- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- 1S-328-365/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. J. (toliau – ir nuteistoji) gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus (toliau – ir gynėjas) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria nuteistosios R. J. gynėjos advokatės V. B. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimo nevykdytinu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, bei paieškos nutraukimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu R. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nusprendžiu paskirta 3 MGL dydžio, t. y. 375 Lt, bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 3 MGL dydžio, t. y. 375 Lt, bauda; į bausmės laiką įskaitytas nuteistosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo bausmės dienoms. Nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 22 d.
2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu R. J. paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2006 m. balandžio 2 d.
3. Nustačius, kad nuteistoji vengia atlikti paskirtą bausmę, 2007 m. rugsėjo 21 d. paskelbta jos paieška.
4. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu R. J. paskirta 375 Lt bauda pakeista 1 paros areštu.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2023 m. rugpjūčio 16 d. gautas nuteistosios gynėjos advokatės V. B. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimo nevykdytinu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, bei paieškos nutraukimo. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. Nutartimi nuteistosios R. J. gynėjos advokatės V. B. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimo nevykdytinu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, bei paieškos nutraukimo atmestas. Žemesnysis teismas nustatęs, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu R. J. paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pradėta vykdyti, tačiau išimtinai dėl pačios nuteistosios veiksmų be teismo ar bausmę vykdančios institucijos leidimo pakeičiant gyvenamąją vietą ir išvykstant į užsienį ši bausmė nebuvo baigta vykdyti, sprendė, kad BK 96 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos. Apylinkės teismas nustatęs, kad nuteistoji iki BK 96 straipsnio 3 dalyje numatytos apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padarė naujas nusikalstamas veikas, nurodė, kad senaties eiga nutrūko ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 96 straipsnyje numatytų sąlygų taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį, todėl pateiktas prašymas atmetamas.
II. Skundo argumentai ir prašymai
6. Pateiktu skundu apygardos teismui, nuteistosios gynėjas prašo panaikinti 2023 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį ir prašymą patenkinti. Manoma, kad žemesniojo teismo nutartis priimta formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą, bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
6.1. Gynėjas cituodamas BK 96 straipsnio 2 bei 3 dalis, pažymi, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties esmę pagrindžia tai, kad praėjus ilgam laikui po nuosprendžio įsiteisėjimo ir nepradėjus jo vykdyti, bausmės vykdymas tampa netikslingas, nes praranda savo prevencinę reikšmę ir nebeatitinka bausmės paskirties (tikslų). Todėl baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad net ir tuo atveju, jeigu senaties eiga sustojusi, praėjus tam tikram laikui nuosprendis nebegali būti vykdomas.
6.2. Gynėjo vertinimu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, vadovaujantis BK 96 straipsnio 3 dalimi, baigėsi 2021 m. gruodžio 1 d., suėjus 15 (penkiolikos) metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo yra praėję daugiau nei 15 (penkiolika) metų ir per šį laikotarpį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nuteistajai nebuvo nutrūkusi dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo, nes Nutartyje neva nurodyti teistumai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka negali būti laikomi nuteistosios teistumais.
6.3. Be to, skunde atkreiptinas dėmesys, jog po 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalies, bei BK 190 straipsnyje numatytoms turtinių nusikaltimų turto vertėms pasikeitė nusikalstamos veikos – vagystės kvalifikavimas. Pabrėžiama, jog nuteistosios nusikalstama veika dėl 1500 litų vagystės sumos nebegali būti laikoma nusikaltimu ir tūrėtų būti perkvalifikuota į baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
6.4. Nurodoma, jog BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte a) papunktyje nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per du metus jeigu paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Iš išdėstyto seka, jog šiuo metu galiojančios teisės normos ir BK pakeitimai aiškiai atskleidžia, jog pirmos instancijos nutartis naikintina ir prašymas tenkintinas, nes nuosprendžio vykdymo senatis suėjo dar 2008 m. gruodžio 1 dieną. Jeigu jau pirmos instancijos teismas laikė, jog paskutinė veika yra padaryta iki 2020 m. kovo 6 dienos, tuomet nuosprendžio vykdymo senatis baigėsi 2022 m. kovo 6 dieną.
6.5. Pažymima, jog pagal BK 97 straipsnį baudžiamasis nusižengimas nėra laikomas teistumu, todėl 91 paros areštas, praėjus beveik 17 metų, nebegali būti vykdytinas, nes nuo arešto bausmės paskyrimo iki jo vykdymo yra praėjęs labai ilgas laiko tarpas. Nuteistoji yra pakeitusi gyvenimo būdą, dirba, turi ilgametį gyvenimo draugą, tad praėjus ilgam laiko tarpui bausmės tikslai nebus pasiekti, nes nuteistoji nedaro jokių nusikalstamų veikų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas netenkinamas.
8. Iš skundo turinio matyti, kad nesutinkama su apylinkės teismo nutartimi, kuria netenkintas prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino taikymo nuteistajai. Išnagrinėjęs nuteistosios gynėjo skundą, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas nesutinka su žemesniojo teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 96 straipsnyje numatytų sąlygų taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį.
9. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo bausmės pagrindas. Suėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kai įvykdytos visos nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 96 straipsnio nuostatas.
10. BK 96 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kai neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas. Minimo straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta, kad nevykdomas nuosprendis, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. BK 96 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pagal minimo straipsnio 2 dalies dispoziciją, šio straipsnio nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Taip pat numato, jog nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal teismų praktiką, vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pvz., slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Senaties eiga nutrūksta, jei nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką.
11. Pagrįsta žemesniojo teismo išvada, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu R. J. paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pradėta vykdyti, tačiau dėl pačios nuteistosios veiksmų be teismo ar bausmę vykdančios institucijos leidimo pakeičiant gyvenamąją vietą ir išvykstant į užsienį ši bausmė nebuvo baigta vykdyti. Iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu R. J. buvo nuteista 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, ir 3 MGL dydžio, t. y. 375 Lt, bauda. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 22 d. ir buvo pateiktas vykdyti Vilniaus regiono Ukmergės rajono pataisos inspekcijai, kuri R. J. elgesį pradėjo kontroliuoti nuo 2007 m. sausio 5 d. Nuteistajai 2007 m. sausio 12 d. išaiškintos laisvės apribojimo bausmės sąlygos ir tvarka, teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymo pasekmės. Nustačius, kad Nuteistoji be bausmę vykdančios institucijos žinios pakeitė gyvenamąją vietą, išvyko gyventi į Vilnių bei 2007 m. birželio 26 d. išvyko iš Lietuvos, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi minėtu nuosprendžiu R. J. paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu. 2007 m. rugsėjo 21 d. paskelbta R. J. paieška.
12. Taigi, kaip teisingai pažymėta skundžiamojoje nutartyje, nuteistajai Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu kartu su laisvės apribojimo bausme buvo skirti įpareigojimai, tačiau ji, žinodama apie šiuos įpareigojimus, jų tinkamai nevykdė ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios pakeitė gyvenamąją vietą, išvykdama į Vilnių, o vėliau – į užsienį (Varšuvą, Kiprą, Vokietiją), tokiais veiksmais apsunkindama netrukdomą nuosprendžio vykdymą ir siekdama išvengti jai apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kadangi R. J. bausmę vykdančioje institucijoje 2007 m. sausio 12 d. buvo išaiškintos laisvės apribojimo bausmės sąlygos ir tvarka, teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymo pasekmės, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog BK 96 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos.
13. Gynyba teigia, jog šiuo metu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo yra praėję daugiau kaip 15 metų ir per šį laikotarpį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nuteistajai nebuvo nutrūkusi dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo, nes Nutartyje neva nurodyti teistumai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka negali būti laikomi nuteistosios teistumais. Su šiais gynybos argumentais sutikti nėra pagrindo.
14. BK 97 straipsnio 1 dalis nustato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Kaip minėta, BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, o teistumas šia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014). Apygardos teismas išreikalavo naujausius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, kurie patvirtina, kad R. J. yra nuteista įsiteisėjusiais 2014-07-07 bei 2020-07-01 nuosprendžiais Vokietijoje už sukčiavimus, susijusius su viešojo sektoriaus ir socialinės apsaugos išmokomis ir išmokomis šeimai (2 veikos) – šios veikos padarytos iki 2014 m. vasario 15 d., iki 2020 m. kovo 6 d.. Ji gi, nuteista įsiteisėjusiu 2021-02-19 nuosprendžiu už sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą arba visiško nedarbingumo sukėlimą (pasikėsinimą pavojingai sužaloti kūną) – veika padaryta iki 2020 m. balandžio 30 d., kitas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys pagrindžia žemesniojo teismo išvadą, kad nuteistoji iki BK 96 straipsnio 3 dalyje numatytos apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos (kuri būtų suėjusi 2021-12-22) padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl senaties eiga nutrūko.
15. Kaip minėta, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga nutrūksta, jei nuteistasis, kuris nėra atlikęs apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, senaties eigos metu padaro naują nusikalstamą veiką (BK 96 str. 4 d.). Tokiu atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga pradedama iš naujo skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo momento. Gynyba neginčija aptartų nuteisimų (teistumų) Vokietijoje, nurodytų šios nutarties 14 punkte, todėl nesivadovauti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacija, kuri registruota oficialiuose registruose (t.y. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį) ir kuri turi visus jos turiniui privalomus elementus bei yra patvirtintas tokį išrašą suformavusio asmens, kuomet ši informacija nėra paneigta jokiu kitu dokumentu, taip pat nėra pagrindo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad R. J. Vokietijoje įsiteisėjusiu 2021-02-19 nuosprendžiu nuteista už veiką (t.y. sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą arba visiško nedarbingumo sukėlimą, pasikėsinimą pavojingai sužaloti kūną) padaryta iki 2020 m. balandžio 30 d.(prieš sueinant 15 metų terminui), konstatuojama, kad nuosprendžio vykdymo senatis skaičiuojama iš naujo, t.y. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-12-01 apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga nutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti vykdoma.
16. Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su nuo 2023 m. birželio 1 d. Baudžiamojo kodekso pasikeitimais (t.y. dėl BK 178 bei 190 straipsniuose numatytomis turtinių nusikaltimų bei turto vertėmis), pažymima, jog pagal šiuo metu galiojančio BK 190 straipsnio nuostatas, pagrobto turto vertė 1924 Lt (o ne kaip nurodoma skunde – 1500 Lt), kuri konstatuota Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu (nusikalstamų veikų padarymo metu 1 MGL dydis buvo 125 Lt (36,20 Eur), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 382), viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL. Todėl nusikalstami veiksmai dėl tokios vertės svetimo turto pagrobimo atitinka ir šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 1 dalį. Nepaisant tokių skundo argumentų, aukštesnysis teismas, neįžvelgdamas jokio faktinio pagrindo veikos perkvalifikavimui, plačiau dėl šių argumentų nepasisako, šį klausimą palieka nenagrinėtą, nes toks klausimas apylinkės teisme nebuvo keliamas ir atitinkamai nebuvo nagrinėjamas.
17. Atsižvelgiant į visas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistosios R. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundo netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.