- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-26
- Bylos Nr.
- 1-46-242/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Kaltinamasis
- T. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenęs (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Ignalinos rajono savivaldybės, teistas:
1) 2008 m. balandžio 21 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant 6 mėnesius nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą, uždraudžiant be Ignalinos rajono pataisos inspekcijos žinios keisti gyvenamąją vietą;
2) 2008 m. gegužės 16 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 21 val. iki 7 val. būti savo namuose, tęsti mokslą ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose;
3) 2008 m. liepos 22 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų, paskiriant subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 21 val. iki 7 val. būti savo namuose, tęsti mokslą ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę subendrinus su 2008 m. gegužės 16 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 21 val. iki 7 val. būti savo namuose, tęsti mokslą vidurinėje mokykloje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
4) 2009 m. vasario 5 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 dalį 2 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų, paskiriant subendrintą laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams bausmę. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, šią bausmę subendrinus su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams trims mėnesiams bausme, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausmė;
5) 2009 m. gegužės 14 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams;
Žemesnės instancijos teismas
6) 2009 m. spalio 12 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2009 m. sausio 9 d, taip pat iš dalies atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendį;
7) 2010 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; 2010 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas, neatlikus 7 mėnesių 5 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
8) 2010 m. lapkričio 19 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi - laisvės atėmimu septyniems mėnesiams ir penkioms dienoms, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
9) 2011 m. kovo 7 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, šias paskirtas laisvės atėmimo trims mėnesiams ir laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmes subendrinus su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bausme, bausmes iš dalies sudėjus, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams. 2012 m. rugpjūčio 14 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos atlikęs bausmę;
10) 2013 m. rugpjūčio 6 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį areštu dvidešimčiai parų; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - areštas trylikai parų, bausmę atliekant areštinėje; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaitytas dviejų parų sulaikymo laikas nuo 2013 m. liepos 21 d., 12 val. iki 2013 m. liepos 23 d., 10 val. 15 min., skaičiuojant vieną sulaikymo parą už vieną arešto parą; bausmę atlikęs;
11) 2017 m. birželio 15 d. Ignalinos rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas keturiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas šešiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu trims mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dviems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas šešiems mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus, jas iš dalies sudėjus, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. birželio 15 d. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti: laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2014 m. lapkričio 9 d., 1 val. 30 min. iki 2014 m. lapkričio 10 d., 17 val. 00 min. (dvi paros), nuo 2014 m. lapkričio 12 d., 15 val. 00 min. iki 2014 m. lapkričio 13 d., 16 val. 00 min. (dvi paros), nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. birželio 15 d.; teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka bausmę pagal šį nuosprendį, kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis T. R. 2014 m. birželio 7 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), su savimi turėtu raktu atrakinęs R. R. priklausančio garažo pakabinamą durų spyną, įsibrovė į garažą ir iš garažo vidaus pagrobė R. R. priklausantį lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2000 litų (579 eurų 21 cento) vertės; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. birželio 7 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), su savimi turėtu raktu atrakinęs R. R. priklausančio garažo pakabinamą durų spyną, įsibrovė į garažą ir iš garažo vidaus pagrobė R. R. priklausantį krovininį automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 5000 litų (1448 eurų 2 centų) vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. R. bendrą 7000 litų (2027 eurų 23 centų) turtinę žalą.
Kaltinamasis T. R. 2014 m. rugpjūčio 3 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje, iš sekcijoje buvusios knygos pagrobė V. B. (V. B.) priklausančius 200 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. B. 200 eurų turtinę žalą.
Dėl R. R. priklausančių automobilių pagrobimo
Kaltinamasis T. R. savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, jog įvykio aplinkybių gerai neatsimena, prašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis šiuos savo parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. R. parodė, kad 2014 m. birželio 7 d., būdamas neblaivus, sugalvojo nuvažiuoti pasilinksminti į Vilniaus miestą. Bute, kuriame pastaruoju metu gyvena, esančiame (duomenys neskelbtini), iš koridoriaus paėmė raktus nuo pamotės R. R. garažo ir apie 15 val. nuėjo prie R. R. priklausančio garažo. R. R. tuo metu bute nebuvo. Atėjęs prie garažo, atrakino pakabinamą garažo spyną, atidarė vartus ir užėjęs į garažo vidų užvedė automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, kur buvo padėti automobilio rakteliai dėl girtumo neprisimena. Ignalinoje automobilis pradėjo gęsti, todėl jį paliko, galimai, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po to pakeleivinga mašina grižo į (duomenys neskelbtini), vėl nuėjo prie to paties R. R. garažo, atrakino pakabinamą vartų spyną ir iš garažo išsivarė R. R. krovininį automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis buvo minėtame automobilyje. Jis užrakino garažo vartus, paskambino draugui A. J., paklausė ar A. J. galėtų jam padėti. A. J. sutiko, todėl jam pasakė ateiti prie autobusų stotelės. A. J. atėjus, jie abu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, automobilį vairavo jis (T. R.). Pakeliui jis papasakojo A. J., kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) atitraukti lengvąjį automobilį „VW Passat“, nes tam jis ir paėmė krovininį automobilį „Fiat Ducato“. Ignalinoje jie privažiavo prie automobilio „VW Passat“, tačiau užgeso automobilis „Fiat Ducato“. Jis išgėrė alaus ir pasiūlė A. J. pamiegoti. Jis užmigo, o jau tamsiai A. J. jį prikėlė ir jiems pavyko užvesti automobilį „Fiat Ducato“. Jie nutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą, kad atiduoti jo seseriai A. P. automobilį „Fiat Ducato“ ir automobilių raktelius, kadangi prieš tai jis bendravo su ja telefonu, suprato, kad sesuo buvo bendravusi su R. R. ir pasakė, kad jis atiduotų raktus bei automobilį. Tempti į (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio „VW Passat“ jis nenorėjo, nes bijojo, kad jį gali sulaikyti. Jis, važiuodamas automobiliu „Fiat Ducato“, už (duomenys neskelbtini) miesto pastebėjo, kad automobilio kuro bake baigiasi degalai, suprato, jog iki (duomenys neskelbtini) nenuvažiuos, todėl pasuko nuo pagrindinio kelio į dešinę pusę ir automobilį paliko nuošalioje vietoje, užrakino, o raktus nuo šio automobilio, taip pat garažo ir lengvojo automobilio „VW Passat“ paliko ant priekinio kairės pusės rato ir apie tai parašė žinutę seseriai A. P.. Po to jis su A. J. pakeleivingu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pernakvojo bendrabutyje pas A. J. draugą ir kitą dieną pakeleivingu automobiliu grįžo prie krovininio automobilio „Fiat Ducato“. Čia jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį ir A. J. pristatė į (duomenys neskelbtini) miestą. Iš pareigūnų sužinojo, kad į juos dėl automobilių vagystės kreipėsi R. R.. Jis gailisi, kad taip pasielgė, kad be R. R. leidimo paėmė automobilius. Automobilius jis buvo nusiteikęs vėliau grąžinti (t. 2, b. l. 6-8).
Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. birželio 7 d., apie 20 val. jai paskambino (duomenys neskelbtini) gyventojas J. Š. ir pasakė, kad kažkas važinėjasi jai priklausančiais automobiliais. Ji iškarto nuvažiavo prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini). Garažo vartai buvo užrakinti. Atrakinusi vartus, pastebėjo, kad garaže nėra automobilių „Fiat Ducato“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktai nuo abiejų automobilių buvo palikti automobilių užvedimo spynelėse. Automobilis „Fiat Ducato“ yra registruotas jos ir dar kažkokios moters vardu, kurios tikslių duomenų negali nurodyti, o automobilį „VW Passat“ ji yra įgijusi prieš keletą metų iš kažkokios moters, tačiau jokia pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes automobilis buvo nevažiuojantis ir jam buvo reikalingas labai didelis remontas. Abejonių, kas galėjo pagrobti automobilius, iš karto nekilo, kadangi T. R. tą dieną buvo jos namuose, o po jo apsilankymo dingo raktai nuo garažo, kurie buvo pakabinti koridoriuje. Automobiliai iš garažo buvo paimti be jos sutikimo, T. R. niekuomet negalėjo ir neturėjo galimybės jais naudotis, be to, jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl, net jei jis ir būtų prašęs leisti jam važiuoti, to nebūtų leidusi. T. R. tą puikiai žinojo, todėl slapta pagrobė garažo raktus, o iš garažo automobilius. Prieš kelis metus T. R. iš jos garažo taip pat buvo pavogęs jai priklausantį automobilį ir už tai buvo teisiamas. Abu automobiliai nebuvo techniškai tvarkingi - automobilis „VW Passat“ reikalavo didelio remonto ir nebuvo eksploatuojamas, automobilis „Fiat Ducato“ taip pat stovėjo nenaudojamas, todėl ji negali suprasti kaip T. R. sugebėjo jį užvesti, nes be papildomo akumuliatoriaus to padaryti tikrai nebuvo galimybės. Automobilį „Fiat Ducato“ vertina 5000 litų, o automobilį „VW Passat“ vertina 2000 litų, bendras patirtos žalos dydis yra 7000 litų. Kadangi pagrobti automobiliai jai grąžinti, civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 31-32, 35-36).
Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. birželio 7 d., apie 22 val. jai paskambino tėvas V. R. ir pasakė, kad jos brolis T. R. paėmė nuo garažo raktus ir pasiėmė automobilius „Fiat Ducato“ ir „VW Passat“. Ji bandė telefonu susisiekti su broliu, tačiau nepavyko, o kitą dieną pavykus susisiekti su T. R., jo prašė grąžinti automobilius arba nors atiduoti automobilių raktelius. T. R. sakė, kad po kelių valandų atvažiuos pas ją, bet ji įkalbinėjo brolį grąžinti automobilius. Po ilgų įkalbinėjimų T. R. pasakė, kad automobilis „Fiat Ducato“ paliktas (duomenys neskelbtini) mieste, važiuojant link (duomenys neskelbtini) už paskutinės degalinės, lauko kelias veda į dešinę pusę, rakteliai palikti automobilyje, o automobilis „VW Passat“ paliktas (duomenys neskelbtini) miesto pradžioje. Po to T. R. pokalbį nutraukė. Ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą ir automobilį „Fiat Ducato“ rado T. R. nurodyto vietoje, jo rakteliai buvo padėti ant priekinės kairėje automobilio pusėje esančios padangos. Ji, radusi automobilį, paskambino R. R. ir pasakė, kad rado automobilį „Fiat Ducato“ ir žino kur automobilis „VW Passat“. Po kurio laiko jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad atvyks dėl automobilio (t. 1, b. l. 54-55).
Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. birželio mėn., tikslios datos neatsimena, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su draugu V. Č. remontavo jo automobilį. Šalia minėto garažo yra R. R. ir jos vyro didelis garažas, kuriame ji laikė automobilį „VW Passat“ ir „Fiat Ducato“. Apie 15 val. atėjo pagiringas pažįstamas T. R. ir pasakė, kad jam reikia paimti iš R. R. garažo automobilį „VW Passat“, nes reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą ir atvežti tėvą. T. R. atsirakino garažą, išsivarė automobilį „VW Passat“, užrakino garažą ir tuo automobiliu išvažiavo, nors, kaip jam žinoma, T. R. neturi vairuotojo pažymėjimo. Apie 17-18 val. jam vienam būnant V. Č. garaže, vėl atėjo neblaivus T. R. ir paklausė ar jis neturi akumuliatoriaus, sakė, kad reikia užvesti R. R. mikroautobusą „Fiat Ducato“, kadangi automobilis „VW Passat“ sugedo ir reikia jį atitraukti. Jis atsakė, jog akumuliatoriaus neturi. T. R. kažkam paskambino telefonu ir po 20 minučių prie garažo pėsčiomis atėjo pažįstamas A. J. ir atsinešė maišelį, kuriame buvo įdėta kažkas sunkaus, todėl tai galėjo būti akumuliatorius. Jie užvedė mikroautobusą „Fiat Ducato“ ir T. R. išvažiavo iš garažo, užrakino garažą, sėdo už mikroautobuso vairo ir kartu su A. J. išvažiavo. Jiems išvažiavus, jis paskambino R. R. ir papasakojo apie šį įvykį. R. R. apie tai nieko nežinojo, pasakė, kad dėl šio įvykio kreipsis į policiją (t. 1, b. l. 57).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. birželio 7 d., apie 17 val. jam paskambino draugas T. R. ir paprašė ateiti prie autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini). Ten tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „Fiat Ducato“ atvažiavo T. R. ir pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą. (duomenys neskelbtini) mieste T. R. parodė šalutinėje gatvėje stovintį baltos spalvos automobilį „VW Passat“ ir pasakė, kad šį automobilį reikės nubuksyruoti. Pasivažinėję po (duomenys neskelbtini), grįžo prie stovinčio automobilio „VW Passat“, vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Automobilyje „Fiat Ducato“ buvo apie 20 skardinių alaus „Utenos auksinis“. Begeriant alų, T. R. nutarė užkabinti virvę tarp abiejų automobilių ir bandė užvesti automobilį „Fiat Ducato“, tačiau automobilis neužsivedė. Begeriant alų, T. R., užmigo. Jis nutarė pakeisti automobilio „Fiat Ducato“ akumuliatorių ir įdėjo akumuliatorių iš automobilio „VW Passat“, tačiau automobilis neužsivedė. Po kurio laiko jam pavyko užvesti automobilio „Fiat Ducato“ variklį. Užvedus variklį, T. R. atsibudo ir jie nutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) miesto pusę, automobilį vairavo T. R.. Pravažiavus (duomenys neskelbtini), T. R. pastebėjo, kad baigiasi degalai, nuo pagrindinio kelio pasuko į dešinę pusę ir pavažiavęs apie vieną kilometrą sustojo nuošalioje vietoje. Jie su savimi pasiėmė neišgertą alų ir išėjo, prieš išeinant, T. R. automobilį užrakino ir raktelius paliko kažkur prie automobilio, sakė, kad ten buvo abiejų automobilių raktai. Išėję prie pagrindinio kelio, pakeleivingu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Ten nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo pažįstamas, bet kadangi pažįstamo nebuvo, pernakvojo bendrabučio koridoriuje ir pakeleivingu automobiliu grįžo į (duomenys neskelbtini) miestą. T. R. telefonu bendravo su seserimi, aiškino jai kur paliko automobilį. Po to juos policijos pareigūnai pristatė į (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad T. R. pagrobė automobilius „VW Passat“ ir „Fiat Ducato“ iš pamotei R. R. priklausančio garažo, jis konkrečiai nieko nežinojo. Kokiu tikslu T. R. važiavo automobiliais, nežino (t. 1, b. l. 70).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2014 m. birželio 8 d. A. P. savanoriškai pateikė tyrėjui rastą automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilių „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, garažo raktus su pakabuku (t. 1, b. l. 56).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2014 m. birželio 8 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi 800 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), atvirame lauke už miškelio šalia (duomenys neskelbtini) kaimo. Automobilis užrakintas, automobilio užvedimo rakteliai guli ant priekinio kairės pusės rato padangos (t. 1, b. l. 26-30).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir pakvitavimo matyti, kad 2014 m. birželio 8 d. R. R. pateikė tyrėjui transporto priemonės - lengvojo automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą JF 078106, kuris 2014 m. rugpjūčio 4 d. jai buvo grąžintas (t. 1, b. l. 37-39).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2014 m. birželio 8 d. įtariamasis T. R. pateikė automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2014 m. birželio 8 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje nuo namo Nr. 20. Automobilis užrakintas, prie automobilio kablio po bamperiu pririštas transportavimo lynas. Ant automobilio vairuotojo sėdynės padėtas akumuliatorius „Varta“ (t. 1, b. l. 48-52).
R. R. 2014 m. rugpjūčio 4 d. pakvitavimas patvirtina, kad automobiliai „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Fiat Ducato“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini), jai grąžinti (t. 1, b. l. 53).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. R. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta nukentėjusiosios R. R. ir liudytojų A. P., J. Š. bei A. J., parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietų apžiūrų, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, R. R. pakvitavimu, taip pat paties kaltinamojo T. R. parodymais.
Kaltinamojo T. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes jis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą - automobilius.
Dėl V. B. priklausančių 200 Eur pagrobimo
Kaltinamasis T. R. savo kaltę visiškai pripažino, pripažino nukentėjusiojo V. B. pareikštą civilinį ieškinį ir paaiškino, jog įvykio aplinkybių gerai neatsimena, prašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis šiuos savo parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. R. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, galimai 3 dieną, buvo (duomenys neskelbtini). Jis buvo stipriai išgėręs. D. P. pakvietė jį išgerti. Jis kartu su D. P. nuėjo pas V. B.. Jo bute buvo V. B., jo sugyventinė vardu V., V. P. ir S. P.. Visa kompanija buvo jau stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir gėrė degtinę, alų, jis su D. P. prisijungė prie jų kompanijos. Pasibaigus alkoholiui, V. B. pasakė, jog reikia dar alkoholio ir pasakė, kad neturi litų, o turi tik eurus, paklausė ar kas nors žino, kur galima būtų pakeisti eurus į litus. V. P. pasakė, kad žino, tuomet V. B. iš sekcijoje buvusios knygos išėmė eurus ir padavė V. P.. Pinigų iškeisti išėjo V. P. kartu su savo sūnumi D. P.. Jie grįžo po pusvalandžio, atsinešė alaus ir sidro bei padavė grąžą, kurią paėmė V. B. sugyventinė V. ir pasakė V. B.: „čia tavo pinigai 157 litai“. Ji tuos pinigus padėjo į sekciją. Jie gėrė atneštą alkoholį. Vienu momentu, galimai apie 14 val., visi kažko nuėjo į virtuvę. Jis, pasinaudojęs šiuo momentu, iš sekcijoje buvusios knygos pagrobė 200 eurų, kurie buvo 50 eurų kupiūromis. Eurus paslėpė kišenėje. Maždaug po 10 minučių į kambarį atėjo S. P. ir atidariusi sekciją pagrobė 157 litus. Tai pastebėjo ir jos motina V., kuri pradėjo ant jos šaukti, bet S. P. pinigų nepadėjo ir spruko pro duris. Jai iš paskos išėjo jis ir D. P.. Pagrobtus pinigus jis išleido alkoholiui, 50 eurų kažkur dingo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 13).
Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sugyventine V. O. gyvena (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio 3 d. jis kartu su pažįstamu D. P., D. P. motina – V., T. R. ir S. T. savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus, kurie buvo perkami už jo pinigus. Viso namuose jis turėjo 350 eurų. Jis davė 50 eurų V., kad ji iškeistų pinigus ir nupirktų alkoholinių gėrimų. Apie 12 val. V. grįžo į jo namus, iškeitusi pinigus, t. y. 150 litų, kuriuos jis įsidėjo į savo piniginę, taip pat nupirko alkoholinių gėrimų. Po išgertuvių, maždaug apie 17 val., jis pastebėjo, kad iš buto dingo 300 eurų ir 150 litų. Pinigai buvo piniginėje, kuri buvo padėta jo liemenės išorinėje kišenėje, liemenė buvo pakabinta ant kėdės atlošo. Po kurio laiko jis išsiaiškino, kad 300 eurų jo sugyventinė įdėjo į knygą ir padėjo miegamajame į spintą, nes bijojo, kad išgertuvių metu juos gali kas nors pavogti. Prieš tai pinigai irgi buvo padėti piniginėje, tik piniginė buvo padėta svetainėje sekcijoje. Jam pradėjus aiškintis dėl pinigų dingimo, S. T. paaiškino, kad jos vyras tą pačią dieną apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini) ežero kartu su D. P. ir T. R. vartojo alkoholinius gėrimus, sakė, kad matė pas T. R. 90 eurų. Jam kilo įtarimas, kad kažkuris iš jų galėjo paimti pinigus. 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie įvykį pranešė telefonu policijai, tačiau pareiškimo nerašė, nes buvo neblaivus ir dar nebuvo išsiaiškinęs visų aplinkybių. Paaiškino, jog 300 eurų buvo kupiūromis po 50 eurų, kokiomis kupiūromis buvo 150 litų, neatsimena (t. 1, b. l. 93).
Liudytoja V. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad septynerius metus gyvena kartu su V. B. jo motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie abu registruoti darbo biržoje ir gauna 315 litų dydžio bedarbio pašalpą. Mirus V. B. tėvui, jo motina vaikams padalino pinigus, už dalį pinigų V. B. nupirko naujus vartus garažui, o likusius pinigus pakeitė į eurus. Paskutiniu metu V. B. turėjo 300 eurų, kupiūromis po 50 eurų, kurie buvo sekcijoje padėtoje knygoje. Ji ir V. B. mėgsta išgerti, gavę pašalpas, geria alkoholį kelias savaites iš eilės. 2014 m. liepos mėnesio viduryje, galimai nuo 15 d., nes tuomet gavo pašalpą, pradėjo vartoti alkoholį ir gėrė ištisai dvi savaites, todėl mažai ką prisimena. 2014 metų, galimai, rugpjūčio mėnesio pradžioje, jie namuose gėrė alkoholį kartu su V. P., jos sūnumi D. P., T. R. bei jos dukra S. T.. Alkoholiui pasibaigus, ji paprašė V. B. duoti pakeisti eurų. Galimai ji pati išėmė iš knygos eurus ir padavė kažkam nueiti ir pakeisti į litus bei paprašė nupirkti alkoholio, kiek tiksliai padavė eurų ir kam būtent, neprisimena, nes jau buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Jei gerai prisimena, alkoholio ėjo pirkti ne vieną kartą. Kas vyko toliau beveik nieko neprisimena, tik prisimena, kad tos pačios dienos vakare norėjo dar nusipirkti alkoholio, tačiau pasigedo pinigų. Jai atrodo, kad dar kažkiek pinigų V. B. turėjo savo piniginėje, bet piniginėje pinigų nebuvo. Tuomet ji nutarė pasižiūrėti ar yra eurai ir knygoje eurų taip pat nerado. Kas pagrobė pinigus, nežino, nes visiškai nieko neprisimena. Mano, kad tai galėjo padaryti T. R., nes vakare prie ežero S. T. matė geriančius T. R., D. P. bei J. T. ir tuomet T. R. turėjo eurų (t. 1, b. l. 98).
Liudytoja S. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 12 val. ji užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos motina V. O. kartu su sugyventiniu V. B.. Bute buvo D. P., T. R., D. P. motina Valentina ir vyko išgertuvės. V. B. davė V. 50 eurų, kuriuos paėmė iš knygos, padėtos sekcijoje svetainėje ir paprašė juos iškeisti ir nupirkti alaus, degtinės, cigarečių. V. grįžo po 40 minučių ir atnešė alaus, degtinės, cigarečių ir likusią grąžą. V. B. likusius pinigus įsidėjo į piniginę, kuri buvo padėta liemenės, kabėjusios ant kėdės atlošo, išorinėje kišenėje. Tuo metu bute buvo visi minėti asmenys ir vartojo alkoholinius gėrimus. Ji matė kaip jos motina V. O. iš sekcijos svetainėje paėmė knygą, iš kurios V. B. ankščiau paėmė 50 eurų, ir knygą nunešė į miegamąjį. Ar knygoje buvo eurų, ji to nematė. Apie 15 val. ji iš savo vyro J. T. gavo žinutę, kad jis yra prie ežero kartu su D. P. ir geria, kad yra „jūra“ alaus. Jai nuėjus prie (duomenys neskelbtini) ežero, ten buvo jos vyras, T. R. ir dar kažkoks vaikinas. Prie jų buvo padėtos dvi pakuotės skardinių „Utenos alus“. Vyrai kvietė ją išgerti alaus, tačiau jos vyras liepė jai išeiti ir ji išėjo. Po to ji vėl užėjo pas V. B. ir liepė jam pažiūrėti ar yra jo pinigai, nes jai kilo klausimas už kokius pinigus D. P. nusipirko alaus. V. O. pasakė, kad knygoje pinigų nėra. Ji knygą matė svetainėje ant stalo, kas ją ten padėjo, nematė. V. B. kartu su V. O. pradėjo kalbėti, kad pavogė jų pinigus, kad buvo 300 eurų, kurių nėra. Ar pinigus galėjo pavogti D. P. su T. R., ji to nežino, tačiau kilo įtarimas. V. B. dėl šio įvykio paskambino į policiją. Laukiant policijos, pas V. B. į butą atėjo jos vyras, kuris papasakojo, jog būnant prie ežero matė, kad T. R. turėjo 90 eurų, kurie sušlapo, kai T. R. maudėsi (t. 1, b. l. 95).
Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, sekmadienį, būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) sutiko neblaivų T. R., kartu planavo išgerti. Jis pastebėjo pro šalį einančią savo motiną V. A. (ankstesnė jos pavardė buvo P.), kuri pasakė, kad eina pas V. B. išgerti. Jis pasakė, kad eis kartu išgerti, ir jie trise, t. y. jis, T. R. ir V. A. nuėjo pas V. B. į namus, ten buvo V. B., jo sugyventinė V. O. ir S. P., visi jie buvo išgėrę. Jie prisijungė prie kompanijos ir kartu gėrė jų turėtą alų. Alui pasibaigus, V. B. padavė V. A. 100 eurų ir paprašė, kad ji pakeistų pinigus ir nupirktų alkoholio, cigarečių, iš kur V. B. paėmė eurus, to jis nematė. V. A. pasiūlė jam eiti kartu ir kioske V. A. pakeitė 100 eurų, už juos gavo 350 litų. Tuomet nuėjo į parduotuvę ir V. A. nupirko du butelius degtinės, du butelius vyno, septynis plastikinius butelius alaus, du pakelius cigarečių. Jis kartu su motina sugrįžo pas V. B. į namus, V. A. padavė grąžą V. B., o pastarasis pinigus perdavė savo sugyventinei V. O.. V. O., neskaičiavusi pinigų, juos padėjo į spintą, stovinčią kambaryje, kuriame vartojo alkoholį. V. O. nespėjus uždaryti spintos durų, prie jos prišoko V. O. dukra S. P. ir pagrobė tuos pinigus. V. O. pradėjo ant jos bartis, reikalavo, kad ji grąžintų pinigus. S. P. pasakė, jog nieko ji neatiduos ir prisėdo toliau gerti alkoholį. Tuo metu V. B. buvo jau stipriai girtas ir į tai nereagavo. Po kurio laiko girta V. O. pradėjo visus vyti lauk ir visi išėjo, nors alkoholis dar nebuvo pasibaigęs. Jis nuėjo prie ežero ir toliau gėrė alkoholį, kurį pirko T. R., iš kur pastarasis gavo pinigų alkoholiui, nežino, T. R. pasakė, jog turi pasilikęs parsivežtų iš Anglijos pinigų. Kitos dienos ryte T. R., kuris nakvojo jo namuose, padavė jam 100 eurų - dvi kupiūras po 50 eurų banknotais - ir paprašė pakeisti pinigus. Jis sutiko, taksi vairuotojas nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ten vairuotojas banke pakeitė pinigus ir parvežė jį atgal į (duomenys neskelbtini). Iš tų pinigų jis sumokėjo vairuotojui už kelionę bei grąžino jam skolą, viso atidavė 36 litus, o T. R. atidavė likusius pinigus, už tuos pinigus nusipirko alkoholio. Begeriant alkoholį (duomenys neskelbtini) kaime, jis išgirdo kalbančius gyventojus, kad iš V. B. yra pagrobti eurai. Jis paklausė T. R., ar jis pagrobė pinigus, T. R. prisipažino pagrobęs iš V. B. buto 150 eurų. Kaip T. R. pagrobė pinigus, to jis nematė (t. 1, b. l. 96-97).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d., 18 val. 30 min. V. B. nustatytas 4.03 promilių girtumas (t. 1, b. l. 91).
Kaltinamojo T. R. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta nukentėjusiojo V. B. ir liudytojų V. O., S. T. bei D. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat paties kaltinamojo T. R. parodymais.
Kaltinamojo T. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamojo T. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
Skirdamas bausmę kaltinamajam T. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas jau dvyliktą kartą, įvykdė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t.y. būdamas recidyvistas, nusikaltimų padarymo metu turėjo kelias galiojančias administracines nuobaudas, taip pat į tai, kad savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, pripažino pareikštą civilinį ieškinį, pagrobti automobiliai grąžinti savininkei, nuo šių nusikaltimų padarymo praėjo treji metai. Todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikaltimų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, jam skiriamos bausmės - realus terminuotas laisvės atėmimas, kurių terminas yra mažesnis už jo vidurkį, numatytą įstatymo sankcijose už padarytus nusikaltimus. Teismas mano, kad švelnesnių bausmių rūšių, numatytų įstatymo sankcijose už padarytus nusikaltimus (viešųjų darbų, baudų, arešto, laisvės apribojimo), akivaizdžiai nebepakanka kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir bausmės tikslams pasiekti. Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriamos bausmės mažinamos vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis). Taip pat, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, T. R. paskirtos bausmės turi būti subendrintos su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo vienuolikai mėnesių bausme. Paskyrus šioje byloje galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką turėtų būti įskaitytas kardomosios priemonės suėmimo laikas šioje byloje nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 15 d., tačiau šis laikotarpis į paskirtos bausmės laiką neįskaitomas, nes jau įskaitytas ankstesniu 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, įskaičius laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. birželio 15 d.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl T. R. atžvilgiu negali būti taikomas Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir atidėtas paskirtos bausmės vykdymas.
Siekiant užtikrinti šio nuosprendžio įvykdymą, iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo jam paliekama ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nes šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindai nepasikeitė, taikyti jo atžvilgiu švelnesnę kardomąją priemonę nėra pagrindo.
Nukentėjusioji R. R. reikšti civilinį ieškinį atsisakė dar ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, jog pagrobti automobiliai jai grąžinti, neturtinės žalos nepatyrė (t. 1, b. l. 34).
Nukentėjusiojo V. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 51) yra pagrįstas ir tenkintinas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio pirma ir antra dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kadangi kaltinamasis pagrobė nukentėjusiajam priklausančius 200 Eur ir šios padarytos žalos neatlygino, todėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo T. R..
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (R. R. priklausančių automobilių pagrobimą, padarytą 2014 m. birželio 7 d.) ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo šešiems mėnesiams.
Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (V. B. priklausančių 200 eurų pagrobimą, padarytą 2014 m. rugpjūčio 3 d.), ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo šešiems mėnesiams ir laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmes subendrinti su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo vienuolikai mėnesių bausme, bausmes iš dalies sudedant, paskirti T. R. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir penkiems mėnesiams. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. liepos 26 dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. birželio 8 d., 20 val. 50 min. iki 2014 m. birželio 9 d., 18 val. 00 min. (vieną parą), taip pat laisvės atėmimo bausmę, iš dalies atliktą pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį (laikotarpį nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 26 d. bei įskaitant šiuo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu įskaitytą sulaikymo ir kardomosios priemonės - suėmimo laiką, t. y. laikotarpius nuo 2014 m. lapkričio 9 d., 1 val. 30 min. iki 2014 m. lapkričio 10 d., 17 val. 00 min. (dvi paras), nuo 2014 m. lapkričio 12 d., 15 val. 00 min. iki 2014 m. lapkričio 13 d., 16 val. 00 min. (dvi paras), nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. birželio 15 d.).
Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo palikti T. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą.
Nukentėjusiojo V. B. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš Tautvydo R. V. B. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam T. R. - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.