Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimos Garnelienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

- pagal BK 225 straipsnio 1 dalį 600 MGL (78 000 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 231 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį 189 straipsnio 1 dalį subendrino apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir paskyrė subendrintą 300 MGL (39 000 Lt) dydžio baudą. Šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, BK 189 straipsnio 1 dalį, BK 231 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 050 MGL (136 500 Lt) dydžio baudą.

Iš nuteistosios S. Š. priteista Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – STT) 7 500 Lt proceso išlaidų už nusikalstamo elgesio imitacijos veiksmus. STT finansų skyriuje saugomi 1 400 Lt perduoti STT.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pastatą – dirbtuves, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu į bausmės laiką S. Š. įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 15 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. Š. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tiesiogiai savo naudai reikalavo duoti kyšį, susitarė priimti kyšį ir tiesiogiai savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, taip pat siekdama pagrįsti iš S. V. gautus pinigus, žinodama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, juos realizavo, per kitą asmenį pagamino netikrą dokumentą ir taip jį suklastojo bei siekdama pagrįsti iš S. V. gautus pinigus, žinodama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, pasikėsino juos realizuoti, aktyviais veiksmais trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, t. y.:

S. Š. dirbdama UAB ,,S.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore ir būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, UAB ,,S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 19 d., dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, iš bankrutavusios UAB ,,R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus S. V., tiesiogiai savo naudai pareikalavo duoti 15 000 Lt kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji atliktų UAB ,,R.“ bankroto procedūras (sutvarkytų bendrovės dokumentaciją ir užregistruotų VšĮ Registrų centre, paimtų pinigus iš Garantinio fondo ir sumokėtų UAB ,,R.“ darbuotojams darbo užmokestį, sutvarkytų ir perduotų dokumentus į archyvą, atliktų kitus būtinus bankroto procedūrų veiksmus) ir likviduotų bendrovę. Tęsdama savo nusikalstamą veiką S. Š. 2010 m. spalio 21 d., apie 10.35 val., minėtų patalpų koridoriuje susitarė ir tiesiogiai pareikalavo iš bankrutavusios UAB ,,R.“ direktoriaus S. V. savo naudai perduoti jai 10 000 Lt kyšį, kurio dalį – 2 000 Lt – pareikalavo atnešti iki 2010 m. spalio 26 d., ir 2010 m. spalio 27 d., apie 11.51 val., minėtame koridoriuje šią sumą iš S. V. tiesiogiai priėmė. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką S. Š., būdama minėtame pastate, kabinete be numerio, 2010 m. lapkričio 4 d., apie 9.54 val., iš S. V. tiesiogiai pareikalavo perduoti jai dalį kyšio – 3 000 Lt, iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos, ir 2010 m. lapkričio 15 d., apie 11.42 val., minėtame koridoriuje iš S. V. tiesiogiai priėmė dalį kyšio – 1 000 Lt – iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką S. Š. 2010 m. gruodžio 3 d., apie 11.08 val., minėtame pastate, kabinete be numerio, per kitą asmenį – M. T., nesuprantančią šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, iš S. V. tiesiogiai priėmė 1 000 Lt, iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos. Po to S. Š. minėtame pastate per kelis kartus iš S. V. tiesiogiai priėmė kyšį dalimis iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos: 2010 m. gruodžio 22 d., apie 12.50 val., – 1 000 Lt; 2011 m. vasario 17 d., apie 12.05 val., – 1 000 Lt. Po to S. Š. minėtame pastate 2011 m. kovo 30 d., apie 11.15 val., derinant automobilio įsigijimo aplinkybes, pažadėjo S. V. leisti išsipirkti UAB ,,R.“ turimą lengvąjį automobilį ,,Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už pusę jo vertės, t. y. 1 100 Lt, ir per kitą asmenį – UAB ,,S.“ vadybininką G. I., nesuprantančiam šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, iš S. V. priėmė 1 100 Lt kaip už parduodamą automobilį, tačiau S. V. neperdavė šio automobilio, ir 2011 m. liepos 13 d., apie 11.30 val., S. Š. minėtą sumą priskaičiavo kaip dalį kyšio iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos ir tuo būdu netiesiogiai savo naudai priėmė iš S. V. dalį kyšio. Po to S. Š. minėtame pastate 2011 m. gegužės 4 d., apie 11.43 val., iš S. V. tiesiogiai pareikalavo perduoti jai dalį kyšio – 1 000 Lt – ir 2011 m. gegužės 20 d., apie 11.40 val., minėtame pastate šią sumą iš S. V. tiesiogiai priėmė. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką S. Š., būdama minėtame pastate, 2011 m. liepos 13 d., apie 11.30 val., iš S. V. tiesiogiai priėmė likusią dalį kyšio – 1 900 Lt – iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką S. Š., nesutarusi su S. V. dėl bankrutavusios UAB „R.“ archyvo sutvarkymo, t. y., kad jis pats apsiimtų tvarkyti bankrutavusios bendrovės archyvą, 2011 m. balandžio 6 d. sudarė rangos sutartį su D. Ž. (veikiančia pagal verslo liudijimą Nr. VM 161115-1), užsakė bankrutavusios UAB „R.“ archyvo tvarkymo paslaugas (kodas: 030), už kurias ji, S. Š., 2011 m. liepos 1 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitu, serija A Nr. 8300559, susimokėjo D. Ž. iš S. V. gautais, t. y. nusikalstamu būdu laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2011 m. gegužės 20 d., pinigais – 6 000 Lt. Tokiu būdu S. Š., siekdama pagrįsti gautus nusikalstamu būdu iš S. V. pinigus, su D. Ž., nesuprantančia šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, sudarydama sandorį ir atlikdama finansinę operaciją, juos realizavo.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką S. Š., UAB ,,S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 13 d., apie 11.30 val., iš S. V. tiesiogiai priėmusi likusią dalį kyšio – 1 900 Lt – iš 10 000 Lt jos anksčiau pareikalautos kyšio sumos, siekė pagrįsti dalį nusikalstamu būdu gautų pinigų – 1 000 Lt, todėl UAB ,,S.“ buhalterei G. R., nesuprantančiai šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, nurodė parengti PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį, kad neva S. V. suteiktos archyvo tvarkymo paslaugos ir iš jo už šią paslaugą į kasą priimta 1 000 Lt suma. G. R., vykdydama S. Š. nurodymą, 2011 m. liepos 13 d., apie 11.30 val., parengė 2011 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIMP Nr. 26-2011, bei 2011 m. liepos 13 d. Kasos pajamų orderį, serija SIMP Nr. 8, kuriuose atitinkamai nurodė, kad S. V. suteiktos archyvo tvarkymo paslaugos ir iš jo priimta 1 000 Lt už archyvo tvarkymą bei pasirašė juose ir pateikė S. Š.. Tuo būdu S. Š. per kitą asmenį – G. R. – pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė bei pasikėsino atlikti finansinę operaciją – priimti į kasą 1 000 Lt, gautus iš S. V., ir taip pagrįsti aiškiai nusikalstamu būdu gautus pinigus, tačiau šios finansinės operacijos nebaigė, nes priėmusi pinigus, minėtų dokumentų nepateikė pasirašyti S. V. ir jam antrųjų egzempliorių neperdavė bei pinigų į kasą neįnešė, tokiu būdu pasikėsino realizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus.

Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, S. Š. trukdė STT Klaipėdos valdybos pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o būtent ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiajam specialistui Ž. Ž., Operatyvinės veiklos skyriaus Žvalgybos poskyrio viršininkui Ž. M., Operatyvinės veiklos skyriaus Žvalgybos poskyrio specialistui S. S., atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnio nurodytą pareigą, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams – kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, ji, S. Š., 2011 m. liepos 13 d., 12.05 val. UAB ,,S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia aktyviais veiksmais trukdė minėtiems pareigūnams atlikti su šios bylos tyrimu susijusias pareigas – atlikti tyrimo veiksmą – kratą, nes šiems paskelbus 2011 m. liepos 13 d. nutarimą dėl kratos atlikimo bei laisva valia pasiūlius jai pateikti jos kaip kyšį gautus 1 900 Lt vertės banknotus, ši nepakluso jų teisėtiems reikalavimams, o su savimi turėtus du kaip kyšį gautus 200 Lt vertės banknotus, kurių numeriai AF2356961 ir AF2373390, tuoj pat plėšė, siekė juos išmesti į šiukšliadėžę, toliau nepakluso pareigūno reikalavimui juos jam pateikti laisva valia tol, kol minėti pareigūnai prieš ją nepavartojo fizinės jėgos ir neuždėjo jai ant rankų specialios priemonės – antrankių.

Nesutinka, kad jos teiginiai apie galimybę prisiteisti bankroto administravimo išlaidas iš įmonės vadovo yra visiškai nepagrįsti, nes Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo priteisė iš UAB „K. p. c.“ vadovo A. Ž. 10 000 Lt šios bendrovės administravimo išlaidoms apmokėti, todėl ji reikalavo iš nukentėjusiojo būtent tokios pinigų sumos (teismo nustatytos precedentas) susimokėti už administravimo paslaugas, o ne duoti kyšį. Teigia, kad S. V. sutiko mokėti, bet nusiderėjo iki 10 000 Lt ir sutarė šių pinigų į apskaitą neįtraukti, todėl pinigai nebuvo įnešami į administruojamos įmonės kasą, užpajamuojami ir jų panaudojimas neatsispindėjo buhalteriniuose dokumentuose. Teigia, kad jei S. V. būtų atsisakęs sumokėti už administravimo išlaidas, būtų prašiusi teismo patvirtinti 15 000 Lt bankroto administravimo mokestį ir pateikusi ieškinį šiai sumai, jei sutikęs su šia suma – sudariusi sutartį ir gaunamas sumas įtraukusi į buhalterinę apskaitą. Taip pat, nesutinka su teismo teiginiu, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tinkamą tokių lėšų panaudojimą. Byloje yra duomenys, kad apie 6 000 Lt panaudojo archyvo tvarkymo darbams, jos ir kitų UAB „S.“ darbuotojų parodymai apie administravimo kaštus, nes jei nebūtų tinkamai atlikę procedūrų nebūtų likviduota UAB „R.“. Mano, kad sutarčių, pajamas ir išlaidas pateisinančių dokumentų nebuvimas įmonėje tik patvirtina apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą.

Byloje nustatyta, kad ji su S. V. dėl bankroto administravimo išlaidų neoficialaus atlyginimo susitarė dar 2010 m. spalio 21 d., todėl vėliau, kai Klaipėdos 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutarta įmonei taikyti supaprastintą bankroto procedūrą, nebuvo poreikio didinti oficialias administravimo išlaidas, nes pagrindinės išlaidos turėjo būti padengtos iš buhalterijoje neapskaitytų pinigų. Mano, kad iš civilinės bylos pridėti duomenys nepatvirtina, jog ji neteisėtai reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo S. V.. Šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį į nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę – jei ji ir darė nusikalstamą veiką, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimas neleido suvokti daromos veikos pavojingumo. Taip pat prašo įvertinti ir padėties dviprasmiškumą, nes ji yra asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, o ne valstybės tarnautoja, vadovauja įmonei, kuri užsiima ūkine - komercine veikla ir siekia pelno. Įmonė teikia tam tikras paslaugas ir turi teisę į atlygį, o ji, kaip įmonės vadovė, turi teisę vykdyti atsiskaitymus, priimti pinigus. Teismas pripažino, kad atlygis buvo gautas už teisėtus veikimus. Mano, kad buvo pažeistos tam tikros procedūros, tačiau tokie pažeidimai neturėtų būti kriminalizuoti.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad iš S. V. gauti 10 000 Lt yra kyšis, bet kokie tolimesni jos veiksmai su šiais pinigais baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnį negali užtraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 52 „Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga“ („Teismų praktika“ Nr. 23).

Nuteistoji S. Š. nesutinka, kad padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagamino ir laikė netikrą dokumentą. Teigia, kad dėl UAB „R.“ administravimo UAB „S.“ patyrė oficialių išlaidų (mokesčiai registrų centrui, skelbimai spaudoje, laiškų siuntimas, D. Ž. ir UAB „S.“ darbuotojų atlikti darbai, ir t.t.), todėl paprašė buhalterės parengti sąskaitą-faktūrą ir kasos pajamų orderį 1 000 Lt sumai. Galbūt šiuose dokumentuose nebuvo išsamiai nurodytos suteiktos paslaugos, tačiau tokie neišsamūs dokumentai negali būti laikomi suklastotais, o jų nepateikimas pasirašyti S. V., klastojimu. Šiuos pinigus ketino įnešti įkasą, o tai, kad nesiruošė pinigų įnešti į kasą byloje nėra duomenų.

Mano, kad nepagrįstai nuteista ir pagal BK 231 straipsnio 1 dalį. S. Š. nesiekė ir nepakenkė ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausomumui, o suvokdama, kad yra įtariama turėjo teisę, bet ne pareigą pateikti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus. Iš kaltinimo matyti, kad jos ikiteisminio tyrimo trukdymas pasireiškė pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymu, už kurį numatyta administracinė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187 straipsnio 2 dalis), o ne baudžiamoji atsakomybė. Be to, ar tokius reikalavimus, kuomet reikalaujama pateikti įrodymus prieš save, iš viso negalima laikyti teisėtais, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 3 dalis draudžia versti duoti parodymus prieš save.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios S. Š. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistoji S. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, susijusius su pinigų reikalavimu ir priėmimu iš S. V., tik nesutinka su jų teisiniu įvertinimu. Mano, kad tokie jos veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, bet ne kaip kyšio reikalavimas. Teisėjų kolegijos nuomone nuteistosios S. Š. nusikalstami veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnį, nes pagal šį straipsnį atsako tik tas, kas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Nuteistoji S. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad „Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi UAB ,,R.“ buvo iškelta bankroto byla ir administratoriumi buvo paskirta UAB ,,S.“. UAB ,,R.“ jokio turto neturėjo, kadangi tokiu atveju bankroto administratoriui yra galimybė prisiteisti bankroto administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, ji S. V. pasiūlė šias išlaidas padengti geranoriškai, o nukentėjusiajam sutikus ir nurodžius, kad nurodyta 15 000 Lt suma yra per didelė, ji sutikusi paimti 10 000 Lt be mokesčių, t. y. nutarė sutarties nesudaryti ir gautų pinigų neįtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą“ (4 t., b. l. 67-69). Šios jos nurodomos aplinkybės paneigiamos nukentėjusiojo S. V. parodymais, kitais byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis S. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus ir nurodė, kad „jis buvo UAB „R.“ direktoriumi, 2010 m. spalio mėnesio lygtais 10 d. į mobilaus ryšio telefoną paskambino moteris ir prisistatė bankroto administratore S. Š., kuri liepė atvykti ir atvežti bendrovės balansą. Nuvykus pas S. Š., jo paklausė kaip darysim – ar nori geruoju ar bloguoju. Ji nurodė, kad UAB „R.“ neturi turto ir jos įmonė ima 15 000 Lt, o jeigu ne vis tiek prisiteis. Iš to suprato, kad S. Š. reikės sumokėti 15 000 Lt kyšio, už tai, kad ji sutvarkytų bankroto procedūrą be teismo“ (1 t., b. l. 1-2, 144-146, 4 t., b. l. 11-12, 69-70). Šie jo parodymai patvirtinami ir telefoninių pokalbių įrašais. Iš pokalbio, kuris įvyko 2010 m. spalio 27 d. UAB ,,S.“ patalpose (duomenys neskelbtini), tarp S. V. ir S. Š., matyti, kad S. V. šio pokalbio metu sako: ,,atvežiau biški“, į tai S. Š. atsako ,,atvežei? Nu tai gera“. Į S. V. žodžius: ,,por por porą tūkstančių atvežiau“, S. Š. atsako: ,,A. Gerai“, ,,O paskiau, nu, kad pajudėtum dar“, ,,čia be tų, be mokesčių, be mokesčių?“, ,,Bet paskiau bišk da magaryčių čia, iš, man kaip direktorei, ka užbaigčiau“, ,,mes padarėm darbą, nes ir kai užbaigsim, da magaryč“, ,,o, vištų, pačių vištų reik, į kiaušinių da reik, visą maišą galėsi atvežt už tą, jei turėsi. A medaus, ką tu užsiėmi daugiau, vis vien.....“, ,,bulvių gausi atvežt, magaryčiom man padaryk...“, ,,taip nusiderėjai labai daug“, ,,nu tai magaryčių ieškok į viskas“ (1 t., b. l. 157-160). 2010 m. lapkričio 4 d. pokalbio metu S. Š. pasako: ,,... Gird, o gal tada biški gali, nu, pa palepinsi, kad biški pinigėlių dar kada kokius da tris tūkstančius“. S. V. atsako: „pasiskolint“, o nuteistoji nurodo: ,,Je, pasiskolink ...“ (1 t., b. l. 164-165). S. V. 2010 m. lapkričio 4 d. liudytojo papildomos apklausos protokole nurodo, kad pokalbio metu S. Š. pasakė, kad jai reikia pinigų – 3 000 Lt. Atsakė, kad nelabai sekasi, tai ji (S. Š.) liepė pasiskolinti tuos pinigus. Nurodė atnešti pinigus kitą savaitę (1 t., b. l. 173-174). Nuoširdžiame prisipažinime dėl pareikšto įtarimo S. Š. nurodė, kad neteisėtai reikalavo iš S. V. atlygio už darbą (2 t., b. l. 174, 184). S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš S. V. kyšio reikalavo ir suderėjo kaip fizinis asmuo (2 t., b. l. 191-195). Visi šie įrodymai įrodo, kad S. Š. reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė kyšį iš S. V., o ne apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas bankrutuojančios UAB „R.“ administratorius UAB „S.“ (1 t., b. l. 35-36), o to paties teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „R.“ administravimo išlaidų sąmatą, iš viso – 1 000 Lt su privalomaisiais mokesčiais (1 t., b. l. 118). Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymą „Dėl bankroto administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ Nr. 4-337 4 straipsnį bankroto administratorius negali reikalauti atlygio už tarpininkavimą įmonių bankroto administravimo paslaugoms teikti. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodyta, kad administravimo išlaidos turi būti apmokamos iš pačios bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės lėšų. Be to, šio įstatymo 10 straipsnio 7 punkto 2 papunktyje yra nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu, todėl nuteistoji būdama bankroto administratore puikiai suprato, jog neturi teisėto pagrindo reikalauti asmeninių pinigų iš UAB „R.“ direktoriaus S. V..

Nuteistoji nepagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. priimtas preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1368-357/2010 davė jai pagrindą manyti apie galimybę prisiteisti bankroto administravimo išlaidas iš įmonės vadovo. LAT suformuotoje praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad buvęs vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (LAT 2011 m. kovo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-64/2013; kt.). Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nematyti, kad nuteistoji S. Š. būtų reiškusi raštu ar žodžiu kokias nors pretenzijas dėl UAB „R.“ vadovo S. V. neteisėtų veiksmų ar pateikusi teismui civilinį ieškinį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. V. 2010 m. spalio 25 d. pateikė protokolą-pareiškimą ir kompaktinę plokštelę su garso įrašu Lietuvos Respublikos STT Klaipėdos valdybos ITS vyriausiajam specialistui Ž. Ž.. Šiuo pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau - NVIV) BPK 158, 159, 160 straipsnių nustatyta tvarka, kuri atitinka įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad atliekant NVIV buvo laikomasi ir kitų šiam procesiniam veiksmui keliamų reikalavimų: modeliu buvo tik „prisijungta“ prie daromo nusikaltimo (iš S. V. buvo gautas pranešimas apie kyšio reikalavimą), todėl NVIV atlikimo metu gauti duomenys buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka, neperžengiant nustatyto NVIV ribų bei optimalios jų trukmės.

Tokiu būdu, visi šie įrodymai, jų visuma patvirtina, kad S. Š., kuri prilyginta valstybės tarnautojai, neteisėtai reikalavo duoti, susitarė priimti ir priėmė kyšį iš S. V., už jos kaip valstybės tarnautojai prilyginto asmens teisėtus veiksmus, todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Nuteistosios S. Š. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ji iš S. V. paimtus pinigus, t. y. 6 000 Lt, panaudojo teisėtam UAB „R.“ archyvo tvarkymui, atmetamas. Esminis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis arba realizavimas. Įstatymų leidėjas laiko, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Turto realizavimu laikomas kaltininkui iš anksto nepažadėtas jo nusikalstamu būdu gauto turto perdavimas tretiesiems asmenis bet kuria civilinės teisės reglamentuota forma. Paminėtina, kad turtas gali būti realizuojamas tiek išoriškai teisėtu civilinės apyvartos sandėriu, tiek išimtų iš civilinės apyvartos daiktų neteisėtu slaptu sandėriu. Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Esminis subjektyviosios pusės požymis kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas įgytas nusikalstamu būdu.

Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistosios S. Š. veiksmuose yra visi jai inkriminuoti nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. S. Š. neteisėtai reikalavo, sutiko priimti ir priėmė iš S. V. kyšį, taigi nuteistoji žinojo, kad jai perduoti pinigai įgyti nusikalstamu būdu. Liudytoja G. R., dirbanti UAB „S.“ buhaltere, parodė, kad jai niekas nepateikė sąskaitų už archyvavimo paslaugas. Iš liudytojos D. Ž. parodymų seka, kad su ja S. Š. pagal 2011 m. balandžio 6 d. rangos sutartį už UAB „R.“ atsiskaitė kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas. Tai patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančiais ir teisme ištirtais dokumentais. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite serija A Nr. 8300559, 2011 m. balandžio 6 d. rangos sutartyje ir 2011 m. birželio 3 d. darbų atlikimo akte Nr. 2 kaip užsakovas nurodyta S. Š., kuri ir pasirašė šiuose dokumentuose kaip fizinis asmuo (2 t., b. l. 119, 121, 122). Taip pat 2011 m. lapkričio 4 d. apžiūros metu vyriausioji specialistė konstatavo, jog pagal apžiūrai pateiktus dokumentus nenustatyta, kad UAB „S.“ turėjo ūkinių finansinių sandorių su D. Ž., atlikus kasos dokumentų ir atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašų apžiūrą, nenustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „S.“ mokėjo D. Ž. už suteiktas paslaugas pagal apžiūrai pateiktus dokumentus, nenustatyta, kad UAB „S.“ turėjo ūkinių finansinių sandorių su D. Ž. ir kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „S.“ mokėjo D. Ž. už suteiktas paslaugas. Iš to seka, kad liudytoja D. Ž. nežinojo, kad S. Š. pinigus gavo nusikalstamu būdu. Tačiau pati S. Š. žinodama, kad pinigai gauti neteisėtai iš S. V., vis tiek juos realizavo sudarydama civilinės apyvartos sandorį su trečiuoju asmeniu D. Ž. ir atliko finansinę operaciją, todėl tokie tyčiniai nuteistosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

Be to, nuteistoji S. Š. pagrįstai nuteista ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Kaip jau buvo minėta aukščiau S. Š. žinojo, jog pinigai gauti iš S. V. darant nusikaltimą, tačiau 2011 m. liepos 13 d. iš S. V. tiesiogiai priėmusi dalį kyšio – 1 900 Lt, iš 10 000 Lt jos anksčiau sutiktos priimti kyšio sumos. UAB ,,S.‘‘ buhalterei G. R., nurodė parengti PVM sąskaitą-faktūrą ir kasos pajamų orderį už neva S. V. suteiktas archyvo tvarkymo paslaugas ir į kasą priimti 1 000 Lt sumą, kuri S. Š. nurodymus įvykdė, t. y. parengė PVM sąskaitą-faktūrą bei kasos pajamų orderį, pateikė S. Š.. Pati nuteistoji teismo posėdžio metu parodė, kad nutarė dalį iš S. V. gaunamų pinigų užpajamuoti. Prieš jam atvykstant, žinojo, kad jis kas kart atveža po 1 000 Lt, buhalterės paprašė parengti PVM sąskaitą-faktūrą ir kasos pajamų orderį šiai sumai (4 t., b. l. 67-69). Tai patvirtino ir liudytoja G. R. parodydama, kad pagal S. Š. nurodymus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ir kasos pajamų orderį 1 000 Lt (4 t., b. l. 12-13). Nukentėjusysis S. V. parodė, kad kai 2011 m. liepos 13 d. perdavė pinigus S. Š. išėjus ant laiptų ji (S. Š.) paklausė, ar rašyti orderį, o jis atsakęs, kad tegul ji (S. Š.) daro kaip nori (4 t., b. l. 11-12). Iš kratos protokolo matyti, kad 2011 m. liepos 13 d. paimta PVM sąskaita-faktūra ir kasos pajamų orderis, kurie išrašyti S. V. (1 t., b. l. 86-89, 100-101). PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderio pagaminimas visiškai atitinka netikro dokumento pagaminimo sampratą numatytą BK 300 straipsnyje. Šių dokumentų turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo šiame straipsnyje nurodyto bet kurio veiksmo atlikimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nuosprendyje nurodė, kad S. Š., per UAB „S.“ buhalterę G. R., pagamino netikrus dokumentus ir juos laikė bei pasikėsino atlikti finansinę operaciją – priimti į kasą 1 000 Lt, gautus iš S. V., ir taip pagrįsti aiškiai nusikalstamu būdu gautus pinigus, tačiau šios finansinės operacijos nebaigė, nes priėmusi pinigus, minėtų dokumentų nepateikė pasirašyti S. V. ir jam antrųjų egzempliorių neperdavė bei pinigų į kasą neįnešė, tokiu būdu pasikėsino realizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus (BK 300 straipsnio 1 dalis, BK 22 straipsnio 1 dalis ir 189 straipsnio 1 dalis).

Taip pat, nepagrįsti nuteistosios S. Š. apeliaciniame skunde pateikti argumentai, jog jos veika turi būti kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, jog buvo reikalaujama pateikti įrodymus prieš save, ir taip pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis. Asmuo baudžiamas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. S. Š. pripažinta kalta ne už minėtame ATPK straipsnyje numatytų veiksmų atlikimą, o už trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė.

BK 231 straipsnyje numatytų nusikaltimų objektyvioji pusė pasireiškia bet kokios formos trukdymu šiame straipsnyje minėtiems asmenis atlikti teisėtus veiksmus. Trukdant griaunamos konstitucinės nuostatos apie teisingumą vykdančių ir prie šio proceso prisidedančių institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą, mažinamos galimybės išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, priimti teisėtus, pagrįstus sprendimus ir juos tinkamai įvykdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nepateikia net orientacinio trukdymo būdų sąrašo, todėl bet kuris trukdymas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 231 straipsnį. Dėl šios priežasties kiekvienu atveju būtina nustatyti konkretų trukdymo laipsnį, išsiaiškinti, ar buvo realios prielaidos sutrukdyti minėtai veiklai, koks buvo pasirinktas trukdymo būdas, priemonės, poveikio atkaklumas, intensyvumas ir kitas aplinkybes.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad S. Š., 2011 m. liepos 13 d., 12.05 val. UAB ,,S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia aktyviai trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti kratą, t. y. paskelbus 2011 m. liepos 13 d. nutarimą dėl kratos atlikimo bei laisva valia pasiūlius S. Š. pateikti gautus 1 900 Lt vertės banknotus, ši nepakluso jų teisėtiems reikalavimams, o su savimi turėtus du gautus 200 Lt vertės banknotus, kurių numeriai AF2356961 ir AF2373390, tuoj pat plėšė, siekė juos išmesti į šiukšliadėžę iki pareigūnai prieš ją pavartojo fizinę jėgą ir uždėjo ant rankų specialią priemonę – antrankius. Pati apeliantė teismo posėdžio metu parodė, kad kai į patalpas įėjo STT darbuotojai ir pasakė, kad darys kratą, suprasdama, kad neturi 400 Lt pateisinančių dokumentų, siekdama išvengti atsakomybės, juos suplėšė (4 t., b. l. 67-68). Liudytoja S. L. teisme parodė, kad tą dieną dirbo kompiuteriu, įėjo S. Š., pasilenkė prie šiukšliadėžės ir ten metė šiukšles. Po to, įėjo vyras ar du vyrai, kurie vertė šiukšliadėžę. Tos šiukšlės buvo melsvos spalvos popieriukai (4 t., b. l. 14). Liudytojas Ž. Ž. nurodė, kad atliko šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą. 2013 m. liepos 13 d. su keliais STT darbuotojais įėjo į UAB „S.“ patalpas, kur prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus, nutarimą atlikti kratą, paaiškino ko ieškos. S. Š. buvo paprašyta pateikti S. V. perduotus pinigus, nes norėjo juos sutikrinti. S. Š. išėjo iš kabineto ir ėjo link buhalterijos, po to pradėjo bėgti, įbėgusi į vieną kabinetą kažką norėjo perduoti ten sėdinčiai moteriškei. Tada jis ją sugriebė už rankų ir paprašė parodyti ką turi. S. Š. nenorėjo geruoju paklusti, todėl jėga atgniaužė pirštus ir pamatė į kelias dalis sudraskytas pinigines kupiūras po 200 Lt. Paėmė tuos pinigus ir norėjo juos nufotografuoti, kai S. Š. priėjusi prie stalo vėl juos pagriebė ir bandė dar smulkiau minėtas kupiūras sudraskyti. Tuo metu kabinete jau buvo daugiau ikiteisminio tyrimo pareigūnų – Ž. M. ir S. S.. S. Š. buvo sugriebta už rankų ir pareikalauta grąžinti pinigus, tačiau ji nenorėjo to daryti, blaškėsi, norėjo juos kažkur išmesti ir paslėpti, todėl teko užlaužti rankas už nugaros, uždėti antrankius, jėga atgniaužti pirštus ir atimti pinigų skiautes (4 t., b. l. 9-10). Liudytojas Ž. M. teisme parodė, kad buvo atliekama krata UAB „S.“ patalpose. Ž. Ž. ieškojo reikšmingų bylai daiktų. Išgirdo triukšmą, šaukimą gretimame kabinete, o nuėjęs pamatė, kad prie stalo sėdėjo moteris, ant stalo buvo pora 200 Lt sugniaužytų banknotų. Ž. Ž. bandė juos nufotografuoti, o tuo metu S. Š., kuri stovėjo šalia, netikėtai puolė ir pagriebė tuos pinigus, šaukė, kad nieko neatiduos, suspaudusi juo isteriškai laikė. Matė, kad ji bando naikinti įrodymus, gali pati susižaloti, todėl jai uždėjo antrankius ir iš rankų ištraukė pinigus (4 t., b. l. 10). Liudytojas S. S. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį buvo administracijos patalpose atliekama krata. S. Š. buvo paskelbtas kratos nutarimas, ji buvo su juo supažindinta. Paprašius pateikti pinigus S. Š. nurodė, kad jie yra kasoje, o kasa kitame kabinete. Tuo metu ji spartesniu žingsniu pasileido į tą kabinetą, ten buvusiai darbuotojai kažką perdavė pasakiusi, kad laikytų ir slėptų. Pareigūnams nurodžius, ji ant stalo padėjo dvi suglamžytas pinigų kupiūras po 200 Lt. Tuo metu S. Š. tuos pinigus griebė ir ėmė plėšyti, todėl buvo paprašyta nebedaryti tų veiksmų. Ž. Ž. ruošėsi šiuos pinigus nufotografuoti, o S. Š. vėl juos griebė ir pradėjo plėšyti į smulkias dalis. S. Š. nevykdė jų nurodymų, todėl Ž. Ž. ir Ž. M. teko naudoti jėgą, kad paimtų tuos pinigus (4 t., b. l. 10-11).

Taigi, iš aukščiau paminėtų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad S. Š. savo veiksmais – plėšydama kratos metu rastus banknotus, bandydama juos paslėpti, išmesti į šiukšlių dėžę, trukdė atlikti jiems ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekė sunaikinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Tokie jos veiksmai laikytini aktyviais, nes pareigūnams teko net užlaužti rankas, uždėti antrankius.

Krata yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama kokioje nors patalpoje ar kitoje vietoje, ar pas kokį nors asmenį surasti nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Ši procesinė prievartos priemonė gali būti naudojama prieš bet kurį asmenį, tame tarpe ir prieš tą, kuris gali būti įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Pasiūlymas gera valia perduoti norimus surasti BPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardintus objektus, nereiškia, jog asmuo verčiamas duoti parodymus prieš save. Darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai Ž. Ž., Ž. M. ir S. S., atlikdami kratą ir pasiūlydami S. Š. perduoti nusikalstamu būdu gautus pinigus, Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.

Nuteistosios S. Š. šie nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 231 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. Š. nusikalstamą veiką pagal BK 225 straipsnio 1 dalį padarė per keletą kartų, kurie tęsėsi ilgą laiko tarpą, nes sutikusi priimti iš nukentėjusiojo S. V. 10 000 Lt kyšį, vėliau priimdama ir reikalaudama tik realizavo pirminį savo sumanymą, tačiau nepagrįstai kitas nusikalstamas veikas numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 189 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė kaip tęstines. Baudžiamosios teisės teorijoje tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, tačiau juos vienija vienas sumanymas dėl to paties dalyko. Iš bylos duomenų matyti, kad šios nusikalstamos veikos buvo atskiros ir jų nevienijo nuteistosios vieningas sumanymas. Dėl šių priežasčių iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies turi būti pašalinta, kad nusikalstamos veikos numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 189 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje buvo tęstinės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios S. Š. padėtis nebus pabloginta, nes Klaipėdos apygardos teismas už kiekvieną iš jų apeliantę pripažino kalta, nuteisė kaip už savarankiškas nusikalstamas veikas ir paskyrė atskiras bausmes.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas S. Š. bausmes vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo reikalavimais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatomis, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). S. Š. pripažinta kalta ir nuteista už penkis tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių, t. y. BK 225 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4 dalis), o kiti, t. y. BK 189 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 189 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje, priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vienas nesunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsakomybę lengvina tai, kad ji savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam S. V., atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisiama pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai S. Š. pagrįstai buvo parinkta švelnesnė bausmės rūšis – bauda, tačiau baudų dydžiai yra aiškiai per dideli. Teisėjų kolegijos manymu, teismas turėjo labiau atsižvelgti į nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. kad S. Š. baigusi aukštąjį mokslą, ištekėjusi, yra senyvo amžiaus. Nuosprendžiu paskirtų baudų dydžiai nėra proporcingi tai žalai, kuri buvo padaryta S. Š. nusikalstamais veiksmais, todėl vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu jai paskirtos baudos mažintinos iki įstatyme numatytos baudos vidurkio. BK 47 straipsnyje nurodyta, kad apysunkį nusikaltimą, t. y. BK 225 straipsnio 1 dalį, numatytą bauda iki 1 000 MGL, o už nesunkius, t. y. BK 189 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 189 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį – 500 MGL. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nuteistajai S. Š. turi būti skiriama už BK 225 straipsnio 1 dalį baudos vidurkis ir ne mažesnė nei už nesunkius nusikaltimus numatytai maksimaliai baudai – 500 MGL, už BK 189 straipsnio 1 dalį skirti įstatymo numatytą vidurkį – 250 MGL, už BK 22 straipsnio 1 dalį 189 straipsnio 1 dalį mažiau nei įstatymo numatytą vidurkį, nes nusikaltimas padarytas pasikėsinimo stadijoje, t. y. 200 MGL, už BK 300 straipsnio 1 dalį skirti įstatymo numatytą vidurkį – 250 MGL, už BK 231 straipsnio 1 dalį skirti įstatymo numatytą vidurkį – 250 MGL.

Be to, pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje nepateikė motyvų dėl BK 66 ir 65 straipsnių taikymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas. Šiuo konkrečiu atveju S. Š. buvo sulaikyta 2011 m. liepos 13 d. (2 t., b. l. 146-147), o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paskirtas 2011 m. liepos 15 d., t. y. ji buvo sulaikyta dvi dienas. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi viena suėmimo diena prilyginta 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai, o nuteistosios S. Š. sulaikyme išbūtos dvi dienos turi būti prilyginamos 4 MGL (520 Lt).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

n usprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti, kad nusikalstamos veikos numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 189 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje buvo padarytos tęstine veika;

S. Š., pripažintai kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 189 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje, paskirti:

- pagal BK 225 straipsnio 1 dalį 500 MGL (65 000 Lt) dydžio baudą;

- pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 250 MGL (32 500 Lt) dydžio baudą;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudą;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 250 MGL (32 500 Lt) dydžio baudą;

- pagal BK 231 straipsnio 1 dalį 250 MGL (32 500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 650 MGL (84 500 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į S. Š. paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 15 d. (2 d.).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi vieną suėmimo dieną prilyginti 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai ir nustatyti, kad S. Š. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis sudaro 646 MGL (83 980 Lt) dydžio bauda.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.