Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikiančia išvadą, įtraukiant Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškovės nurodoma vaikų išlaikymo suma yra per didelė ir nepagrįsta, neatitinka nei realių vaikų poreikių, nei tėvų turtinės padėties. Sprendžiant dėl iš atsakovo vaikams priteisino išlaikymo dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, kuriam, remiantis vaikų lygybės principu, turi būti teikiamas ne mažesnis išlaikymas nei šalių bendriems vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertinęs sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį, bei šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pakeisti teismo sprendimu patvirtintą nepilnamečiams vaikams išlaikymą bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą tuo pagrindu, jog turtu suteiktas išlaikymas pasibaigė 2009 m. birželio mėn. ir nuo to laiko atsakovas tinkamai nevykdė pareigos teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, yra visiškai nepagrįstas. CK 3.194 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Taigi ir vaiko tėvams sudarant susitarimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.193 str.), tokiu susitarimu išsprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo (jo formos ir dydžio) iki vaiko pilnametystės, nebent pačiame susitarime būtų nustatyta kitaip. Kaip minėta aukščiau, teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 p. buvo numatyta, kad S. Ž. po santuokos nutraukimo savo vaikų G. Ž. ir M. Ž. išlaikymui skiria ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tai, jog tokia forma suteiktas išlaikymas vaikams apima trumpesnį laikotarpį nei iki vaikai sulauks pilnametystės, sutartyje nėra aptarta. Pažymėtina ir tai, kad šioje sutartyje šalys nenustatė nei dėl vaikams kaip išlaikymo perduoto buto vertės, nei vaikų išlaikymui per mėnesį reikalingos sumos ir tai, kokią dalį šios sumos skirs kiekvienas iš tėvų, kas sudarytų objektyvų pagrindą vertinti, kad perduodant vaikų nuosavybėn konkretų turtą, vaikai iš atsakovo negavo šalių sutarto išlaikymo iki jų pilnametystės. Atsakovas tvirtina, kad sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jie su ieškove nenustatė reikalingo išlaikymo vienam vaikui dydžio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalių sudarytu ir teismo patvirtintu susitarimu šalys nustatė, kad perduodamas vaikų nuosavybėn buto dalį atsakovas įvykdo prievolę suteikti vaikams išlaikymą iki jų pilnametystės. Todėl ieškovės samprotavimai ir vienašališkai atlikti paskaičiavimai, kad nuo 2007-03-29 atsakovas kiekvienam vaikui kas mėnesį privalėjo teikti išlaikymą po 500 Lt ir atsižvelgiant į vaikams kaip išlaikymas perduoto turto vertę (ieškovės teigimu ½ dalies buto vertė yra 13750 Lt), turtu išlaikymas buvo teikiamas tik 28 mėnesius ir pasibaigė 2009 m. birželio mėn., yra visiškai nepagrįsti, neatitinkantys šalių sudaryto susitarimo esmės, todėl negali būti pagrindu peržiūrėti nustatytą vaikų išlaikymą.

Sprendžiant ieškovės reikalavimą pakeisti nepilnamečiams vaikams nustatytą išlaikymą tuo pagrindu, jog iš esmės pablogėjo jos turtinė padėtis ir iš esmės išaugo vaikų poreikiai, visų pirma turi būti nustatyta šalių sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams vertė, tam kad galima būtų spręsti klausimą dėl tokio išlaikymo proporcingumo dabartiniams vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys skirtingai vertina, kokia buvo buto, kurio dalis buvo perduota vaikams kaip išlaikymas, vertė sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu. Ieškovės užsakymu UAB „Informacinių technologijų organizacija“ parengtoje Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. IT-12/06/08/01 pateikta išvada, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2007-03-29 buvo 55 000 Lt (I t., b. l. 14). Atsakovo užsakymu E. S. įmonės parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje pateikta išvada, kad šio buto rinkos vertė 2007-03-29 buvo 72 900 Lt (II t., b. l. 71-73). Taigi šalių pateiktose ataskaitose yra pateiktos skirtingos išvados apie turto vertę (vertės skirtumas – 17 900 Lt). Aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų teikti didesnę įrodomąją reikšmę kuriai nors vienai iš minėtų ataskaitų, nenustatyta (abi ataskaitas parengė turto vertinimo veiklą galinčios vykdyti įmonės, turto vertinimą atliko reikiamą kvalifikaciją turintys asmenys, abiejuose tyrimuose turto vertei nustatyti buvo naudojamas tas pats lyginamasis metodas, abi ataskaitos atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme keliamus reikalavimus). Teismas nesutinka su ieškovės atstovės argumentais, kad šio ginčo atveju reiktų vadovautis ieškovės užsakymu atlikta turto vertės ataskaita dėl tos priežasties, jog šį turto vertinimą atlikęs asmuo yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Turto vertinimas buvo atliktas pačios ieškovės užsakymu, o ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, todėl jo pateikta išvada dėl turto vertės, nepaisant to, kad asmuo yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, neprilyginama eksperto išvadai ir neturi didesnės įrodomosios galios. Nepagrįstu laikytinas ir atsakovo teiginys, jog butas 2007 m. buvo vertas 100 000 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad tokią buto vertę atsakovas nurodė apskaičiavęs 2007-03-28 vietinėje spaudoje esančiuose skelbimuose apie butų pardavimą nurodytų 2 kambarių butų kainų aritmetinį vidurkį (I t., b.l. 75). Teismo vertinimu, skelbimuose nurodyta parduodamų butų kaina negalima besąlygiškai vadovautis sprendžiant apie tokių daiktų realią rinkos kainą, kadangi skelbimai yra tiktai daiktus parduodančių asmenų siūlymai įsigyti daiktus už juose nurodytą kainą, tačiau tai nereiškia, kad daiktas bus parduotas už tokią kainą. Be to, ieškovo nurodyta buto vertė akivaizdžiai skiriasi nuo kvalifikuotų turto vertintojų nustatytos buto rinkos vertės, kuri abiejose ataskaitose buvo nustatyta atsižvelgiant į panašių butų pirkimo-pardavimo sandorių kainas nurodytu laikotarpiu. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, jog šalių pateiktose buto vertės nustatymo ataskaitose yra pateiktos skirtingos išvados apie turto vertę bei nenustačius pagrindų teikti kuriai nors iš jų didesnę įrodomąją reikšmę, buto vertę nustato pagal minėtose ataskaitose nurodytų verčių vidurkį, kas sudaro 63950 Lt. Atsižvelgiant tai, kad 2007-03-29 teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui M.ui, gim. (duomenys neskelbtini), iki pilnametystės buvo likę 100 mėnesių, sūnui G.ui, gim. (duomenys neskelbtini), - 123 mėnesiai, bei vaikams kaip išlaikymas perduoto turto vertę (kiekvienam vaikui atiteko po 15987,50 Lt vertės turto (¼ dalies buto vertė skaičiuojant nuo 63950 Lt)), teismas sprendžia, kad pagal dabar galiojantį teismo sprendimą šalių sūnui M.ui atsakovo skirtas išlaikymas sudaro 160 Lt/mėn. (15987,50 Lt /100 mėn.), G.ui - 130 Lt/mėn. (15987,50 Lt / 123 mėn.).

Po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, priėmimo praėjo beveik 6 metai, teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui M.ui buvo 10 metų, G.ui – 8 metai, šiuo metu vaikai yra 15 metų ir 13 metų amžiaus. Visiems žinomos aplinkybės, kad vaikui augant, kartu didėja ir jo poreikiai, dėl infliacijos kyla prekių ir paslaugų kainos, todėl realiai vaiko išlaikymo išlaidos tik didėja (CPK 182 str. 1 p.). Tai, jog per tą laiką, kai buvo nustatytas išlaikymas vaikams, vaikų poreikiai išaugo, atsakovas neginčija. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad po 2007-03-29 teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai išaugo. Kartu pažymėtina ir tai, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat, ir tam reikalingas nuolatinis lėšų šaltinis. Tuo tarpu atsakovo kaip išlaikymas vaikams perduotas turtas (buto dalis) yra nepilnamečių vaikų gyvenamoji patalpa, todėl disponuoti šiuo turtu ir gauti pajamų iš esmės nėra galimybių. Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų dokumentų (I t., b. l. 45) taip pat nustatyta, kad atsakovas vaikų išlaikymui papildomai skirdavo piniginių lėšų: 2009 m. birželio mėn.–2010 m. vasario mėn. – 800 Lt (po 400 Lt vienam vaikui) (2009 m. liepos mėn. – 740 Lt), 2010 m. kovo mėn.–2011 m. gruodžio mėn. – 400 Lt (po 200 Lt vienam vaikui), nuo 2012 m. vasario mėn. iki ieškovės kreipimosi į teismą - 200 Lt (po 100 Lt vienam vaikui). Taigi atsakovo išlaikymas sūnui G.ui sudaro 260 Lt/mėn. (160 Lt vertės išlaikymas turtu ir 100 Lt papildomai skiriamos lėšos), o sūnui M.ui – 230 Lt/mėn. (130 Lt vertės išlaikymas turtu ir 100 Lt papildomai skiriamos lėšos). Teismo vertinimu, nurodyto dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į vaikų amžių, šalies ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas, negali patenkinti būtinų šiuo metu esamų vaikų poreikių maistui, aprangai, sveikatai ir mokslui, neužtikrina būtinų sąlygų jiems vystytis, kas sudaro teisinį pagrindą peržiūrėti 2007-03-29 teismo sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir papildomai priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis.

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2008).

Nustatyta, kad ieškovė dirba Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje, gauna 1192,02 Lt darbo užmokestį (I t. b. l. 19), yra neįgali - iki 2013-04-17 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (I t. b.l. 17), turi rimtų sveikatos sutrikimų - serga onkologine liga (I t., b. l. 15, 16), jai diagnozuotas lėtinis ir kitoks radiacinis plaučių uždegimas, širdies ligos (II t., b. l. 79-80), kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų, planuojama atlikti širdies vožtuvų operaciją. Ieškovė kas mėnesį iš SODROS gauna 308,89 Lt netekto darbingumo pensiją (I t., b. l. 152-153), jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 105), kuris, kaip minėta aukščiau, yra jos ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji patalpa, ½ dalis 5,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 106), ir ½ dalis 21,7200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 107-108), kurį ieškovė nuo 2005 m. nuomoja Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, per 2007 m.-2012 m. laikotarpį jai buvo išmokėta 13 535 Lt nuomos mokesčio, pastaraisiais metais buvo mokamas 2084,03 Lt nuomos mokestis per metus (I t., b. l. 170, 171, 172). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (I t., b. l. 103). Taigi pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovės mėnesio pajamos vidutiniškai yra apie 1674,58 Lt (1192,02 Lt darbo užmokestis, 308,89 Lt netekto darbingumo pensija ir 173,67 Lt pajamos iš žemės nuomos (2084,03 Lt / 12 mėn.)). Dėl sveikatos būklės ieškovės galimybės imtis papildomo darbo ir gauti didesnes pajamas yra akivaizdžiai ribotos. Nors ieškovė savo reikalavimą grindžia ne tik vaikų poreikių pasikeitimu, bet ir savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu, kadangi susirgo onkologine liga, tapo iš dalies darbinga, tačiau teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytų aplinkybių negalima pripažinti esminiu turtinės padėties pablogėjimu. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas, ieškovė onkologine liga susirgo dar šalims esant santuokoje, ką patvirtina į bylą pateiktas išrašas iš ligos istorijos (I t., b. l. 15). Iš VSDFV Kauno skyriaus 2012-11-14 pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nustatyta, kad šalių santuokos nutraukimo metu ieškovei buvo mokama netekto darbingumo pensija (I t., b. l. 162-163), t. y. ieškovė tapo nedarbinga dar šalių santuokos metu. Todėl ieškovės liga ir netektas darbingumas nėra naujos aplinkybės, kurios iš esmės lemtų ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, nes šios aplinkybės egzistavo sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo priėmimo metu. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis apie ieškovės gaunamų pajamų pokytį laikotarpiu nuo 2007 m. taip pat nėra pagrindo teigti apie esminį ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, kadangi kaip matyti iš VSDFV Kauno skyriaus 2012-11-14 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, ieškovė 2007 m. gavo iš viso 10199,08 Lt draudžiamųjų pajamų, 2008 m. – 12850,80 Lt, 2009 m. – 15766,90 Lt, 2010 m. – 13822,36 Lt, 2011 m. – 15075,49 Lt, 2012 m. sausio – spalio mėn. (t. y. 10 mėn.) – 14279,43 Lt draudžiamųjų pajamų (I t., b. l. 149), t. y. ieškovės gaunamos draudžiamosios pajamos kito jų didėjimo linkme. Iš VSDFV Kauno skyriaus pateiktų pažymų taip pat nustatyta, kad 2007 m. jai buvo mokama 468,11 Lt dydžio netekto darbingumo pensija, 2008 m. sausio mėn.–2008 liepos mėn. – 558,35 Lt dydžio netekto darbingumo pensija, 2008 m. rugpjūčio mėn.–2011 m. balandžio mėn. - 617,78 Lt dydžio netekto darbingumo pensija, nuo 2011 m. gegužės mėn. iki šiol – 308,89 Lt dydžio neteko darbingumo pensija (I t., b. l. 152-163). Iš bylos duomenų matyti, kad netekto darbingumo pensija nuo 2011 m. gegužės mėn. sumažėjo pakartotinai nustačius ieškovės darbingumo lygį 2011-04-29 (I t., b. l. 17), kas leidžia teigti, jog ieškovės darbingumo lygis, lyginant su ankstesniu laikotarpiu padidėjo (atitinkamai sumažėjo netektas darbingumo lygis), todėl vien gaunamos netekto darbingumo pensijos sumažėjimas (159 litais lyginant su 2007 metais ir 308,89 litais lyginant su 2008-2011 metais), neleidžia teigti apie esminį ieškovės turtinės padėties pablogėjimą.

A. S. Ž. 2009-06-12 sudarė santuoką su R. Ž. (I t., b. l. 71), 2010-11-17 jiems gimė duktė G. Ž. (I t., b. l. 72). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, paties teigimu – IT administratoriumi, jo mėnesio darbo užmokestis yra apie 1780 Lt (I t., b.l. 78), bylos eigoje jis buvo atleistas iš darbo D. P. firmoje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo nuo 2003 m., pagal DK 129 str. 2 d. dėl etato naikinimo (II t. b.l. 74-75). Nustatyta, kad šiuo metu atsakovas nekilnojamojo turto neturi (I t., b. l. 76). Po šalių santuokos nutraukimo atsakovas 2009 m. paveldėjo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2010-04-22 (II t., b. l. 12), bei 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2012-09-26 (II t., b. l. 3). Atsakovo teigimu už garažą jis gavo 6000 Lt, už butą – 20 000 Lt. Atsakovui priklauso automobilis AUDI 100, pirm. reg. data 1990 m. (I t., b. l. 77), kurį atsakovas vertina 1000 Lt. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas kartu su sutuoktine ir jų dukra gyvena sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovas kartu su sutuoktine turi kreditinių įsipareigojimų AB DNB NORD bankui, kurių bendra suma siekia apie 35 497 EUR (apie 122 564 Lt), mėnesinės įmokos bankui sudaro 360,58 EUR (apie 1245 Lt) (b. l. 81-86). Atsakovo teigimu, nurodytos paskolos buvo paimtos ir panaudotos jo sutuoktinei priklausančio gyvenamojo namo, kuriame šiuo metu šeima gyvena, remontui, būsto pritaikymui gyventi šeimai su vaiku, būtiniausių kilnojamųjų daiktų įsigijimui, kadangi jis savo buvusiai šeimai paliko visą santuokos metu užgyventą turtą. Iš VšĮ Kėdainių PSPC pateiktos 2012-12-20 pažymos matyti, kad S. Ž. 1987 m. nustatyta Šlaterio liga, 2003 m. diagnozuotas chroninis radikulitas, stuburo slankstelių disko išvarža, 2009-08-19 diagnozuota Laimo liga ir vidutinio sunkumo padidinto kraujospūdžio liga (II t., b. l. 51), tačiau duomenų, kad atsakovas būtų pripažintas tik iš dalies darbingu ar nedarbingu, byloje nėra. Ieškovo sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, šiuo metu yra atostogose vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai (II t., b. l. 53), vaikui sulaukus 2 metų amžiaus, išmokų iš VSDFV ji nebegauna. Iš VSDFV Kauno skyriaus 2012-11-14 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad 2007 m. – 2008 m. atsakovas vienu metu dirbo trijose darbovietėse (kurį laiką 2007 m. net keturiose), 2007 m. gavo 33075,56 Lt draudžiamųjų pajamų, 2008 m. – 47384,93 Lt draudžiamųjų pajamų, 2009 m. – 48983,75 Lt draudžiamųjų pajamų, 2010 m. – 3248,51 Lt draudžiamųjų pajamų, 2011 m. – 29975,48 Lt draudžiamųjų pajamų, 2012 m. sausio-spalio mėn. (10 mėn.) – 24390,57 Lt (I t., b. l. 150-151), kas rodo, kad atsakovo gaunamos pajamos nuo pastaraisiais metais nuolat mažėjo. Tačiau teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad šiuo metu jis neišgali skirti lėšų savo sūnų G.o ir M.aus išlaikymui dėl tos priežasties, jog jis vienas iš savo gaunamo darbo užmokesčio privalo išlaikyti savo naująją trijų asmenų šeimą bei vykdyti įsipareigojimus bankui. Pažymėtina, kad dukters gimimas 2010-11-17 yra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant apie atsakovo finansinį pajėgumą teikti išlaikymą, tačiau atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos iš esmės pablogėjo atsakovo turtinė padėtis ir atsakovas neišgali teikti sūnums būtiniausius jų poreikius užtikrinantį išlaikymą, nes, visų pirma, šios dukters poreikiai dėl jos amžiaus yra gerokai mažesni nei 15 ir 13 metų amžiaus sūnų poreikiai, be to, išlaikyti šį vaiką yra ne tik atsakovo, bet ir jo sutuoktinės, vaiko motinos pareiga. Aukščiau minėtų kreditų gavėjai, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, yra ne tik atsakovas, bet ir jo dabartinė sutuoktinė R. Ž., todėl už įmokų bankui mokėjimą atsakingas yra ne tik atsakovas, bet ir jo sutuoktinė. Tas faktas, jog atsakovo sutuoktinė, vaikui sulaukus dvejų metų amžių, pasirinko ir toliau likti vaiko priežiūros atostogose, už kurias jokių išmokų ji negauna, leidžia teismui spręsti, kad atsakovo šeimos finansinė padėtis, priešingai nei teigia ieškovas, yra pakankamai gera ir leidžia šeimoje dirbti tik vienam asmeniui, bei tai, jog atsakovas neatskleidė teismui savo šeimos tikrosios turtinės-finansinės padėties. Teismui neįtikinamai skamba atsakovo aiškinimas, kad jo sutuoktinė pasirinko būti vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis treji metai dėl tos priežasties, jog jos etatas yra panaikintas ir po grįžimo iš atostogų ji bus atleista iš darbo, todėl ji kol kas negrįžtą į darbą, tikėdamasi, kad per vienerius metus situacija jos darbovietėje pasikeis ir jai bus pasiūlytos naujos pareigos. Esant labai sudėtingai šeimos finansinei situacijai, kaip deklaruoja atsakovas, būtų logiška, kad atsakovo sutuoktinė grįžtų į darbo rinką, net ir rizikuodama būti atleista iš darbo, nes ne dėl darbuotojo kaltės atleidžiant darbuotoją, jam pagal įstatymą išmokama išeitinė kompensacija, be to, sutuoktinė tokiu atveju galėtų registruotis darbo biržoje ir bent kurį laiką gauti nedarbo socialinę išmoką, taigi kuriam laikui užsitikrintų pajamų šaltinį, iš kurių ji galėtų prisidėti prie dukters išlaikymo bei įmokų bankui mokėjimo. Todėl tas faktas, kad atsakovas šiuo metu yra vienintelis šeimoje dirbantis ir nuolatines pajamas gaunantis asmuo, neleidžia teismui spręsti, kad atsakovas neturi jokios galimybės teikti bent jau būtiniausių poreikių patenkinimą užtikrinantį išlaikymą savo nepilnamečiams ir savimi negalintiems pasirūpinti sūnums. Be to, kaip minėta aukščiau, atsakovas visai neseniai realizavo vertingą nekilnojamąjį turtą, taigi gavo pajamų, kurias gali skirti tiek nepilnamečių vaikų išlaikymui, tiek savo paties poreikių tenkinimui. Kita vertus, atsižvelgiant į atsakovo pakankamai jauną amžių, jo turimą išsilavinimą ir profesinius įgūdžius, atsakovas turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą ar papildomą darbą ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti vaikų bei jo paties poreikiai.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis šiuo metu neleidžia teikti maksimaliai vaikų poreikius užtikrinantį išlaikymą, pagal savo pagal savo socialinę ir turtinę padėtis šalys turi galimybę teikti vaikams tik būtiniausius jų poreikius užtikrinantį išlaikymą. Lyginant šalių turtinę padėtį ir sprendžiant dėl jų dalies vaikų išlaikymo prievolėje dydžio, teismas pažymi, kad šalys šiuo metu gauna panašaus dydžio pajamas (ieškovė apie 1674,58 Lt/mėn., atsakovas apie 1780 Lt/mėn.), ieškovė turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kurį realizavusi (kalbat apie žemės sklypus) gautas pajamas galėtų skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui, atsakovas, nors šiuo metu jokio nekilnojamojo turto neturi, tačiau jis visai neseniai realizavo vertingą nekilnojamąjį turtą, todėl gavo pajamų, iš kurių gali teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nors atsakovas, skirtingai nei ieškovė, turi didelių kreditinių įsipareigojimų ir turi dar vieną išlaikomą vaiką, tačiau atsakovas pagal savo sveikatos būklę turi didesnes galimybes susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, nei neįgali ir rimtų sveikatos sutrikimų turinti ieškovė. Be to, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti, užtikrina, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, jai tenka ir didesnė atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis vaikų auklėjimu ir vystimusi, priežiūra, kai tuo tarpu atsakovas, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, laisvalaikiu su vaikais faktiškai nebendrauja, todėl vien tik dėl šios priežasties nėra pagrindo teigi, kad ieškovės galimybės teikti išlaikymą vaikams yra akivaizdžiai didesnės nei atsakovo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai lanko mokyklą, duomenų, kad vaikai turėtų specialių poreikių, byloje nėra. Kaip matyti iš vaikų klasės auklėtojų pateiktų charakteristikų, vaikai yra gabūs, galėtų lankyti papildomo ugdymo būrelius, tačiau mama išgali išleisti tik į neapmokamus būrelius (I t., b. l. 43, 44). Iš 2012-04-01 pažymos ir pateiktų kvitų matyti, kad M. Ž. lanko sporto klubą, mėnesinis mokestis – 60 Lt (I t., b. l. 40). Ieškovės teigimu, būtiniausių vieno vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 1300 Lt suma, tačiau teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai pilnai nepatvirtina nurodyto dydžio išlaidų reikalingumo. Visų pirma, pagal ieškinyje pateiktą vaikų poreikių detalizavimą: 400 Lt maistui, 250 Lt aprangai ir higienai, 50 Lt mokslui, 100 Lt ugdymui, 100 Lt sveikatai, 150 Lt poilsiui ir laisvalaikiui, 60 Lt kišenpinigiai, gaunama 1110 Lt suma, bet ne 1300 Lt, kaip nurodo ieškovė. Byloje nėra jokių duomenų, kad vaikai turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, todėl 100 Lt išlaidų suma per mėnesį sveikatos priežiūrai vertintina kaip nepagrįsta. Nors ieškinyje teigiama, kad vaikai periodiškai vedami pas dantistus, todėl ji yra priversta apmokėti keliones į Kauną, tačiau kaip teisingai pažymėjo atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vaikams reikalingas specialus odontologinis gydymas, be to, Kėdainiuose yra pakankamai odontologų, galinčių suteikti kvalifikuotą gydymą, todėl vykti į Kauną nėra jokios būtinybės. Įvertinus abiejų šalių turinę padėtį ir jų galimybes patenkinti vaikų poreikius, teismas mano, kad būtiniausius vaikų poreikius maistui, aprangai ir laisvalaikiui galima būtų patenkinti už mažesnę sumą nei nurodoma ieškovės pateiktame vaikų poreikių detalizavime. Pažymėtina, kad nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt. ) vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų orientaciniu kriterijumi turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 1000 Lt, ką akcentuoja ir ieškovė bei jos atstovė, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos, konkretaus vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Įvertinus vaikų amžių bei tai, kad vaikai neturi specialių poreikių, teismo manymu, racionaliai naudojant lėšas patenkinti būtiniausius šalių vaikų poreikius galima būtų už 800-900 litų per mėnesį. Teikti didesnį išlaikymą vaikams šiuo metu neleidžia nei vienos iš šalių turtinė padėtis. Todėl nustačius, kad būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti reikalinga 800-900 litų per mėnesį suma bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių vaikams suteiktas išlaikymas turtu sudaro po 160 Lt/mėn. vyresniajam sūnui G.ui ir po 130 Lt/mėn. sūnui M.ui, teismas sprendžia, kad atsakovas gali ir privalo papildomai mokėti vaikų išlaikymui po 300 litų kiekvienam vaikui. Ši suma kartu su atsakovo vaikams kaip išlaikymas perduotu turtu bei ieškovės teikiamu išlaikymu yra pakankama minimaliai patenkinti būtiniausius vaikų poreikius, atitinka protingumo kriterijų ir yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai.

Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-03-29 sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir iš atsakovo S. Ž. papildomai priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Ž. ir M. Ž. po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.53 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str.). Kadangi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-09-20 nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas vaikams nuo ieškinio pateikimo teisme dienos 2012-09-10 iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo ir šia nutartimi priteisto išlaikymo dydis (300 Lt) atitinka teismo sprendimu nustatytą atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, t. y. nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo buvo užtikrinta vaikų teisė gauti iš atsakovo reikiamo dydžio išlaikymą, išlaikymas priteistinas nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, o išlaikymo išieškojimas pagal 2012-09-20 nutartį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nutrauktinas. Tačiau teismas pažymi, kad esant išlaikymo įsiskolinimui pagal teismo 2012-09-20 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, atsakovas privalo šį įsiskolinimą sumokėti. Remiantis CK 3.208 str. priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. R. Ž. skirtina vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo po 10 600 Lt išlaikymo įsiskolinimo vaikams už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki ieškinio pateikimo teismui atmestinas. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos arba ją vykdė netinkamai. Kaip minėta aukščiau šalys nutraukdamos santuoką sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo nustatyta, kad išlaikymą atsakovas vaikams teiks turtu, perduodamas vaikų nuosavybėn jam priklausančią buto dalį, kas ir buvo įvykdyta. Iš šalių duotų paaiškinimų posėdžio metu seka, kad nutraukiant santuoką šalys taip pat sutarė, kad atsakovas, be išlaikymo turtu, vaikų išlaikymui papildomai skirs lėšų. Atsakovas teigia, jog dėl konkretaus dydžio jie nesutarė, jis įsipareigojo lėšas teikti pagal savo finansines galimybes. Ieškovės paaiškinimai apie šį susitarimą yra prieštaringi, nes posėdžio metu duodama paaiškinimus ji vienu metu nurodė, kad su atsakovu sutarė, jog jis skirs lėšų vaikų išlaikymui tiek, kiek galės, vėliau jau teigė, kad buvo sutarta dėl 400 Lt sumos kiekvienam vaikui, todėl daryti išvadą, jog buvo sutarta dėl konkrečios sumos remiantis vien prieštaringais ieškovės paaiškinimais nėra pagrindo. Be to, darant prielaidą, jog šalys buvo sutarę dėl konkretaus atsakovo teiktinų vaikų išlaikymui lėšų dydžio, lieka nesuprantama ir logiškai nepaaiškinama, kodėl toks susitarimas nebuvo įtrauktas į sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad pagal šalių susitarimą atsakovas įsipareigojo teikti lėšas vaikų išlaikymui pagal savo finansines galimybes. Kaip nustatyta byloje, atsakovas šį savo įsipareigojimą ir vykdė: iki 2009 m. gyvendamas kartu su buvusia šeima apmokėdavo už atsakovei ir vaikams nuosavybės teise priklausančiam butui teikiamas komunalines paslaugas, ką pripažino ir pati ieškovė (nors nėra duomenų, kad vaikams skyrė dar iš lėšų, tačiau apmokėdamas komunalines paslaugas, ieškovas leido sutaupyti ieškovei lėšų, o šias sutaupytas lėšas ji galėjo skirti vaikų poreikių tenkinimui), pradėjus gyventi skyrium nuo buvusios šeimos atsakovas skirdavo lėšų vaikų išlaikymui, pradžioje po 400 Lt vienam vaikui, vėliau – po 200 Lt, paskutiniais mėnesiais iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos – po 100 Lt vienam vaikui. Atsakovo teigimu, mažesnių sumų mokėjimas buvo susijęs su jo darbo užmokesčio sumažėjimu bei dukters gimimu, t. y. su jo turtinės padėties pasikeitimu. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti teikiamų lėšų dydį dėl iš esmės išaugusių vaikų poreikių reiškė anksčiau, nei kreipėsi į teismą su ieškiniu, todėl teisės į išlaikymo pakeitimą atsiradimo momentas yra ieškinio pateikimo teismui diena. Kadangi reikalauti išlaikymo įsiskolinimo ieškovė neturi pagrindo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptina skubiai vykdyti (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 str. 2 d.). Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė priteisti išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams po 800 Lt kiekvienam (bendra išmokų suma 2 vaikams už 12 mėn. laikotarpį - 19200 Lt) bei po 10 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui (iš viso 21 200 Lt), tokiu būdu ieškovės pareikšto ieškinio suma yra 40 400 Lt. Šiuo sprendimu reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant kiekvienam vaikui po 300 Lt išlaikymą (bendra išmokų suma 2 vaikams už 12 mėn. laikotarpį - 7200 Lt), bei visiškai atmetamas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t. y. tenkinama 18 proc. ieškinio reikalavimų bei atitinkamai atmetama 82 proc. ieškinio reikalavimų. Byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė šioje byloje turėjo 2100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai atsakovas turėtų atlyginti ieškovei 378 Lt išlaidų (2100 Lt x 18 proc. = 378 Lt). Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės iš viso 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau į bylą pateiktas 2013-01-29 kvitas patvirtina tik 500 Lt dydžio išlaidas. Todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovė turėtų atlyginti atsakovui 410 Lt išlaidų (500 Lt x 82 proc. = 410 Lt). Įskaičius šias sumas, ieškovei tektų atlyginti atsakovui 32 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau įvertinus ieškovės turtinę padėtį, tai, kad pateiktu ieškiniu buvo ginami šalių nepilnamečių vaikų interesai, teismas sprendžia, kad nurodytų 32 Lt išlaidų priteisimas iš ieškovės prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams ir šių išlaidų atsakovui iš ieškovės nepriteisia (CPK 93 str. 4 d.).

Iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 216 Lt (300 Lt x 2 x 12 mėn. x 3 proc. = 216 Lt) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Šioje byloje teismas taip pat turėjo 31,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo taip pat priteistina 5,75 Lt šių išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Likusi dalis šių išlaidų, t. y. 26,22 Lt pagal bendrą taisyklę turėtų būti priteista iš ieškovės, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. ieškovės turtinę padėtį, jos sveikatos būklę, į tai, kad ieškinys buvo pareikštas ginant nepilnamečių vaikų teises ir įstatymų saugomus interesus, teismas sprendžia, kad šių išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl šių išlaidų iš ieškovės nepriteisia (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir papildomai priteisti iš S. Ž. išlaikymą vaikams M. Ž. ir G. Ž. po 300 Lt (tris šimtus litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Paskirti R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikams M. Ž. ir G. Ž. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nutraukti laikino išlaikymo iš S. Ž. išieškojimą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Priteisti iš atsakovo S. Ž. 221,75 Lt (du šimtus dvidešimt vieną litą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.