- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-1143-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13585-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Stropus“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Revestus“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Stropus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Stropus“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Revestus“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „Stropus“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės UAB „Revestus“ 30 622,98 Eur skolos, 3 491,12 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad skolininkė nuolatos vėluoja atsiskaityti su Sodra, yra atsakovu 25 civilinėse bylose, taigi skolininkė turi nemažai skolų, jos mokumas kvestionuotinas, todėl yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi kreditorės UAB „Stropus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas pažymėjo, kad kreditorė nenurodė, kokių konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių prašoma. Taip pat nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti pagrįstas dokumentais, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų buvimą.
4. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad skolininkas turi skolą VSDFV, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viešai prieinamais www.rekvizitai.lt duomenimis, nors 2019-2020 metais skolininkė turėdavo skolų VSDFV, tačiau jas sumokėdavo, nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. skolininkė socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, duomenys nuo 2020 m. balandžio 16 d. neskelbiami. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, jog skolininkės atžvilgiu yra iškeltų bylų, tačiau jai laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) nėra pritaikytos. Pažymėjo, jog kreditorė nepateikė duomenų apie skolininkės finansines galimybes, turimą turtą, kitus kreditorinius įsipareigojimus, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog teismo įsakymo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas ar neįmanomas. Sprendė, jog iš pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad skolininkės finansinė padėtis yra bloga, kad pareikšto reikalavimo suma skolininkei yra didelė. Teismas įvertino ir tai, kad kreditorė nepateikė duomenų apie skolininkės veiksmus, liudijančius jos ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, priešingai – pateikti dokumentai, teismo vertinimu, liudija skolininkės ketinimą atsiskaityti, prašant suteikti ilgesnį laikotarpį skolai padengti, sutrikus veiklai dėl valstybėje paskelbto karantino. Teismas nurodė, jog taikyti kreditorės prašomas laikinąsias apsaugos priemones šioje proceso stadijoje pagrindo nėra, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį; pritaikyti atsakovės UAB „Revestus“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones: taikyti skolininkei priklausančių piniginių lėšų areštą, o šių lėšų nepakakus kreditoriniam reikalavimui užtikrinti, kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą arba skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto areštą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas: 50 Eur teisinei pagalbai apmokėti bei 38 Eur žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Įprastai prašoma taikyti skolininkui priklausančių piniginių lėšų areštą, o šių lėšų nepakakus, kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą arba skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštą. Analogiškas prašymas teiktinas ir šioje byloje.
5.2. Kreditorė neturi galimybių pateikti duomenų apie skolininkės turtą. Teismui buvo pateikti duomenys iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt apie turimas skolininkės skolas Sodrai, turimus teisminius ginčus, iš kurių galima daryti išvadą, jog skolininkė artimu laiku gali tapti nemoki. Kreditorė nesutinka su teismo išvada, jog minėtų duomenų nepakanka įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
5.3. Skolininkė elgiasi nesąžiningai, manipuliuoja jai suteiktomis teisėmis bei Lietuvos Respublikoje susiklosčiusia situacija dėl šalyje paskelbto karantino: skola atsirado gerokai iki karantino paskelbimo ir jos mokumas nėra susijęs su padėtimi Lietuvos Respublikoje. Skolininkė siekia išvengti sutartinės prievolės vykdymo.
5.4. 2020 m. gegužės 12 d. Creditinfo ataskaitoje matyti, jog vidutinė skolininkės įsiskolinimų trukmė yra 58 dienos, o vidutinis apmokėjimo terminas - 107 dienos, skolininkė turi labai aukštą riziką bankrotui, kas savaime suponuoja, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, skolininkė turi 11 skolų, paskutinės skolos data yra 2020 m. balandžio 29 d., paskutinis turto areštas registruotas 2020 m. balandžio 3 d.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime prašo atmesti UAB „Stropus“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą; priteisti UAB „Revestus“ naudai atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Kreditorė nėra pateikusi įrodymų, leidžiančių pagrįstai laikyti, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
6.2. Kreditorė pripažino, jog skolininkės turtinės padėties nevertino, nes neturi galimybės gauti duomenis apie jos turtinę padėtį. Kreditorė neįrodė, jog skolininkei reikalavimo suma yra didelė, todėl vien reikalaujamos sumos dydis skolininkei, ar jos neatsiskaitymas su procesą inicijavusia kreditore patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininkės nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių.
6.3. Be to, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jokių duomenų apie skolininkės nesąžiningumą kreditorė nepateikė, o argumentai apie tariamą skolininkės nesąžiningumą, siekiant pasinaudoti situacija dėl šalyje paskelbto karantino, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Skolininkės siekis bendradarbiauti su kreditore, prašant atidėti mokėjimo terminą dėl ne dėl skolininkės kaltės susiklosčiusios padėties, nesudaro pagrindo laikyti, jog skolininkė siekė paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, kas galėtų būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.4. Vien tai, jog skolininkės atžvilgiu pradėtos bylos dėl skolų priteisimo neįrodo, jog skolininkė ketina neįvykdyti sprendimo šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų
4. Kreditorė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą – 2020 m. gegužės 12 d. Creditinfo ataskaitos kopiją.
5. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad naujai teikimas įrodymas susijęs su atskirojo skundo argumentais, jis su atskiruoju skundu buvo išsiųstas atsakovei ir pastaroji dėl jo turėjo galimybę pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovės pateiktą įrodymą priima.
Dėl atskirojo skundo esmės
6. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kreditorė nesutinka su teismo išvada, jog jos pateiktų duomenų nepakanka įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, kilo ginčas tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo.
8. Kreditorė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė UAB „Revestus“ aprašu tinklalapyje www.rekvizitai.lt (teigė, jog UAB „Revestus“ nuolatos vėluoja atsiskaityti su Sodra), taip pat duomenimis, jog UAB „Revestus“ yra atsakove dar 25 civilinėse bylose. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl šie duomenys nėra pakankami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantė atskirajame skunde deklaratyviai nesutikdama su šia teismo išvada, teismo nustatytų aplinkybių (kad 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. skolininkė socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, duomenys nuo 2020 m. balandžio 16 d. neskelbiami; kad skolininkės atžvilgiu yra iškeltų bylų, tačiau jai laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) nėra pritaikytos), neneigė, dėl jų iš esmės nepasisakė.
9. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
10. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
11. Apeliantė skolininkės nesąžiningumu laiko jos nurodytas aplinkybes dėl finansinių sunkumų priežasčių, tačiau tokios aplinkybės nėra susijusios su skolininkės veiksmais mažinant turto mastą ir nesudaro prielaidų sutikti su kreditorės argumentais, kad skolininkė siekia išvengti sutartinės prievolės vykdymo.
12. Kreditorė atskirajame skunde teigdama, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, remiasi papildomai pateikta 2020 m. gegužės 12 d. Creditinfo ataskaita, pagal kurią vidutinė skolininkės įsiskolinimų trukmė yra 58 dienos, o vidutinis apmokėjimo terminas - 107 dienos, skolininkė turi labai aukštą riziką bankrotui, skolininkė turi 11 skolų, paskutinės skolos data yra 2020 m. balandžio 29 d., paskutinis turto areštas registruotas 2020 m. balandžio 3 d., tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys taip pat nepagrindžia skolininkės turto masės mažėjimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog taikyti kreditoriaus prašomas laikinąsias apsaugos priemones šioje proceso stadijoje pagrindo nėra.
13. Atkreiptinas kreditorės dėmesys, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje vėl kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikus papildomus įrodymus ar paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
14. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.