Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-181-517/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
1-181-517/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07531-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-181-517/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07531-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017m. gruodžio 04d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei ir L. D.,dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui,kaltinamajam V. G.,gynėjui Valdui Kersnauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

2017m. vasario 15d., apie 18⁴⁵ val., vakare, kaltinamasis V. G. iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemo važiuodamas link kelio Ukmergė-Raguva, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t.y. jo kraujyje buvo rasta 2,85 promilės etilo alkoholio, ir, nuvažiavęs nuo kelio, trenkėsi į kelio ženklą „ Stotelė “ ir autobusų sustojimo stotelės suolelį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. G., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad jis išgeria tik vieną kartą per metus, tačiau tada geria kelias dienas iš eilės. Tikslios datos neatsimena, jis vėl girtavo kelias dienas iš eilės, kartu su A. N. gėrė nuo pat ryto ir įvykio dieną. Parėjęs į namus, atsigulė miegoti. Vakare jį pažadino telefono skambutis. Skambino pažįstamas E. D., kuris jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini), kaime, kur jis(kaltinamasis V. G.) gyvena, nuo kelio, į griovį šalia autobusų sustojimo stotelės yra įvažiavęs jam(kaltinamajam V. G.) priklausantis automobilis „ Renault M. S. “. Nuo automobilio jis turi tik vienus raktelius, kuriuos visada laiko su savimi ir niekam davęs nebuvo. Automobilyje signalizacija nėra įrengta, ar tą dieną kieme stovėjęs automobilis buvo užrakintas, jis dabar negali pasakyti, nes neatsimena. Su A. N. nuėjo į įvykio vietą, kur autobusų sustojimo atidelėje pamatė pakibusį savo automobilį, kurio du ratai buvo griovyje. Tuo metu jau buvo tamsu. Kai atidarė vairuotojo pusės dureles, pabiro durelių lango stiklo šukės. Apžiūrinėdamas automobilio saloną, kai valė stiklų šukes nuo sėdynių, į šukes galėjo susižaloti rankas. Į automobilį įlipęs nebuvo, jo nebadė užvesti ir išvažinėti iš griovio. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje gulėjo vazonas su gėle, kurią prieš tris dienas jis vežė pažįstamai-pil. Jarmolavičienei, tačiau jos nerado, todėl vazonas ir liko gulėti automobilyje. Atėjęs prie autobusų sustojimo stotelės, toliau nuo mašnos matė vaikštinėjančiius moterį ir vyrą, kurie prie jo priėję nebuvo, todlė jų veidų neįsidėmėjo, nes buvo atmasu. Dar su automobiliu buvo privažiavęs pažįšstamas M. T., kuris jo klausinėjo, kas atsitiko, norėjo padėti, tačiau pasirodė policijos pareigūnai. Kas galėjo iš jo paimti automobilio raktelius ir kaip jo automobilis atsidūrė autobusų sustojimo stotelėje, jis nežino. Kas galėjo važiuoti su jam priklausančiu automobiliu ir įvažiuoti į griovį, jis nežino, nes jis pats, tą dieną būdamas girtas, prie automobilio vairo nesėdo ir automobilio tikrai nevairavo.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. G. neprisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., jo kaltė yra pilnai įrodyta liudytojų J. V., M. V., L. B. ir M. D. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijo žurnalo išrašu(b.l. 39-44, t. 2), bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacuinio pobūdžio pažyma(b.l. 45, t. 2) ir priedu prie minėtos pažymos, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su telefoninio skambučio garso įrašu apie techninį eismo įvykį(b.l. 46, t. 2), tarnybiniu pranešimu dėl ROIK Nr. Nr. 01117000081049 (b.l. 72, t. 1), eismo įvykio vietos schema(b.l. 16-17, t. 1), kitų objektų apžiūros protokolais(b.l. 29-30, 33-34, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 31-32, 35, 36, t. 1), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada(b.l. 44-45, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 109, t. 1), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 12(b.l. 110, t. 1), specialisto išvada etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 115, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Liudytoja J. V., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2017m. vasario 15d., vakare, ji su sutuoktiniu buvo atvykusi pas savo tėvus, gyvenančius adresu: (duomenys neskelbtini),. Jiems stovint prie namo laiptinės, pamatė, kaip iš gretimo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gatvėje, kiemo išvažiavo automobilis, kuriame matė tik vieną sėdintį vairuotoją. Automobiliui pravažiavus pagrindiniu keliu, netrukus išgirdo smūgį. Užtrukę keliolika sekundžių, ji su sutuoktiniu nuėjo į įvykio vietą, kur autobusų sustojimo stotelėje pamatė į griovį įvažiavusį automobilį, kuris buvo pakibęs ant stotelės suoliuko, o po automobiliu gulėjo nulaužtas kelio ženklas. Be vairuotojo nei automobilyje, nei šalia automobilio daugiau žmonių įvykio vietoje nebuvo. Automobilio vairuotojas gazavo, norėdamas išvažiuoti iš griovio ir pasišalinti. Tai pamatęs, jos sutuoktinis iš automobilio spynelės ištraukė raktelius ir vairuotojui neleido važiuoti. Vairuotojui išlipus iš automobilio, ji atpažino (duomenys neskelbtini), kaimo gyventoją V. G., kurį pažinojo nuo pat vaikystės, nes, dar gyvendama su tėvais, V. G. ne vieną kartą matydavo važinėjantį neblaivų su dviračiu. Matėsi, kad V. G. buvo akivaizdžiais neblaivus, nes iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalba buvo nerišli. Ji tik išgirdusi, kaip V. G. jos sutuoktiniui pasakęs, kad kažkur važiavo, tačiau kitų pokalbio detalių negirdėjo, nes tuo metu skambino bendruoju pagalbos telefonu, policijai pranešdama apie įvykį.

Liudytojas M. V., duodamas parodymus byloje, papildant savo sutuoktinės-liudytojos J. V. aiškinamas aplinkybes apie 2017m. vasario 15d. (duomenys neskelbtini), kaimo, esančio Ukmergės rajone, teritorijoje matytą eismo įvykį, apklaustas teisme parodė, kad įvykio vietoje rastame į griovį nuvažiavusiame automobilyje buvo išdaužtas vairuotojo pusės durelių stiklas, stiklo šukės buvo pabirusios ir automobilio salono viduje. Automobilyje, už vairo sėdėjęs asmuo jam buvo nepažįstamas, kurį gerai pažinojo jo sutuoktinė, pasakiusi, kad tai yra pil. G., o jam pačiam paklausus vairuotojo pavardės, šis prisistatė pil. G. pavarde. Vairuotojas sakęs, kad, važiuojant, jo vairuojamą automobilį sumėtė dėl šlapios kelio dangos ir jis nuvažiavo nuo kelio. Kadangi vairuotojas buvo neblaivus, kuris, gazuodamas, bandė išvažiuoti, jis iš automobilio spynelės buvo ištraukęs raktelius, kuriuos vėliau vairuotojui grąžino, nes pastarasis, pasakęs, kad eina ieškoti pagalbos, nuėjo link daugiabučių namų. Jis pats policijos, kurią kvietė jo sutuoktinė, nelaukė ir nuėjo pas uošvius, tačiau gal po 15 minučių vėl sugrįžo į įvykio vietą, kur jau buvusiems policijos pareigūnams papasakojo tai, ką matė.

Liudytoja L. B., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, buvo gautas iškvietimas dėl sukelto eismo įvykio adresu: (duomenys neskelbtini), Su kolega M. D. nuvykus į įvykio vietą, autobusų sustojimo stotelėje buvo rastas į griovį įvažiavęs automobilis, kuris buvo pakibęs ant stotelės suoliuko, o po automobiliu gulėjo nulaužtas kelio ženklas. Buvo išdaužtas vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlis ir priekinis stiklas. Prie automobilio vaikštinėjo žmogus, kuris iš automobilio norėjo kažką pasiimti. Įvykio vietoje rastas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, jo rankos buvo kruvinos, krauju buvo ištempta tiek išorinė vairuotojo pusės durelių rankena, tiek ir automobilio užvedimo spynelė, automobilio raktelis ir bėgių svirtis. Priekinėje keleivio sėdynėje gulėjo vazoninė gėlė. Paklausus, kas vairavo automobilį, įvykio vietoje rastas asmuo neigė pats vairavęs automobilį, paaiškindamas, kad jis tik atėjo pasiimti savo automobilio, tačiau asmens, kuris galėjo vairuoti automobilį, įvykio vietoje rastas neblaivus asmuo negalėjo įvardinti. Netrukus prie autobusų sustojimo stotelės buvo privažiavęs automobilis „ Audi “, kurio vairuotojas pažinojo įvykio vietoje rastą neblaivų asmenį, pasakydamas, kad tai (duomenys neskelbtini), kaimo gyventojas-pil. V. G., su kuriuo bendraujant, į įvykio vietą atėjo dar vienas vyriškis, kuris nurodė, kad į griovį įvažiavusį automobilį vairavo būtent įvykio vietoje rastas neblaivus asmuo, t.y. pil. V. G.. Šias aplinkybes liudytoja L. B. buvo nurodžiusi ir 2017m. vasario 15d. savo rašytame tarnybiniame pranešimė dėl ROIK Nr. 01117000081049(b.l. 72, t. 1)

Liudytojas M. D., duodamas parodymus byloje, apklaustas teisme pilnai patvirtino savo kolegės-liudytojos L. B. aiškinamas aplinkybes apie 2017m. vasario 15d. gautą pranešųimą apie sukeltą eismo įvykį adresus: (duomenys neskelbtini), ir įvykio vietoje rastą neblaivų asmensį, vaikštinėjantį prie autobusų sustojimo stitelės, į griovį įvažiavusį automobilį „ Re-nault M. S. “, kurį, kaip asmenį, vairavusį minėtą automobilį ir sukėlusį eismo įvytkį, įvardijo vėliau prie stotelės atėjęs vienas nepažįstamas vyriškis.

Iš bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacuinio pobūdžio pažymos matyti, kad 2017m. vasario 15d., apie 18⁴⁵ val., Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje buvo užregistruotas vienas pranešimas apie sukeltą techninį eismo įvykį adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo automobilis „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skambinant iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (8-613) 20437(b.l. 45-46, t. 2).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijo žurnalo išrašo matyti, kad apie gautą telefoninį pranešimą dėl eismo įvykio Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius 18⁴⁹ val. informavo ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį. Skambinęs asmuo, prisistatęs pil. M. pavarde, pranešė apie tai, kad neblaivus automobilio

„ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė kelio ženklą ir bando pasišalinti, o ji(pranešėja) bando vairuotoją sustabdyti(b.l. 39-44, t. 2).

Iš 2017m. vasario 15d. braižytos eismo įvykio vietos matyti, kad eismo įvykio vieta yra šalikelėje esantis griovys, šalia autobusų sustojimo stotelės adresu: (duomenys neskelbtini),. Įvykio vietoje rastas į griovį įvažiavęs automobilis „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas, t.y. apgadinti priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės ir priekinis kairės pusės sparnas, ir išdaužti kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis ir šoninis priekinis kairės pusės stiklas(b.l. 16-17, t. 1). Šie įvykio vietoje automobilio apžiūros metu rasti apgadinimai buvo užfiksuoti ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole(b.l. 9-15, t. 1).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, 2017m. balandžio 12d. apžiūrint į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., priverstinai nuvežtą automobilį „ Re-nault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio sėdynėje yra matoma padėta vazoninė gėlė, supakuota dovanojimui. Apžiūros metu gėlė yra sudžiuvusi, nurudavusi(b.l. 29-32, t. 1).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, 2017m. balandžio 12d. papildomai apžiūrint į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., priverstinai nuvežtą automobilį „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad surasti ir paimti kraujo pėdsakus, automobilio salone nuo centrinės vairo dalies kairės pusės ant sterialaus tampono buvo paimtas rusvos spalvos, panašios į kraują, nuoplova, kuri buvo supakuota į voką Nr. 1. Tęsiant apžiūrą, ant pavarų svirties apmušalo buvo rasta kita rusvos spalvos, panaši į kraują, dėmė, nuo kurios ant sterilaus tampono buvo paimta nuoplova, kuri buvo supakuota į popierinį voką Nr.2. Dra viena rusvos spalvos, panaši į kraują, dėmė buvo rasta ant užvedimo spynelės korpuso, nuo kurios ant sterilaus tampono taip pat buvo paimta nuoplova, kuri buvo supakuota į popierinį voką Nr.3(b.l. 33-36, t. 1).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad, atlikus trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2017m. balandžio 12d. apžiūrint automobilį „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip objektų tyrimą, buvo nustatyta, kad ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su kaltinamojo-pil. V. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas kaltinamojo-pil. V. G. lokusų genotipui, t.y. atsistikitinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000002%(b.l. 37-45, t. 1)..

Iš neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu matyti, kad, 2017m. vasario 15d., 19⁰⁶ val., patikrinus kaltinamojo V. G., kaip asmens, vairavusio transporto priemonę, fiziologinę būseną(blaivumą), pastarajam buvo nustatytas 2,16 promilės girtumas(b.l. 109, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio 2017m. vasario 15d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 12matyti, kad pagal Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK 2017m. vasario 15d. išrašytą siuntimą atlikti medicininę apžiūrą, minėtą dieną, 19⁴⁵ val., į VšĮ

„ Ukmergės ligoninė “ buvo atvykęs kaltinamasis V. G., iš kurio buvo paimtas kraujo mėginys(b.l. 110, 112, t. 1).

Iš teisme išvardintos byloje esančios specialisto išvados etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, atlikus iš kaltinamojo V. G. paimto kraujo mėginio tyrimą, jame nustatyta mažiausia koncentracija 2,85 % promilės etilo alkoholio(b.l. 111, 113-115, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017m. vasario 15d., apie 18⁴⁹ val., vakare, kaltinamasis V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, kiemo važiuodamas link kelio Ukmergė-Raguva, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio, trenkėsi į kelio ženklą „ Stotelė “ ir autobusų sustojimo stotelės suolelį. Nors kaltinamasis V. G., duodamas parodymus byloje, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nurodė, kad jis kelias paras iš eilės, tame tarpe ir įvykio dieną, girtavo, pats 2017m. vasario 15d. automobilio nevairavo, kas galėjo sėsti už jo automobilio vairo, jis nežino, o apie autobusų sustojimo stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini),., nuo kelio į griovį nuvažiavusį jam priklausantį automobilį „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs telefonu, jam pranešė pažįstamas E. D., po ko jis buvo nuėjęs į įvykio vietą pasižiūrėti savo automobilio, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo V. G. aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes jo parodymus visiškai paneigia tiek visos teisminio tardymo metu byloje išaiškintos aplinkybės, tiek ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad 2017m. vasario 15d., apie 18⁴⁵ val., Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje buvo užregistruotas vienas pranešimas apie sukeltą techninį eismo įvykį adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo automobilis „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skambinant iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (8-613) 20437. Skambinęs asmuo, prisistatęs pil. M. pavarde(dabartinė pavardė-V.), pranešė apie tai, kad neblaivus automobilio „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė kelio ženklą ir bando pasišalinti, o ji(pranešėja) bando vairuotoją sustabdyti. Teismui savo iniciatyva užklausus Bendrąjį pagalbos centrą dėl informacijos apie gautą pranešimą dėl nagrinėjamo eismo įvykio pateikimo, gautas minėtas garso įrašas, įrašytas į CD kompaktinį diską(laikmeną), buvo perklausytas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 45-46, t. 2). Apie gautą telefoninį pranešimą dėl eismo įvykio Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius 18⁴⁹ val. informavo ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį, ką patvirtina teismo iniciatyva išsireikalautas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašas(b.l. 39-44, t. 2). Apie eismo įvykį pranešęs asmuo-pil. J. V.(buvusi pavardė-M.), davusi parodymus byloje, kaip liudytoja, buvo apklausta ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kuri, pilnai patvirtindama savo telefoniniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, papildomai nurodė, kad 2017m. vasario 15d., vakare, ji su sutuoktiniu buvo atvykusi pas savo tėvus, gyvenančius adresu: (duomenys neskelbtini),. Jiems stovint prie namo laiptinės, pamatė, kaip iš gretimo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gatvėje, kiemo išvažiavo automobilis, kuriame matė tik vieną sėdintį vairuotoją. Automobiliui pravažiavus pagrindiniu keliu, netrukus išgirdo smūgį. Užtrukę keliolika sekundžių, ji su sutuoktiniu nuėjo į įvykio vietą, kur autobusų sustojimo stotelėje pamatė į griovį įvažiavusį automobilį, kuris buvo pakibęs ant stotelės suoliuko, o po automobiliu gulėjo nulaužtas kelio ženklas. Be vairuotojo nei automobilyje, nei šalia automobilio daugiau žmonių įvykio vietoje nebuvo. Automobilio vairuotojas gazavo, norėdamas išvažiuoti iš griovio ir pasišalinti. Tai pamatęs, jos sutuoktinis iš automobilio spynelės ištraukė raktelius ir vairuotojui neleido važiuoti. Vairuotojui išlipus iš automobilio, ji atpažino (duomenys neskelbtini), kaimo gyventoją V. G., kurį pažinojo nuo pat vaikystės, nes, dar gyvendama su tėvais, V. G. ne vieną kartą matydavo važinėjantį neblaivų su dviračiu. Matėsi, kad V. G. buvo akivaizdžiais neblaivus, nes iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalba buvo nerišli. Ji tik išgirdusi, kaip V. G. jos sutuoktiniui pasakęs, kad kažkur važiavo, tačiau kitų pokalbio detalių negirdėjo, nes tuo metu skambino bendruoju pagalbos telefonu, policijai pranešdama apie įvykį. Šias liudytojos J. V. aiškinamas aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas pastarosios sutuoktinis-kitas liudytojas M. V., kuris, patvirtidamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad įvykio vietoje rastame į griovį nuvažiavusiame automobilyje buvo išdaužtas vairuotojo pusės durelių stiklas, stiklo šukės buvo pabirusios ir automobilio salono viduje. Automobilyje, už vairo sėdėjęs asmuo jam buvo nepažįstamas, kurį gerai pažinojo jo sutuoktinė, pasakiusi, kad tai yra pil. G., o jam pačiam paklausus vairuotojo pavardės, šis prisistatė pil. G. pavarde. Vairuotojas sakęs, kad, važiuojant, jo vairuojamą automobilį sumėtė dėl šlapios kelio dangos ir jis nuvažiavo nuo kelio. Kadangi vairuotojas buvo neblaivus, kuris, gazuodamas, bandė išvažiuoti, jis iš automobilio spynelės buvo ištraukęs raktelius, kuriuos vėliau vairuotojui grąžino, nes pastarasis, pasakęs, kad eina ieškoti pagalbos, nuėjo link daugiabučių namų. Jis pats policijos, kurią kvietė jo sutuoktinė, nelaukė ir nuėjo pas uošvius, tačiau gal po 15 minučių vėl sugrįžo į įvykio vietą, kur jau buvusiems policijos pareigūnams papasakojo tai, ką matė. Vien ta aplinkybė, kad teisme apklausta liudytojas J. V. gerai pažįsta kaltinamąjį V. G., negali būti vertintina kaip šios liudytojos siekimas apkalbėti kaltinamąjį, kaltinant jį eismo įvykio sukėlimu, vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, nes bylos duomenimis nėra nustatyta, kad tarp liudytojos J. V. ir kaltinamojo V. G. praeityje būtų buvę kokie nors asmeniniai santykiai ar konfliktai, kas leistų teismui pagrįstai manyti, jog liudytoja J. V. dėl ko nors yra suinteresuota baudžiamosios bylos baigtimi. Priešingai, pats kaltinamasis V. G., duodamas parodymus teisme, nurodė, kad nei liudytojos J. V., nei liudytojo M. V. jis asmeniškai nepažįsta, iš kurių liudytojas M. V., pasak kaltinamojo, galimai yra vienas iš tų jaunuolių, su kuriuo jis(kaltinamasis V. G.) yra turėjęs konfliktą 2016m. spalio mėn. dėl statomų automobilių neleistinoje vietoje, t.y. ant žalios vejos, ir sulaukęs grasinimų, tačiau taip teigdamas, kaltinamasis nebuvo tikras tokių aplinkybių aiškinimo tikrumu, t.y. kad pil. M. V. yra būtent tas asmuo, su kuriuo jis konfliktavo. Esant tokioms aplinkybėms, netikėti ir abejoti tvirtais ir nuosekliais liudytojų I V. ir M. V., kaip asmenų, įvykio vietoje tiesiogiai mačiusių už automobilio, sukėlusio eismo įvykį, vairo sėdėjusį galimai neblaivų vairuotoją-kaltinamąjį V. G., teismui nėra pagrindo. Be to, liudytojų J. V. ir M. V. aiškinamas aplinkybes apie įvykusį eismo įvykį ir jį sukėlusį galimai neblaivų vairuotoją patvirtino ir teisme, kaip liudytojai, apklausti policijos pareigūnai L. B. ir M. D., pagal pranešimą 2017m. vasario 15d. vykę į eismo įvykio vietą, pasak kurių, įvykio vietoje buvo rastas autobusų sustojimo stotelėje į griovį įvažiavęs automobilis, kuris buvo pakibęs ant stotelės suoliuko, o po automobiliu gulėjo nulaužtas kelio ženklas. Buvo išdaužtas vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlis ir priekinis stiklas. Prie automobilio vaikštinėjo žmogus, kuris iš automobilio norėjo kažką pasiimti. Įvykio vietoje rastas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, jo rankos buvo kruvinos, krauju buvo ištempta tiek išorinė vairuotojo pusės durelių rankena, tiek ir automobilio užvedimo spynelė, automobilio raktelis ir bėgių svirtis. Priekinėje keleivio sėdynėje gulėjo vazoninė gėlė. Pasak liudytojų L. B. ir M. D., paklausus, kas vairavo automobilį, įvykio vietoje rastas asmuo neigė pats vairavęs automobilį, paaiškindamas, kad jis tik atėjo pasiimti savo automobilio, tačiau asmens, kuris galėjo vairuoti automobilį, įvykio vietoje rastas neblaivus asmuo negalėjo įvardinti. Netrukus prie autobusų sustojimo stotelės buvo privažiavęs automobilis „ Audi “, kurio vairuotojas pažinojo įvykio vietoje rastą neblaivų asmenį, pasakydamas, kad tai (duomenys neskelbtini), kaimo gyventojas-pil. V. G., su kuriuo bendraujant, į įvykio vietą atėjo dar vienas vyriškis, kuris nurodė, kad į griovį įvažiavusį automobilį vairavo būtent įvykio vietoje rastas neblaivus asmuo, t.y. pil. V. G.. Šias aplinkybes teisme apklausta liudytoja L. B. buvo nurodžiusi ir 2017m. vasario 15d. savo rašytame tarnybiniame pranešimė dėl ROIK Nr. 01117000081049(b.l. 72, t. 1). Liudytojų-policijos pareigūnų L. B. ir M. D. aiškinams aplinkybes apie įvykio vietoje rastą automobilį, jo apgadinimus ir kitus pėdsakus patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 9-17, 29-32, t. 1). Papildomos automobilio apžiūros metu ant sterilių tamponų buvo paimtos rastos kraujo pėdsakų nuoplovos, kurias ištyrus, lyginant su kaltinamojo V. G. paimtu kraujo mėginiu, buvo nustatyta, kad ant tirti pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2017m. balandžio 12d. apžiūrint automobilį „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasto vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, genotipas sutampa su kaltinamojo-pil. V. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų pil. V. G. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000000000000002%(b.l. 33-45, t. 1). Savo ruožtu paties kaltinamojo V. G. aiškinamos įvykio aplinkybės byloje yra vertintinos tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, kuriuos patvirtina visų byloje išaiškintų aplinkybių visuma, todėl kaltinamojo V. G. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti. Byloje nesivadovautina ir liudytojų M. T. E. D. ir A. N., kurie buvo apklausti ir bylos nagrinėjimo teisme metu, duotais parodymais byloje, nes visi šie asmenys nebuvo tiesioginiai paties eismo įvykio ir šį įvykį sukėlusio asmens, vairavusio automobilį, liudytojai, tik patvirtinę paties kaltinamojo V. G. aiškinimą apie tai, kad neva jis pats automobilio nevairavęs, tačiau visų šių liudytojų aiškinamos aplinkybės papildo kitus byloje surinktus įrodymus ir neprieštarauja visų byloje išaiškintų aplinkybių visumai.

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kadangi patikrinus kaltinamojo V. G., kaip šalia įvykio vietoje buvusių liudytojų įvardinto asmens, sukėlusio eismo įvykį, vairuojant automobilį, paimto kraujo mėginį, jame buvo nustatyta mažiausia komcentracija 2,85 promilės alkoholio(b.l. 110-115, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo V. G. kaltė dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, yra pilnai įrodyta, todėl jo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 7d., požymius, t.y. asmens vairavimas kelių transporto priemonės, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo V. G. taikymo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo V. G. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo V. G. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo V. G. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis V. G. nusikalsta pirmą kartą, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo V. G. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis, kaip pirmą kartą teisiamas asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajam V. G., kuris šiuo metu niekur nedirba ir registruojasi darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-bauda. Pagal seną LR BK 47 str. redakciją įstatymas asmenims už padarytą nesunkų nusikaltimą nenumatė galimos skirti baudos minimalios ribos, numačius, kad bauda yra nustatoma iki 500 MGL dydžio(LR 2011m. balandžio 21d. įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio 2011m. balandžio 28d., redakcija). 2017m. spalio 06d. įsigaliojo nauja LR BK 47 str. redakcija, pagal kurią asmenims už padarytą nesunkų nusikaltimą bauda yra nustatoma nuo 50 iki 2000 MGL dydžio(2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtintos LR BK 47 str. 3d. 2p. redakcija). Kadangi baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios(LR BK 3 str. 3d.), kaltinamajam V. G., kaip asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą, yra taikytinos baudos, kaip pagrindinės bausmės, dydžių nuostatos pagal seną LR BK 47 str. redakciją, galiojusią iki 2017m. spalio 06d., paskyrus ilgesnį paskirtinos baudos susimokėjimo terminą(2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtintos LR BK 47 str. 3d. 2p. ir 5d. redakcija).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Kadangi kaltinamasis V. G. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis iki jam inkriminuojamos veikos padarymo jau ne vieną kartą yra buvęs baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi(b.l. 164-168, t. 1), atsižvelgiant į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir į paties kaltinamojo V. G. asmenybę, kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis.

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2017m. vasario 20d. nutarimu kaltinamajam V. G. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Renault M. S.-

nic “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas VF1JA0F0518610268, visiškai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2017m. vasario 20d. iki 2017m. rugpjūčio 20d. imtinai, vėliau teismo nutartimi šį terminą pratęsus trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2017m. rugsėjo 21d., turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b. 1. 21-22, t. 1, b.l. 30, t. 2). Nušalinus kaltinamąjį V. G. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 20, t. 1).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VĮ „ Regitra “ duonenų bazės informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad automobilis „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas VF1JA0F0518610268, kurį vairavo neblaivus kaltinamasis V. G., yra registruotas paties kaltinamojo-pil. V. G., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu(b.l. 18, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn(LR BK 72 str. 1d.). Kaltininkui priklausantis konfiskuojamas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais(LR BK 72 str. 3d.).

Kadangi automobilis, kurį vairavo neblaivus kaltinamasis V. G., yra paties kaltinamojo nuosavybė, o kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, atsižvelgiant j tai, kaltinamasis V. G. iki jam inkriminuojamos veikos padarymo ne vieną kartą yra buvęs baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuris, vairuodamas automobilį, padarė ir eismo įvykį, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, kad kaltinamasis nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui bei vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), kaltinamojo V. G. vairuota transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina(LR BK 72 str. 3d.).

Kaltinamajam V. G. pareiškus įtarimą baudžiamojoje byloje, jo interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme gynėjas atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 50 str. 3d. pagrindu(b.l. 134, t. 1, b.l. 12, t. 2).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis L. P. dar ikiteisminio tyrimo metu 2017m. kovo 03d. su prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo jam užtikrinimo jo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07531-17, kuri 2017m. kovo 09d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-965-4987 suteikė kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą, paskirdamas advokatą V. Kersnauską atstovauti kaltinamojo V. G. interesus byloje(b.l. 132-133, t. 1). Kadangi Tarnybos sprendimu kaltinamasis V. G. yra 100 procentų atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., ir nuteisti, paskiriant 40 MGL 1.506,40 Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų ir 40 eur/ct.) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės-baudos laiką įskaityti laikotarpį nuo 2017m. vasario 15d., 19⁰⁶ val., iki 2017m. vasario 16d., 12⁰⁸ val., imtinai, t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dienaą, kada kaltinamasis V. G. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai bendroje 75,32 Eur.(septyniasdešimt penkių eurų ir 32 eur/ct.) sumoje.

Likusi mokėtina baudos dalis 1.431,08 Eur.(vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro ir 08 eur/ct.) sumoje turi būti sumokėta per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2017m. vasario 16d., t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo pagal 2017m. vasario 16d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę-dokumento paėmimas paėmimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 7p. ir 72 str. 3d. pagrindu kaltinamajam V. G. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. automobilio „ Renault M. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas VF1JA0F0518610268, su užvedimo rakteliu, kuris laikinai saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., konfiskavimą.

Kardomąją priemonę-dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. 00607502, išduoto 2015m. lapkričio 10d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. V. G. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. 00607502, išduotą 2015m. lapkričio 10d. VĮ „ Re- gitra “, registruotą pil. V. G. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Rinaldas Adamonis