- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-919-524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šalnos prekyba“, R. Vilimo
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D. Žukauskienė Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1; 44.2.4.2; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. gruodžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovei R. M., atsakovės atstovams adv. Artūrui Jaskelevičiui, S. V., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalnos prekyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Šalnos prekyba“, R. Vilimo šaldytuvų remonto įmonei „Šalna“, institucijos, teikiančios išvadą, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl sutarčių nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakovais ? UAB „Šalnos prekyba“ sutartį Nr. 2007-05/22PB ir R. Vilimo šaldytuvų remonto įmone „Šalna“ sutartį Nr. 2007-05/22, priteisti iš atsakovės UAB „Šalnos prekyba“ už oro kondicionierių sumokėtus 4600 Lt, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB ,,Šalnos prekyba“ ieškovei R. M. 4600 Lt žalos atlyginimo, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1068 Lt bylinėjimosi išlaidų, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 4600 Lt sumos nuo 2007-11-10 iki teismo sprendimo įvykdymo, nutraukė 2007-05-22 sutartį Nr. 2007-05/22 PB su atsakove UAB ,,Šalnos prekyba“ ir 2007-05-22 sutartį Nr. 2007-05/22 su atsakove R.Vilimo šaldytuvų remonto įmone ,,Šalna“. Nustatė, jog ieškovei buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą pagrįstas ir tenkintinas. Pažymėjo, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymas numato neturtinės žalos atlyginimą, ieškovė patyrė nepatogumus, išgyvenimus, gindama savo teisėtus reikalavimus, todėl jai priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šalnos prekyba“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 4600 Lt kondicionieriaus kainą, tačiau neatkreipė dėmesio, jog ją sudaro ir montavimo darbai. Pažymi, jog daiktas netinkamai veikė ne dėl atsakovės, o dėl ieškovės veiksmų, už kuriuos ji atsako, todėl atsakovei negalėjo būti taikoma turtinė atsakomybė. Teigia, kad atsakovei nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame buvo priimtas ginčijamas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija teikianti išvadą, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės bute buvusius elektros įtampų svyravimus ir vadovavosi tik prielaidomis. Pažymi, kad apeliantas dalyvavo ankstesniame teismo posėdyje ir su 2009-02-10 teismo posėdžio data buvo supažindintas pasirašytinai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008). Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui. Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. G., bylos Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008, 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009 ). Be to, vartotojų teisių gynimo nuostatos detalizuotos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus metodikoje ,,Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga‘‘(Teismų praktika Nr.30).
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė ir UAB ,,Šalnos‘‘ prekyba 2007-05-22 sudarė sutartį, kurios dalykas buvo oro kondicionierius ,,Samsung‘‘ AQ 09FA ir jo montavimo darbai už 4600 Lt, tačiau šis kondicionierius per 4 mėnesių laikotarpį ( 2007m. vasara) sugedo 3 kartus ir šią aplinkybę pripažįsta atsakovas, nes rašte (b.l.64) nurodo, kodėl nebuvo šie trys gedimai pažymėti garantinėje kortelėje. 2008m. gegužės mėnesį ieškovė įjungė kondicionierių, tačiau jis vėl neveikė, atsakovo atstovas garantinėje kortelėje pažymėjo, kad aparatas pripildytas freono, tačiau prietaisas veikė tik porą valandų. 2008-06-04 atsakovo atstovai konstatavo, kad dėl įtampos svyravimų sudegė prietaiso mikroschema ir garantinis remontas netaikomas ( b.l.58-69). Taip pat byloje nustatyta, kad šio prietaiso naudojimo instrukcija buvo pateikta tik į bylą ir ji nebuvo įteikta ieškovei po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad kondicionierius netinkamai veikė ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl ieškovės veiksmų, nes ji yra atsakinga už elektros įtampos svyravimą bute, tačiau šis motyvas prieštarauja pirkimo-pardavimo sutarties 2.4 p. ir ieškovei neįteiktai kondicionieriaus naudojimo instrukcijai. Visų pirma ieškovė, būdama užsakove, sutarties 2.4 p. įsipareigojo vykdyti mechanikų rekomendacijas oro kondicieriaus eksploatacijai ir tinkamai jį prižiūrėti pagal naudojimosi instrukcijos reikalavimus. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kokių atsakovo rekomendacijų ieškovė nevykdė iki 2008 m. birželio mėnesio, nes iki to laiko prietaisas tinkamai neveikė. Taip pat nėra įrodymų, jog ieškovė nesilaikė naudojimosi instrukcijos reikalavimų, net įvertinus ieškovės elektros tinklo gedimą, instrukcijoje buvo nustatyta, kad jei kondicionieriui veikiant įvyks elektros tinklo gedimas, kintamos srovės, jis išsijungs. Atsiradus elektrai, kondicionierius pradės veikti automatiškai. Instrukcijos skyriuje ,,Dažnai pasitaikančių gedimų šalinimas‘‘, nėra pateikta jokios nuorodos į elektros įtampos reguliatorių, todėl atsakovas, būdamas ne tik prietaiso pardavėju bet ir rangovu, nes įsipareigojo atlikti montavimo darbus, yra atsakingas už šio trūkumo savalaikį nustatymą.
Paminėta sutartis leidžia padaryti išvadą, kad šalių ginčas kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, nes užsakovė yra fizinis asmuo, jos užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti jos ir šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas – juridinis asmuo (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Ši sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Kadangi rangovu pagal vartojimo rangos sutartį visada yra verslininkas, tai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. J. ir kt. v. UAB „ Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-524/2004).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-581 konstatuota, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ieškovės pasirinktą vartotojo teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje, t. y. vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Nutrauktos sutarties dalykas apėmė ir kondicionieriaus, kaip prietaiso, įsigijimą, ir jo montavimo darbus, todėl neparemtas įstatymu ir logikos dėsniu apeliacinio skundo motyvas dėl galimybės išskirti montavimo darbus ir nepriteisti už juos ieškovės sumokėtos pinigų sumos. Šiuo atveju sutarties dalykas yra nedalus.
LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 5 p. redakcija, galiojusi ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, numatė ieškovei teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o neturtinės žalos atlyginimas yra galimas tik įstatymo numatytais atvejais, todėl šiuo atveju yra pagrindas priteisti ieškovės prašomą neturtinę žalą pagal CK 6.250 str. nustatytus kriterijus. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Visais atvejais būtina analizuoti teisinio santykio šalių elgesį. Tačiau šioje byloje yra teisiškai reikšminga tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė motyvų dėl neturtinės žalos dydžio, todėl įvertinus tai, kad ieškovė įsigijo pakankamai brangų buitinį prietaisą, pateikė įrodymus, jog jis buvo būtinas dėl sūnaus ligos, šis įrenginys skirtas vasaros sezonui, todėl praktiškai du sezonus ieškovė, investavusi pinigų sumą, negalėjo naudotis šiuo prietaisu. Šios aplinkybės buvo susijusios su papildomomis ieškovės laiko sąnaudomis, dvasiniais išgyvenimais ir net šeimos nario sveikata, nes geros buities sąlygos užtikrina asmens sveikatos būklę, todėl teismas pagrįstai patenkino šią ieškinio dalį.
Paminėtais motyvais skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.