi (b. l. 5, 44).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-06-29 gautas pranešimas, kad Taikos g. 65, Vilniuje, apgadintas Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje buvo du liudininkai, kurie nurodė, kad apie 21.50 val. parkavosi kieme ir pamatė, kad šalia Toyota automobilio stovėjo Citroen ir jo vairuotojas apžiūrinėja Toyota bamperį ir savo Citroen. Liudininkai nurodė, kad Citroen buvo apgadinta galinio dešinio rato arka, pas Toyotą įbrėžtas galinio bamperio kairysis kampas, liudininkai nurodė vairuotojo požymius. Forminant eismo įvykį prie Toyota automobilio priėjo du piliečiai ir atnešė raštelį, kuris buvo už valytuvo, raštelyje buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo paskambinus atsiliepė užsienietis, savininkas su juo nesusišnekėjo. Raštelis pridedamas prie medžiagos. Apie 1.30 val. paskambino kelių policijos budėtojas ir pranešė, kad 2 policijos komisariate yra užsienietis, kuris dalyvavo eismo įvykyje Taikos g. 65. F. I. A. nurodė, kad jis kliudė automobilį Toyota, paliko raštelį ir išvažiavo, buvo apžiūrėtas Citroen automobilis, užfiksuoti apgadinimai (b. l. 11).

2016-06-29 Eismo įvyko schemoje užfiksuotos aplinkybės po eismo įvykio, automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (b. l. 14).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti automobilių „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 15,16).

Iš I. B. paaiškinimo matyti, kad ji 2016-06-29 priparkavo savo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie 69 namo kieme, apie 22 val. paskambino policijos pareigūnai ir pasakė prieiti prie savo automobilio. Išėjusi pamatė sugadintą kairės pusės bamperį, įvykio metu buvo du liudininkai (b.l. 19).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad F. I. A. 2016-06-30 d. 20 val. X min. 54 s nustatytas 0.00 prom. Blaivumas (b. l. 29).

Iš leidimo gyventi matyti, kad 2015-05-19 F. I. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto raštelio matyti rankraštinis įrašas „Hi, I touch your car so call me at (duomenys neskelbtini)“ (vert. Sveiki, aš kliudžiau Jūsų automobilį, todėl paskambinkite man (duomenys neskelbtini)) (b. l. 30).

Iš tarptautinio leidimo vairuoti matyti, kad F. I. A. Pakistano Islamo Respublikoje 2014-03-12 buvo išduotas tarptautinis pažymėjimas, kuris remiantis 1968 Vienos konvencijos dėl kelių eismo 41 str. suteikia teisę vairuoti motorines transporto priemones (b. l. 32-33).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad F. I. A. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo kliudytas ir apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, žala padaryta ir jo vairuojamam automobiliui. F. I. A. savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Automobilių kontaktą ir jiems padarytą žalą patvirtina eismo duomenys apie eismo įvykį (b. l. 15), liudytojo P. M. parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas ir atlyginta žala bei jos dydis. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama F. I. A. neteisėtiems veiksmams ir kaltei dėl eismo įvykio pagrįsti.

F. I. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus, nes nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abi transporto priemones. Įvertinus F. I. A. kaltės turinį, jo veiksmus ir pažeistus Kelių eismo taisyklių reikalavimus teismas pripažįsta, kad kaltininko veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos „Saugaus eismo įstatymas“ numato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir minėto įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai (22 str. 3 d.). Šio įstatymo 13 str. 5 d. numato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus, o asmenims, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, galioja 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje (toliau ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Teismas nustatė, ką pripažino ir pažeidėjas, kad F. I. A. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Tai patvirtina jam 2015-05-19 išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Tokiu būdu vairuodamas transporto priemonę F. I. A. privalėjo turėti Lietuvos Respublikoje arba Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju dėl nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje F. I. A. ošduotas leidimas vairuoti motorines transporto priemones remiantis 1968 konvencija dėl kelių eismo - negaliojo. Dėl šios priežasties F. I. A. veiksmams dėl sukelto eismo įvykio teismas skiria sankciją kaip asmeniui, kuris automobilį vairavo neturėdamas įstatymų reikalavimus atitinkančios būtinos specialios teisės. Pažymėtina, kad kaltinimas dėl automobilio vairavimo neturint teisės vairuoti kaip pažeidimas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. F. I. A. nebuvo pareikštas.

F. I. A. surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., t. y. tuo, kad po sukelto eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos apie įvykį nepranešęs policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Šis Kelių eismo taisyklių punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos, būtų pripažintas administracinės teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009).

Teismas nenustatė, kad F. I. A. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimų, nes iš įvykio vietos pasišalino. Kartu teismas remiantis liudytojo parodymais ir esamu rašteliu byloje, kuris atsižvelgiant į F. I. A. pateiktą paaiškinimą tyrimo metu atitinka pažeidėjo rašyseną, pripažįsta, kad asmuo būdamas įvykio kaltininku paliko savo telefono numerį, taip leisdamas save identifikuoti. Tai rodo, kad asmuo nevengė atsakomybės, vėliau pats geranoriškai kreipėsi į policiją ir nurodė, kad dėl kalbos barjero negalėjo susikalbėti su nukentėjusiuoju telefonu. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad F. I. A. veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., sudėties.

F. I. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas F. I. A. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę. F. I. A. padarė pažeidimą eismo saugumo srityje, anksčiau baustas administracine tvarka, įvykio metu turėjo galiojančių nuobaudų, kaltę pripažino, dirba, atlygino žalą. Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mato galimybę F. I. A. skirti sankcijoje numatytą piniginę baudą, nes vairuodamas automobilį ir pažeisdamas teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančių nuostatų reikalavimus F. I. A. elgėsi neatsargiai, buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti automobilį, sukėlė pasekmes ne tik sau, bet ir kitiems. Aplinkybės, jog teisę vairuoti transporto priemones pažeidėjas buvo įgijęs gimtoje šalyje, be to anksčiau Lietuvos Respublikos teritorijoje jam vairuojant automobilį policijos pareigūnai administracinės atsakomybės dėl neteisėto vairavimo netaikė – šiuo atveju nešalina administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

F. I. A. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

F. I. A. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas