Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalies reikalavimus – ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš delikto, reikalavimai grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl gali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis ir remiantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, iš jo nukentėjusiajam V. J. priteista 300 Eur dydžio turtinė žala ir 20 000 Eur neturtinės žalos. Nuteistojo apeliacinis skundas dėl (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio buvo atmestas.

(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta kompensuoti V. J. dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos – išmokėti 1 900,00 Eur kompensaciją atlyginti neturtinę žalą. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam išmokėta 1 900,00 Eur kompensacija.

Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Pagal šį įstatymą taip pat kompensuojamos nukentėjusio asmens patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos, kurias priteisė teismas, ir vykdymo išlaidos. Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą kompensuojama smurtiniais nusikaltimais padaryta teismo nustatyto dydžio turtinė ir (ar) neturtinė žala, neviršijanti šiame straipsnyje nustatytų dydžių (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

V. J. teismo buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl atsakovo padaryto smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam buvo priteista turtinė ir neturtinė žala. Priteista žala nukentėjusiajam savanoriškai nebuvo atlyginta. Įstatymo nustatyta tvarka nukentėjusiajam buvo išmokėta Įstatymo nustatyto dydžio kompensacija.

Valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojos – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išmokėjusi kompensaciją nukentėjusiajai, Įstatymo pagrindu įgijo regreso teisę į atsakovą reikalauti išmokėtos sumos.

Ieškinio reikalavimui esant pagrįstam bylos duomenimis, ieškinys tenkinamas – iš atsakovo valstybei priteisiama 1 900,00 Eur dydžio išmokėta kompensacija.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kaip valstybės institucija už ieškinį dėl lėšų priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 21,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis). Tenkinus ieškinį, 21,00 Eur žyminis mokestis iš atsakovo priteisiamas į valstybės biudžetą.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neatsirado (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, buveinė Vilniuje, Gedimino pr. 30, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, AB Luminor bankas, 1 900,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų 00 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Atsakovas privalo per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.