- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- Ik-1421-426/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02521-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Rūta Miliuvienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui O. B., atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. B. prašė: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 19 sprendimą Nr. 42-1-435; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 2S-3985.
Pareiškėjas skunde taip pat prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 2000 Lt neturtinės žalos bei atlyginti 50 Lt bylinėjimosi išlaidas, tačiau šių reikalavimų teismo posėdžio metu (b. l. 51–54) atsisakė.
Skunde (b. l. 1–2) ir atsikirtime į atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus (b. l. 40) paaiškino, kad, atliekant teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, šios institucijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 28-1-885, 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 28-1900, 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 28-1-919 bei 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 28-1-959 jam buvo paskirtos nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių. Pradedant atlikinėti drausmines nuobaudas baudos izoliatoriuje, Vilniaus pataisos namų pareigūnai atliko asmeninių daiktų kratą, per kurią iš jo buvo paimtos barzdos skutimosi priemonės ir paaiškinta, kad nusiskusti barzdą bus leidžiama tik kartą per savaitę. Mano, kad tokiais veiksmais Vilniaus pataisos namų pareigūnai pažeidžia jo teises ir tai išdėstė savo skunde Vilniaus pataisos namų direktoriui. O. B. nuomone, leidžiant skusti barzdą tik vieną kartą per savaitę, būtų pažeista jo teisė į orumą, kurią gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), tarptautinės sutartys. Vilniaus pataisos namų direktoriui paaiškino, jei skutimosi priemonių turėti negalima, pareigūnams turėtų būti duodamas nurodymas išduoti skutimosi priemones, kai pareiškėjui reiks nusiskusti, o po to jas paimti. Tvirtina, kad į jo skundą išsamiai neatsakyta, nebuvo bandyta spręsti problemos, o tik pacituotos BVK bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, jį apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris, anot pareiškėjo, taip pat apsiribojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių citavimu. Tvirtina, kad leidimas skusti barzdą tik kartą per savaitę, verčia jį nepatogiai jaustis, O. B. jaučiasi nepagrįstai pažemintas. Atkreipia dėmesį, kad BVK 7 str. komentare nurodoma, jog Lietuvos teisinėje sistemoje draudimas žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis ar žeminti jo orumą yra absoliutus. Šią nuostatą gina ir tarptautinė teisė. Be to, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.5 p. nurodyta, kad turi būti laikomasi asmens higienos, pareiškėjo nuomone, Vilniaus pataisos namai skatina elgtis priešingai.
Šalies argumentai
Pažymi, kad skunde taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, draudžiamų daiktų ir leidžiamų turėti baudos izoliatoriuje sąrašas nėra baigtinis, nes galima pasiimti šlepetes, puskojines, apatinį trikotažą, o draudimas netaikomas todėl, kad visiems suprantama, jog tai būtini daiktai, kaip ir skutimosi priemonės, tuo labiau, kad galima jas laikinai duoti. Tvirtina, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos į jo išdėstytus argumentus tinkamai nesureagavo, problemos nesprendė.
Tvirtina, kad Vilniaus pataisos namai, nesudarydami sąlygų skusti barzdą, kai to reikia, neabejotinai pažeidė jo teises, kadangi nėra nei vieno galiojančio teisės akto, draudžiančio ar apribojančio galimybę tai daryti. Mano, kad neteisėtais veiksmais Vilniaus pataisos namai pažeidė jo konstitucinę teisę į orumą, o nurodžius daromus pažeidimus, nei Vilniaus pataisos namai, nei Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nesistengė laiku jų pašalinti.
Atsiliepimas
Atsakovai Vilniaus pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 15–16) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 146 str. 1 d. nustatyta, jog baudos arba drausmės izoliatoriuose arba karceriuose laikomiems asmenims neleidžiama naudotis stalo žaidimais, nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, kompiuterinių žaidimų aparatais, nešiojamaisiais radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXV skyrius reglamentuoja nuobaudos – uždarymo į baudos arba drausmės izoliatorių arba į karcerį – vykdymo tvarką. Šių taisyklių 210 p. nustatytas baigtinis sąrašas daiktų, kuriuos nuteistasis gali su savimi turėti jį uždarant į baudos izoliatorių: nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę. Kiti nuteistojo daiktai saugiai laikomi sandėlyje iki jo paleidimo iš baudos izoliatoriaus. Pažymi, kad barzdos skutimosi priemonių turėti baudos izoliatoriuje neleidžia įstatymas, o ne Vilniaus pataisos namų administracija. Įstaiga vykdo galiojančių teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia jokių O. B. teisių bei nesiekia padaryti jam žalos. Vilniaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. 42-1-435 yra teisėtas, pagrįstas, nėra jokio pagrindo jo naikinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 17–18) paaiškino, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, skundžiamame sprendime pareiškėją informavo, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 146 str. 1 d. nuostatą, baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Neleidžiama naudotis stalo žaidimais, nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, kompiuterinių žaidimų aparatais, nešiojamaisiais radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXV skyrius reglamentuoja nuobaudos – uždarymo į baudos arba drausmės izoliatorių arba į karcerį – vykdymo tvarką. 210 p. nustatytas baigtinis sąrašas daiktų, kuriuos nuteistasis gali su savimi turėti jį uždarant į baudos izoliatorių: nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę. Kiti nuteistojo daiktai saugiai laikomi sandėlyje iki jo paleidimo iš baudos izoliatoriaus. Kadangi ankščiau minėtose teisės aktuose nenurodyta skutimosi priemonių, kaip daiktų, kuriuos nuteistasis gali su savimi turėti jį uždarant į baudos izoliatorių, Vilniaus pataisos namų administracija, neleisdama pareiškėjui pasiimti su savimi skutimosi priemonių, vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, todėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.
Pažymi, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 p., ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Tuomet išduodamos higienos bei skutimosi priemonės. Mano, kad įstaigos administracija, sudarydama galimybę O. B. kartą per savaitę pasinaudoti dušu bei nusiskusti, galiojančių teisės aktų nepažeidė.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė nustatytu terminu, šį atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką. Atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus. Naikinti šio sprendimo nėra pagrindo.
Teismo posėdyje pareiškėjas, kaip jau minėta, skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsisakė. Kitą skundo dalį palaikė ir prašė ją tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovų atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl Vilniaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 19 sprendimo Nr. 42-1-435 „Dėl nuteistojo O. B. skundų“ bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 2S-3985 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 25 d. su skundu (b. l. 46) kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas išspręsti klausimą dėl skutimosi priemonių paėmimo pagrįstumo uždarius į baudos izoliatorių. Atsakydami į pareiškėjo skundą, Vilniaus pataisos namai 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. 42-1-435 „Dėl nuteistojo O. B. skundų“ paaiškino, kad neleistinos baudos izoliatoriuje laikyti skutimosi priemonės laikomos baudos izoliatoriaus sandėlyje ir išduodamos naudojantis dušu (b. l. 3). Vilniaus pataisos namai savo sprendimą dalyje dėl skutimosi priemonių paėmimo motyvavo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 p. ir 258 p. nuostatomis.
Nesutikdamas su priimtu sprendimu, O. B. padavė prašymą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 21–23). Išnagrinėjusi šį prašymą, institucija 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 2S-3985 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 19–20) nusprendė, kad Vilniaus pataisos namai, neleisdami turėti skutimosi priemonių baudos izoliatoriuje, elgėsi pagrįstai.
Iš Vilniaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 42-1-435 „Dėl nuteistojo O. B. skundų“ matyti, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 28-1-885 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 5 paroms (b. l. 3). O. B. šių faktinių aplinkybių neginčija ir paskirtos nuobaudos pagrįstumo nekvestionuoja. Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl to, ar uždarius pareiškėją į baudos izoliatorių iš jo pagrįstai buvo paimtos skutimosi priemonės.
Nuobaudos uždaryti nuteistąjį į baudos izoliatorių vykdymą reglamentuoja BVK 146 str. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXV skyrius. BVK 146 str. nustatytos nuteistųjų laikymo sąlygas baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose. Pagal šio straipsnio 1 d. nuostatas, baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 p. nustatyta, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių, neleidžiama su savimi imti asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę (moterims – būtinus higienos reikmenis). Teisės aktai jokių išlygų nenumato. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 p. įtvirtinta, kad galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu turi būti suteikiama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tada išduodamos higienos ir skutimosi priemonės.
Minėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus pataisos namų veiksmai, kuriais laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šios nuobaudos vykdymo laikotarpiu nebuvo leista imti su savimi į baudos izoliatorių skutimosi priemonių, negali būti traktuojami kaip neteisėti. Byloje nėra duomenų (to neteigia ir pats pareiškėjas), kad dėl šios nuobaudos skyrimo jis apskritai prarado teisę pasinaudoti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 p. nuostatomis, suteikiančiomis teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti galimybe nueiti į pirtį bei nusiskusti barzdą.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namai, neleisdami pareiškėjui į baudos izoliatorių pasiimti skutimosi priemonių, vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Vilniaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. 42-1-435 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 2S-3985, kuriais buvo išnagrinėti pareiškėjo skundai, yra išsamūs, argumentuoti, nurodyta jų apskundimo tvarka. Prašomi panaikinti sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo juos naikinti. Todėl O. B. skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo O. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.