Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-478-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-12-07Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
1A-283-478-2013
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01252-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-283-478-2013

Teisėjas Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01252-2012-7

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, nuteistajam A. S., gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie 2011-03-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė skirta 2 (dveji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2012-10-08 apie 3 val., veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, slapta iš gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą - R. A. priklausančią 3000 litų vertės motorinę valtį „Suzumar DS320“ registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 4600 litų vertės savaeigę žoliapjovę „Partner“ ir R. V. priklausančią 300 litų vertės priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu bendrai pagrobė R. A. priklausantį 7600 litų vertės turtą bei R. V. priklausantį 300 litų vertės turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas teigia, kad nuosprendis yra neobjektyvus, nepagrįstas, šališkas, priimtas vadovaujantis nepagrįstomis prielaidomis, o ne pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaip kaltininko padarius šią nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apeliantas taip pat nurodo, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandęs ir pasimetęs, todėl šie parodymai yra neteisingi. Teisme jis davė teisingus parodymus. Nuteistasis teigia, kad nebuvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, nėra jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Skundo autoriaus teigimu, jo nekaltumą patvirtina eksperto išvada, kurioje nustatyta, kad įvykio vietoje rasti batų pėdsakai jam nepriklauso. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p., teigia, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.).

LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nuosprendis laikomas teisėtu, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juo įvertino, ir pagrįstai A. S. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., teisingai paskyrė jam bausmę pagal LR BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

LR BK 178 str. 1 d. reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nuteistojo A. S. kaltė padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiųjų R. A. ir R. V., liudytojų D. V. ir M. L. parodymais, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Liudytojų D. V. ir M. L. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais nustatyta, kad 2012-10-08 apie 03.35 val. jie patruliavo tarnybiniu automobiliu Marijampolės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Priekyje 600-700 metrų atstumu pastebėjo automobilį - sedaną su priekaba, kuris įvažiavo iš A5 kelio į (duomenys neskelbtini) gatvę. Šis automobilis pavažiavo link jų tarnybinio automobilio ir apie 150 metrų nuo jų sustojo. Matė, kaip iš automobilio išlipo žmogus, kuris atkabino priekabą, įsėdo atgal į automobilį, jį apsuko ir nuvažiavo link kelio A5. Automobilis įvažiavo į A5 kelią ir važiavo Vilkaviškio kryptimi, jie tarnybiniu automobiliu šį automobilį sekė iš paskos apie 600 metrų atstumu. Matė, kaip šis automobilis magistralėje sustojo, apsisuko bei pradėjo važiuoti atgal priešpriešine eismo juosta link Marijampolės, tada jį sustabdė. Buvo nustatyta, jog tai automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo A. S.. Paliktoje (duomenys neskelbtini) gatvėje priekaboje buvo pakrauta žoliapjovė (b.l. 146, t. 1). Šių liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės taip pat sutampa su D. V. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys nukentėjusiųjų parodymus ir rašytinius bylos įrodymus, šie liudytojai vykdė savo tarnybines funkcijas, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Be to, šių liudytojų parodymais paneigiami A. S. parodymai apie tai, kad jis važiavo ieškoti nukritusio rato gaubto, nes nei liudytojas D. V., nei liudytojas M. L. nenurodė aplinkybės, kad A. S. būtų sustojęs ir ko nors ieškojęs.

Nukentėjusiojo R. A. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad iš vakaro jis grįžo iš žvejybos, kieme paliko automobilio priekabą, ant jos buvo pritvirtina pripučiama valtis, o apie 4.30 val. jam paskambino R. V., kuris paprašė pažiūrėti, ar kieme yra priekaba. Po skambučio išėjo į kiemą ir pamatė, kad nėra priekabos su valtimi, taip pat pastebėjo, jog iš kiemo pavogta savaeigė žoliapjovė (b. l. 145).

Nukentėjusiojo R. V. parodymais teisme nustatyta, kad 2012-10-08 apie 04 val. Ryto iš atvažiavusių policijos pareigūnų ir R. A. sužinojo, kad pavogta jo priekaba bei joje buvusi valtis (b. l. 145). Nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, atitinka protokoluose-pareiškimuose nurodytoms aplinkybėms (b. l. 2-3), liudytojų parodymams ir rašytiniams įrodymams, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

Nuteistojo A. S. kaltę padarius LR BK 178 str. 1 d. nurodytą nusikalstamą veiką taip pat patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu rasti automobilio padangų ridos pėdsakai, avalynės pado pėdsakas, kurie paimti trijuose gipso išliejose. (b. l. 4-13); įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, keli šimtai metrų iki kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai stovi pilkos spalvos automobilis Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netoli jo stovi pilkos spalvos lengvojo automobilio priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje specialiomis virvėmis pritvirtinta savaeigė žoliapjovė ,,Patrner P125107“ (b. l. 16-19); tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnai D. V. ir M. L. matė, kaip į (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, nuo kelio A5 atvažiavo automobilis su puspriekabe, automobilio vairuotojas, pastebėjęs policijos automobilį, staigiai sustojo, atsikabino puspriekabę, kurią paliko važiuojamojoje kelio dalyje, apsisuko ir pradėjo važiuoti atgal link kelio A5, taip palikta puspriekabė trukdė kitų transporto priemonių eismui, todėl buvo pradėta persekioti nuvažiuojantį automobilį 500-600 m atstumu, kitų automobilių nebuvo, automobilis, pavažiavęs 1-1,5 km, apsisuko ir pradėjo važiuoti link policijos automobilio, priartėjus, automobilis Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S., buvo sustabdytas, paklaustas, kodėl paliko puspriekabę ant važiuojamosios kelio dalies, A. S. paaiškino, kad jis važiuoja iš Vilkaviškio į Marijampolę ir jokios puspriekabės nepaliko (b. l. 34); daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, jos metu fiksuota, jog automobilio gale yra kablys, skirtas priekabai užkabinti, automobilio salone rasta plastikinė apsauga nuo kablio, dvi poros pirštinių (b. l. 40-49); specialisto išvada, iš kurios matyti, kad 2012-10-08 (duomenys neskelbtini), apžiūrint įvykio vietą, rasti ir fotonuotraukose užfiksuoti transporto priemonės ridos pėdsakai yra palikti ratais, kurių padangos tokios pačios rūšies, kaip ir automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių ratų padangos (b. l. 60-62). Būtent įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 4-13) ir specialisto išvadoje (b. l. 60-62) užfiksuoti duomenys paneigia nuteistojo A. S. parodymus, kad jis (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gale įvažiavo į keliuką, o jam nepažįstami asmenys prikabino priekabą, nes įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad priekaba su gumine valtimi stovėjo aikštelėje priešais namą, savaeigė žoliapjovė, kuri buvo pavogta, stovėjo vejoje, šioje vejoje žolėje rasti įspaustiniai ir ridos pėdsakai, kurie tęsiasi pievoje už gyvatvorės iki kelio (duomenys neskelbtini), ant kurio taip pat rasti įspaustiniai transporto priemonės ratų padangų pėdsakai, kuriuos ištyrus duota specialisto išvada, jog įvykio vietos apžiūros metu rasti ir užfiksuoti transporto priemonės ridos pėdsakai yra palikti ratais, kurių padangos tokios pačios rūšies, kaip ir automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių ratų padangos.

Šalies argumentai

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo nekaltumą patvirtina eksperto išvada, kurioje nustatyta, kad įvykio vietoje rasti batų pėdsakai jam nepriklauso. Iš specialisto išvados nustatyta, kad gipsinėje išliejoje užfiksuotas avalynės pado pėdsakas, paimtas 2012-10-08 apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), yra paliktas ne A. S. tyrimui pateiktais sportiniais bateliais, o kita avalyne. Nukentėjusysis R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad daiktus privalėjo vogti ne vienas žmogus, vienas nebūtų tiek toli nunešęs valties bei nebūtų pakrovęs žoliapjovės į priekabą (b. l. 145). Specialisto išvada ir nukentėjusiojo parodymai tik patvirtina, kad nuteistasis A. S. nusikalstamą veiką įvykdė ne vienas. Visų šių aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S., veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, slapta pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., bei paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad nuosprendis yra neobjektyvus, nepagrįstas, šališkas bei priimtas vadovaujantis nepagrįstomis prielaidomis.

Nuteistasis teigia, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandęs, pasimetęs ir davė neteisingus parodymus, teisme jis nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, bei rašytiniais įrodymais, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nuo pirmos apklausos naudojosi advokato paslaugomis, todėl turėjo galimybę gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, bei sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo parodymai yra nelogiški ir nenuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Nuteistojo parodymai pagrįstai vertinti kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo L. L. parodymai tik patvirtino aplinkybę, kad nuteistasis buvo pas jį palikęs obuolius, tačiau jo parodymais nepaneigiama nuteistojo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d., nes jis apie nusikalstamos A. S. veikos aplinkybes nepateikė jokių duomenų. Be to, šis liudytojas negalėjo nurodyti tikslios datos, kada nuteistasis pas jį atvežė obuolius, taip pat parodė, kad nuteistasis A. S. obuolius atvežė automobiliu Seat Toledo, o A. S. buvo sulaikytas vairuojantis automobilį Audi 100. A. S. pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės tik patvirtina faktą, kad liudytojas L. L. telefonu bendravo su jo bylą tyrusia tyrėja, tačiau nepaneigia byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje suklysta nurodant, kad A. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d. Teismui perduotame kaltinamajame akte A. S. buvo kaltinamas nusikaltimu, numatytu LR BK 178 str. 1 d., byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje taip pat kaltinant A. S. pagal LR BK 178 str. 1 d.. Nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad A. S. kaltinamas nusikaltimu, numatytu LR BK 178 str. 1 d., rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė A. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. Kaltinimas A. S. teisme nebuvo pakeistas, todėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta LR BK 178 str. 2 d. vertinama kaip rašymo apsirikimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir pagrįstai A. S. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d., todėl tenkinti A. S. prašymą jį išteisinti nėra pagrindo.

Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai: Algirdas JaliniauskasGytis Večerskas