- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- 1-1100-1095/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22320-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, skirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2019 m. gegužės 28 d. apie 16 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, virtuvėje smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. K.: dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, tuo nukentėjusiajai J. K. padarydamas poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir dešiniame paakyje, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini). Kai naktį iš gegužės 27 dienos į 28 dieną atvyko, žmona jau buvo vartojus alkoholį, abu sėdėjo kalbėjo, vartojo alkoholį visą naktį. Išleido vaiką ryte į ekskursiją. Konfliktas su sutuoktine prasidėjo nuo to, kad pradėjo ginčytis dėl jos draugo, kilo žodinis konfliktas. Sutuoktinė jį išprovokavo, pradėjo stumdytis, norėjo išbėgti iš namų. Tuo metu abu buvo girti. Smūgį sudavė virtuvėje dešinės rankos kumščiu, bet to nenorėjo, norėjo pastumti. Pataikė sutuoktinei į viršutinę nosies dalį. Sudavė vieną kartą. Kai sudavė smūgį, pradėjo bėgti kraujas. Pradėjo atsiprašinėti sutuoktinės. Išvalė kraują, sėdėjo ir kalbėjo, po to nuėjo į parduotuvę ir nupirko alkoholio, vėl kalbėjo ir gėrė. Nukentėjusiosios veidas iš pat pradžių buvo ištinęs, bet mėlynių nebuvo. Vėliau atvažiavo policija. Buvo nustatytas neblaivumas. Smūgio sudavimo metu jautėsi girtas. Jeigu būtų buvęs blaivus, toks įvykis nebūtų atsitikęs. Girtumas turėjo įtakos smurtui. Žmonos dėl savo tokio elgesio atsiprašė. Prieš suduodant smūgį sutuoktinė buvo sveika. Savo poelgį vertina labai blogai. Turi priklausomybę alkoholiui, nuo to įvykio nebevartoja alkoholio. Tokį spendimą priėmė savarankiškai, su žmona pakalbėjęs, kad viskas per alkoholį. 2019 m. buvo teistas dėl smurto, tik prieš kitą asmenį. Ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jo dar nėra įvykdęs, bet jau domėjosi, kaip jį įvykdyti, yra susitaręs su psichologu. Po pirmo karto buvo padaręs išvadas, buvau nusprendęs nevartoti alkoholio. Ir po šito karto padarė išvadas. Žino, kokios pasekmės buvo nukentėjusiai dėl suduoto smūgio, žmona papasakojo, kai jį iš areštinės paleido. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, jį atlygins. Kai sudavė smūgį, daugiau nieko nebuvo namuose. Sutinka gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Sutinka, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Kaltinamajam R. K. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui ir kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo R. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. K. yra jos sutuoktinis. Su juo augina bendrą sūnų. Su R. santuokoje gyveno apie 7 metus laiko. Panašiai apie pusę metų laiko ji su sutuoktiniu gyvena atskirai dėl jų tarpusavio nesutarimų, jis dažnai jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ypatingai kai būdavo neblaivus. Ne kartą ji buvo jo sumušta, tačiau į policiją nesikreipdavo. Gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kartu su sūnumi, nuomoja butą, R. gyvena atskirai. 2019 m. gegužės 27 d. visą dieną viena vartojo alkoholinius gėrimus – 4,5 proc. stiprumo alų. Jo išgėrė apie 7 skardines. 2019 m. gegužės 28 d. atsikėlė ryte apie 7 val. Ant jos kūno jokių smurto žymių nebuvo. Apie 8 val. išleido sūnų į ekskursiją. Turėjo alaus, jį pradėjo gerti viena. Apie 10 val. pas ją į namus atėjo R. K., jį įsileido. Su R. pradėjo kartu vartoti alų. Girtavo virtuvėje. Su R. pradėjo tarpusavyje konfliktuoti žodžiais, jis pradėjo priekaištauti, kad ji jam neištikima, kad turi draugą G. R. atsakė, kad su juo negyvena ir ruošiasi skirtis. Po pietų, galėjo būti nuo 13 val. iki 16 val., tikslaus laiko nepamena dėl savo girtumo, virtuvėje, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, R. K. rankos kumščiu sudavė smūgį jai į veido sritį. Juto didelį fizinį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Krauju apsitaškė kelnės, daug kraujo pribėgo ant grindų. Kelnes kitą dieną po įvykio išmetė. Kai R. sudavė smūgį į veido sritį, namuose pašalinių asmenų nebuvo, niekas to nematė. Išvalė kraują, kiek pamena apie 16 val. į namus grįžo sūnus A., jis jos paklausė, kas jai nutiko, nes jos veidas buvo mėlynas, sutinęs. Sūnui atsakė, kad griuvo ir atsitrenkė į spintelę. Pamena, kad sūnus į svečius išėjo pas I. K.. Apie 17 val. į „Messenger“ programą parašė žinutę I. K. „Vsio, gavau, ko nusipelniau“. Dar I. nusiuntė dvi nuotraukas, vienoje iš jų matyti jos sužalotas veidas, kitoje – dėvi krauju aptaškytas kelnes. Netrukus pas ją į namus atėjo I. K.. R. K. tuo metu miegojo kambaryje. I. iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, jos brolis V. S.. Policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ją išvežė į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatytas girtumas ir nosies kaulų lūžimas. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes R. K. jos atsiprašė, ji jam atleido. Po įvykio jie buvo susitikę, R. labai gailėjosi, prašė jos atleidimo. Šiuo metu su R. gyvena atskirai, jis ateina pas ją į namus aplankyti vaiko. Prašo R. K. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo byloje nereikš (1 t., b. l. 16–19).
Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. K. yra jo sesuo. Sesuo su savo vyru R. K. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Jų sūnus A. K. pas jį dažnai ateina. 2019 m. gegužės 28 d. buvo susitaręs su sesers sūnumi A., kad abu važiuos pažvejoti. Galėjo būti apie 18 val., kai nuvažiavo į sesers namus (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. A. buvo prie namų esančiame stadione. Nuėjo į sesers namus paimti A. daiktų. Nuėjęs namuose rado savo sesę J. K., ji buvo virtuvėje. Sesuo buvo neblaivi, jos veidas buvo patinęs. Negali pasakyti, ar ant jos buvo kokie nors sužalojimai. Sesers vyras R. K. gulėjo ant sofos, jis taip pat buvo neblaivus. Taip pat buvo I. K., po kokios minutės atvyko policijos pareigūnai. Nesiaiškino, dėl ko atvyko policija. Nežino, koks ten pas juos vyko konfliktas, jis pats nieko nematė ir nieko nežino (1 t., b. l. 63–66).
Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. K. yra jos buvusio vyro brolio R. K. sutuoktinė. 2019 m. gegužės 28 d. apie 17 val. iš J. K. „Mesenger“ programos gavo 2 nuotraukas, po kuriomis parašyta „vsio, gavau ko nusipelniau“. Vienoje iš nuotraukų yra kojos, apmautos kelnėmis, ant kurių matyti kraujo dėmės, kitoje – J. K. su kraujosruvomis ir patinusiu veidu. Paskambino J. K., paklausė, ar yra namuose R. K., nes, kiek jai žinoma, J. ruošė dokumentus skyryboms dėl to, kad jos sutuoktinis nuolat naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, tik ji nesikreipdavo į policiją pagalbos. J. K. atsakė, kad R. K. yra namuose, miega. Nuvykus į J. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, duris atidarė J.. J. visas veidas buvo sutinęs, ant veido matėsi daugybinės kraujosruvos, ji buvo išsigandusi, vis kartojo, kad gavo, ko nusipelnė. J. rūbai – kelnės, marškinėliai, kuriais ji buvo apsivilkusi, buvo kruvini. Prieškambaryje ant kabyklos kabėjo kruvina striukė. Virtuvėje buvo matyti kraujo pėdsakai. J. sakė, kad išvalė virtuvės grindis, nes bijojo, kad grįžęs jų sūnus nepamatytų kraujo. J. pasakė, kad ją sumušė sutuoktinis R. K., kai ją mušė, ji norėjo atbėgti pas ją paprašyti pagalbos, tačiau R. užrakino buto duris iš vidaus ir jos neišleido. J. paskutinį kartą prieš minėtą įvykį matė prieš dvi dienas. Tuomet ant J. veido, kūno jokių smurto žymių nebuvo. Iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė policijos pareigūnus ir paskambino J. sesei J., pasakė, kad sumušta J.. Tuo metu R. K. miegojo. Netrukus į butą atvyko J. brolis V., tuo metu atsikėlė R. K.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. R. ir J. K. akivaizdžiai buvo neblaivūs. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, J. išvežė į ligoninę, o R. K. pareigūnai išsivežė į policiją. Anksčiau, 2019 metų pavasarį, tikslaus laiko nepamena, pas ją į namus buvo atėjusi J., ji sunkiai kvėpavo, jos visos rankos buvo mėlynos. J. pasakė, kad ją sumušė vyras R. K.. J.i pasiūlė nebekentėti smurto, važiuoti į ligoninės Priėmimo skyrių, kreiptis į pareigūnus, tačiau J. atsisakė. Ji yra įbauginta, nes nuolat patiria fizinį ir psichologinį smurtą nuo savo sutuoktinio R. K. (1 t., b. l. 75–78).
Liudytoja I. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 28 d. dirbo ekipaže „1773“ kartu su vyriausiuoju patruliu M. M.. Apie 18 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus, buto duris atidarė vyriškis, kuris prisistatė R. K.. Nuo R. K. sklido alkoholio kvapas. Įėjus į butą, buvo moteris, kuri prisistatė J. K.. Dar buvo J. K. draugė. J. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ji verkė, jos nosis buvo patinusi, matėsi kraujosruvos, veidas buvo kruvinas. Paklausus, kas nutiko, J. K. paaiškino, kad jos vyras R. K. bute, virtuvėje, naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, t. y. koja spyrė į veidą, nepasakė, kuria koja. Po smūgio J. K. parkrito ant grindų ir gulinčiai jai R. K. rankos kumščiu sudavė kelis smūgius į veido sritį. Kurios rankos kumščiu sudavė, nepasakė. Virtuvėje ant grindų buvo matyti kraujo dėmės. R. K. paklausus, kodėl jis vartojo fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, jis nieko neaiškino, tik pripažino, kad naudojo fizinį smurtą, tačiau konkrečių įvykio aplinkybių neaiškino. Į įvykio vietą iškvietė medikus, kad apžiūrėtų sužalotą J. K.. Atvykę medikai J. K. išvežė į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių. Sulaikė R. K. už padarytą nusikalstamą veiką ir pristatė į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas. R. K. elgėsi ramiai, nesipriešino, tylėjo. Į įvykio vietą iškvietė nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnus (1 t., b. l. 69–72).
Iš 2019 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vakarinėje miesto dalyje. Butas daugiabučio namo ketvirtame aukšte. Butas vieno kambario, su virtuve, tualetu ir vonios kambariu. Virtuvėje ant grindų prie stalo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 9–13).
Iš 2019 m. gegužės 28 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2019 m. gegužės 28 d. apie 18.00 val. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, jog Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos draugę sumušė vyras, agresyvus. Apie tai pranešė J. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad namų savininkės namuose atvyko į namus vyras R. K., kuris koja spyrė J. K. ir, kai moteris nugriuvo virtuvėje ant grindų, vyras dar kelis kartus spyrė į galvos sritį ir rankomis trenkė į veidą. Tokiais veiksmais asmuo sukėlė fizinį skausmą. Namo virtuvėje ant grindų buvo kraujo. Smurtą patyręs asmuo (J. K.) paaiškino, kad vyras R. K. vieną kartą koja spyrė į veidą ir ji nugriuvo ant grindų virtuvėje ir dar kartą spyrė koja ir rankomis trenkė į veidą, nosį. Nurodyti smurtą rodantys požymiai: koja spyrė į veidą ir kelis kartus į veidą trenkė kumščiu. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje buvo ramus ir nieko neaiškino (1 t., b. l. 34–35).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. gegužės 28 d. 17.58 val. garso įraše užfiksuota, kaip I. K. sako, kad reikalinga pagalba, sumušta moteris, sumušė jos vyras (1 t., b. l. 41–43).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 665/2019 (05) matyti, kad 2019 m. birželio 19 d. J. K. nustatytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir dešiniame paakyje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem kieto buko daikto trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Galimybė susižaloti J. K. pačiai griūnant yra mažai tikėtina – tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu J. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nosies kaulų lūžio J. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 56).
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 30,52 Eur žalą už J. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 84–87).
Iš neblaivumo patikrinimo testo matyti, kad 2019 m. gegužės 28 d. 18.36 val. R. K. nustatytas 0,94 promilių girtumas (1 t., b. l. 96).
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. K. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai J. K. į veido sritį, taip padarydamas J. K. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir dešiniame paakyje, nosies kaulų lūžį. Dėl tokio kaltinamojo smurto jo sutuoktinei J. K., t. y. kaltinamojo šeimos narei (BK 248 straipsnio 2 dalis), buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti įrodymai – nukentėjusiosios J. K., liudytojų V. S., I. K., I. L. apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis R. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (1 t., b. l. 104–106), tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 117–121). Apkaltinamasis nuosprendis R. K. priimtas jau po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo – 2019 m. birželio 6 d., tačiau ta veika įvykdyta iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre nesilankė, tačiau buvo gydytas stacionare (1 t., b. l. 125). Byloje yra duomenys, kad skirti teismo psichiatrijos konsultaciją ir ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 126).
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip nurodė pats kaltinamasis, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu šios bausmės vidurkis – 1 metų laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą R. K. padarė iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir prie nauju nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės (8 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant 3 mėnesius laisvės atėmimo. Taigi galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 28 d. 18.10 val. iki 2019 m. gegužės 30 d. 13.10 val. (2 paros), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai (1 t., b. l. 140–142). Į bausmės laiką taip pat įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės vykdymas atidedamas vidutiniam 2 metų terminui. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Kaltinamajam skirtinos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis jau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu yra įpareigotas per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurio terminas dar nesibaigė ir kurio dar nėra įvykdęs, pakartotinai analogiškas įpareigojimas neskiriamas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 30,52 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajai J. K. dėl patirtų sužalojimų suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 84–90). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais (suteiktų paslaugų įkainiais), pats kaltinamasis teismo posėdyje pripažino šio civilinio ieškinio pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tiesioginiais tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinė ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš R. K. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 30,52 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Taip pat vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybei išieškotinos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių, į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 2 (dviem) laisvės atėmimo dienom.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. K. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 30,52 Eur (trisdešimt eurų 52 ct) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. K. 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.