Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-616-805/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
1-616-805/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18507-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
M. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-616-805/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18507-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.12.1.5 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Astai Vaitkevičienei,dalyvaujant prokurorui T. B.,kaltinamajam M. Š., jo gynėjai – advokatei R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinta ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas (2021 m. kovo 8 d. bausmė atlikta, teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. gegužės 24 d. apie 20.30 val. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), sodyboje už ūkinio pastato esančiame darže, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narius – tėvą V. Š., kuriam rankų kumščiais ir kojomis sudavė mažiausiai dvidešimt smūgių į pečius, nugarą, šonus, krūtinę, veido sritį, ir motiną B. Š., kuriai rankų kumščiais sudavė mažiausiai penkis smūgius į šonus, rankų sritis, krūtinę, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje nukentėjusiesiems V. Š. ir B. Š. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais M. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis M. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad buvo neblaivus, pavargęs po darbo ir susiginčijo su tėvais. To priežastis alkoholis, dabar gydosi, geria vaistus nuo priklausomybės, alkoholio nevartoja, sutaria gerai, jokių ginčų tarp jų nėra, gyvenimas tapo geresnis. 2022 m. gegužės 24 d. pusę devynių vakare po darbo buvo išgėręs, dėl kažko, tiksliai neatsimena, susiginčijo. Gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini), tenai ir įvyko konfliktas. Pripažįsta, kad sudavė tėčiui ir mamai, policiją iškvietė mama, toks įvykis įvyko pirmą kartą, labai gailisi. Tą dieną alaus ir baltos nemažai su draugu išgėrė, policija blaivumą nustatinėjo, girtumas buvo 2,39 promilių, jautėsi stiprokai apsvaigęs, todėl aplinkybes nelabai gerai atsimena. Šiuo metu padeda tėvams prižiūrėti ūkį, rūpinasi pašarais malkomis, mama turi sveikatos problemų, tėčiui buvo priešinsultinė būsena, jo ranka lūžusi. Gyvena ūkiškai, augina paukščius, kiaules, namus šildo malkomis, kai būna laisvas, viskuo aprūpina. Iki darbo yra 22 km. atstumas, važinėja į darbą su bendradarbiu. Buvo anksčiau teistas dėl to, kad susidėjęs su bloga kompanija, lyg vagystę padarė, antro karto nepamena. Daugiau ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Į psichiatro įskaitą įrašytas nebuvo. Dirba pamaininiu grafiku po12 val., pasitaiko, kad iškviečia ir ne darbo metu pagal poreikį.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kad gyvena kartu su tėvais V. Š. ir B. Š., jiems priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gyvena trise. Jis yra dirbantis, tėvai nedirbantys, abu turi invalidumus, gauna neįgalumo išmokas. Maistu, buitimi ir ūkio darbais rūpinasi visi bendrai, daugiausia jis su mama, tėvas daugiau piktnaudžiauja alkoholiu. Pats išgeria, ypatingai savaitgaliais, dažniausiai išgeria į dvi savaites kartą. Geria alų, sidrą. Namuose būdamas neblaivus dažniausiai pykstasi su tėvu, kuris taip pat būna neblaivus. 2022 m. gegužės 24 d. apie 08.00 val. grįžo namo iš darbo po naktinės pamainos. Namuose buvo abu tėvai, jis pavalgė ir išėjo į kaimą dirbti. Vakaro metu ėjo pažvejoti netoli namų į ežerą, nusipirko „Šnekorių“ 5 laipsnių stiprumo alaus. Žvejojo prie ežero, išgėrė alų, buvo neblaivus. Apie 20.30 val. parėjo namo ir namų kieme prie daržo susiginčijo su tėvu. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu, būdamas neblaivus, tėvui sudavė smūgius rankomis ir kojomis visur kur pataikė, t. y. į veidą, krūtinę, šonus, nugarą, gal dar kur pataikė, bet tiksliai nepamena. Kiek viso smūgių sudavė tėvui nepamena dėl girtumo. Į konfliktą ginti tėvo atėjo motina B. Š., kuri bandė atstumti jį nuo tėvo, kad daugiau nesuduotų. Tėvas nuo suduotų smūgių nukritęs ant žemės nebuvo, nuo suduotų smūgių nekraujavo, nežino ar skaudėjo. Kai motina gynė tėvą, jai taip pat sudavė keletą smūgių kumščiais į krūtinę, rankas ir šonus. Motinai sudavė smūgius todėl, nes ji užstojo tėvą. Pilnai pripažįsta sudavęs smūgius savo tėvui ir motinai, taip pasielgė, nes buvo neblaivus, dėl to labai gailisi ir stengsis, kad tai nepasikartotų. Po šio įvykio paieškos kur gyventi tame pačiame kaime, tačiau kur gyvens tiksliai negali pasakyti, dar nežino (b. l. 147-150).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo V. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad gyvena kartu su buvusia sutuoktine B. Š. ir sūnumi M. Š. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 24 d. būnant namuose apie 20.30 val. B. Š. pasakė, kad nueitų pakviesti sūnų, jog pareitų namo iš netoliese esančio parko. Nuėjo už kieme esančio ūkinio pastato ir pašaukė sūnų. Sūnus, pareidamas namo, pametė mobilaus ryšio telefoną. Jis pasakė pasiimti telefoną nuo žemės, nes vėl sudaužys. Sūnus supyko ir pradėjo rankomis ir kojomis mušti į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių sudavė, pasakyti tiksliai negali. Skauda abu šonus, abiejų rankų pečius, ant veido kairio skruosto yra įdrėskimas. Kai sūnus mušė, jis šaukė pagalbos, atėjo buvusi sutuoktinė B. Š., kuri bandė apginti. Sūnus ir jai sudavė keletą smūgių į įvairias kūno vietas, kiek jų sudavė, tiksliai pasakyti negali. B. Š. paskambino 112 ir iškvietė policiją bei medikus. GMP apžiūrėjo, rimtų sužalojimų nenustatė, į gydymo įstaigą nevežė. Dėl sūnaus suduotų smūgių jaučia ilgalaikį fizinį skausmą. Skauda visą kūną. Pas medicinos ekspertus nevyks, kadangi sužalojimų nepatyrė, tik jaučia fizinį skausmą. Sūnus M. Š. 2022 m. gegužės 24 d. sudavė mažiausiai dvidešimt smūgių kumščiais ir kojomis, pataikydamas į įvairias kūno vietas, t. y. veidą, krūtinę, šonus, nugarą. Dėl sūnaus suduotų smūgių jaučia skausmą šiose kūno vietose, iki šiol skauda, rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Pas medikus nesikreips, pas teismo medicinos ekspertus taip pat vykti atsisako, civilinio ieškinio nereikš. Prašo sūnų nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 22-29, 34-36).

Nukentėjusiosios B. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota, kad gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu V. Š. ir sūnumi M. Š.. Būnant namuose apie 20.25 val. liepė savo buvusiam sutuoktiniui V. Š. nueiti pakviesti sūnų iš netoliese esančio parko, nes ten sūnus gėrė alkoholį. V. Š. išėjus, po kelių minučių išgirdo riksmą, šauksmą iš už ūkinio pastato. Atėjusi pastebėjo, kad sūnus muša savo tėvą. Mušė rankomis ir spardė kojomis. Norėjo išskirti juos, tada sūnus pradėjo rankomis mušti ją. Sudavė į įvairias kūno vietas, kiek smūgių sudavė pasakyti negali, skauda visą kūną, daugiausiai šonus ir rankas. Dėl sūnaus suduotų smūgių jaučia ilgalaikį fizinį skausmą. Pas medicinos ekspertus nevyks, nes tik jaučia skausmą, sunkesnių sužalojimų nepatyrė. Su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną. Kai pasakė sūnui, kad iškvies policiją, jis pasišalino. Į įvykio vietą buvo atvykę GMP medikai, kurie sužalojimų nenustatė. Vėliau sūnus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Ji ant sūnaus pyksta, nenori atleisti. 2022 m. gegužės 24 d. sūnus M. Š. sudavė kumščiais mažiausiai penkis smūgius, pataikydamas į rankas, šonus, krūtinę. Civilinio ieškinio šioje byloje nereikš, nieko iš sūnaus nereikia, norėtų, kad išsikraustytų iš namų. Fizinį skausmą jaučia iki šiol, skauda rankas, šonus, krūtinę (b. l. 59-63, 64-66).

2022 m. gegužės 25 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu B. Š. kreipėsi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 59-63).

2022 m. gegužės 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad V. Š. kreipėsi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 22-29).

2022 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė B. Š. (b. l. 64-66).

2022 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė B. Š.. Smurtą patyręs V. Š., ant jo matomi sužalojimai: įdrėskimas. V. Š. susijaudinęs, akivaizdi baimė. V. Š. paaiškino, kad namo grįžęs neblaivus sūnus M. Š., eidamas link namo, pametė telefoną ir jam pasakius, kad pasikeltų telefoną, M. Š. pradėjo pulti ir daugybę kartų rankomis ir kojomis sudavė jam į įvairias kūno vietas, taip sukleldamas fizinį skausmą. Smurtu įtariamas M. Š., kuris akivaizdžiai neblaivus. M. Š. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0229“, nustatyta 2,18 prom. girtumas (b. l. 5-8).

2022 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad B. Š. buvo susijaudinusi, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas sūnus M. Š.. B. Š. paaiškino, kad grįžęs namo jos sūnus M. Š. buvo neblaivus, pametė iš kišenės telefoną, tai pamatęs vyras V. Š. pasakė sūnui, kad šis nesudaužytų telefono. M. Š. puolė tėvą, pradėjo mušti rankomis ir spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. B. Š. teigė, kad bandė gelbėti V. Š. nuo sūnaus M. Š., kad šis daugiau nemuštų. Tada M. Š. puolė ją ir sudavė rankomis 3-5 smūgius į veidą ir dešinį šoną, dėl ko, ji jautė fizinį skausmą (b. l. 9-13).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, patvirtina, kad M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesant tam jokios dingsties, smurtavo artimoje aplinkoje, artimų garbaus amžiaus savo tėvų atžvilgiu, tyčia rankų kumščiais ir kojomis suduodamas V. Š. ir B. Š. į įvairias kūno vietas, tokias neteisėtais veiksmais sukeldamas šiems fizinį skausmą. Nors nukentėjusieji vykti pas specialistus dėl pastarųjų sumušimo tikslu nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą atsisakė, bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina paties kaltinamojo visiškas kaltės pripažinimas, nukentėjusiųjų parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais. Teismo įsitikinimu, atlikus įrodymų viseto analizę, kaltinamojo M. Š. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta: M. Š. tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius – tėvą V. Š., kuriam rankų kumščiais ir kojomis sudavė mažiausiai dvidešimt smūgių į pečius, nugarą, šonus, krūtinę, veido sritį, ir motiną B. Š., kuriai rankų kumščiais sudavė mažiausiai penkis smūgius į šonus, rankų sritis, krūtinę. Toks kaltinamojo poelgis nepateisinamas nei teisės, nei moralės požiūriu. Vertinant nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymų turinį, nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiesiems fizinis skausmas buvo sukeltas, faktiniai kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad M. Š. suprato, jog taip elgdamasis sukels fizinį skausmą ir tokių pasekmių norėjo. Tokiais tyčiniais veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą artimų žmonių atžvilgiu, sukeldamas jiems fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis praeityje teistas (b. l. 113-116), baustas administracine tvarka (b. l. 98-111), (b. l. 117-119), priklausomybių ligų ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 94), savo šeimos nesukūręs, gyvena kartu su tėvais, kaip patvirtino pats, padeda jiems rūpintis ūkiu. Kaltinamojo M. Š. padaryta nusikalstama pagal pavojingumo laipsnį veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalto praeityje būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo gynėja pateikė į teisiamąjį posėdį, prašydama prijungti prie bylos, B. Š. ir V. Š. prašymą, kuriuo patvirtino, kad su sūnumi susitaikė, jam toliau leidžia pas juos gyventi, dėl prastos sveikatos ir amžiaus yra vieniems sunku be pastarojo pagalbos gyventi. M. Š. yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba darbo sutarties pagrindais, padeda tėvams ūkyje, gydosi priklausomybės ligą, patikino, kad tarpusavio santykiai yra geri. Civilinių ieškinių nukentėjusieji nereiškia, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo nereikalauja, kaltinamajam atleidžia. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, tikslu ne tik nubausti, bet ir pataisyti nusikaltusį asmenį (BK 54 straipsnis), kaltinamajam, kaip nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, jos vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis), paskiriant įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgsenai, manant, kad kaltinamasis padarys išvadas ir daugiau nenusikals.

Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gegužės 24 d. 21.15 val. iki 2022 m. gegužės 25 d. 10.53 val. (viena para) (b. l. 126-137), laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Kaltinamajam 2022 m. gegužės 25 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 155-158), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 119 straipsnis).

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gegužės 24 d. 21.15 val. iki 2022 m. gegužės 25 d. 10.53 val. (viena para) išbūtą laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis M. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis M. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymosi įstaigą, paskiriant pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir įpareigoti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė