- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-544-312-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Popoviene (pirm.), Leonarda Gureviciene, Algimantas Pivoriunas
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Daurius Ašaka
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.3Nesunkus savo motinos, tėvo ar vaiko sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.4.6.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.3.2Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Pranešeja Virginija Popoviene Baudžiamoji byla Nr. 1A-544/2008
Teisejas Ricardas Prašmuntas Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.3; 2.4.6.3.2.1; 2.4.6.3.2.
2008 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Traku rajono apylinkes prokuraturos prokuroro ir nuteistojo A. G. apeliacinius skundus del Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. laisves atemimu vieneriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant bendrojo režimo pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 65 str., nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta su Traku rajono apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 15 d. baudžiamuoju isakymu paskirta 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt bauda ir A. G. paskirta galutine bausme - laisves atemimas vieneriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant bendrojo režimo pataisos namuose ir 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. G. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo savo motina, t. y. jis 2007 m. spalio 14 d., apie 18,00 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, savo motinai O. M. priklausancio buto, esancio adresu (duomenys neskelbtini), Elektrenuose, kambaryje, tycia koja spyre viena karta motinai O. M. i veida, sukeldamas dešinio skruosto sumušima, pasireiškusi minkštuju audiniu patinimu ir kraujo išsiliejimu i poodini bei minkštuosius audinius. Po šio smugio jai nukritus ant grindu, tycia spyre koja viena karta nukentejusiajai i kaire ranka, padarydamas O. M. kaires plaštakos pirmojo piršto galinio pirštikaulio išnirima Šiais savo veiksmais padare nukentejusiajai nesunku sveikatos sutrikdyma, nes del minkštuju audiniu patinimo ir kraujo išsiliejimo i poodini bei minkštuosius audinius ir del kaires plaštakos pirmojo piršto galinio pirštikaulio išnirimo O. M. sveikata sutriko ilgiau nei dešimt dienu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendi pakeisti, A. G. paskirti laisves atemimo bausme trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 65 str., paskirtaja bausme subendrinti su Traku rajono apylinkes teismo 2007m. lapkricio15 d. baudžiamuoju isakymu paskirta bausme ir galutine bausme paskirti laisves atemima trejiems metams ir 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt bauda.
Prokuroras nurodo, kad teismas skirdamas A. G. bausme, nesilaike Lietuvos Respublikos BK 54 str. itvirtintu nuostatu. Teismas nepakankamai atsižvelge i nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, veikos pavojinguma. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeide bausmes dydžio skyrimo, skaiciuojant nuo jos vidurkio, taisykle.
Prokuroras mano, kad apylinkes teismas nuteistajam paskyre tinkamos rušies bausme, taciau nustatydamas jos dydi, turejo atsižvelgti i tai, kad už padaryta nusikalstama veika laisves atemimo bausmes vidurkis yra dveji metai šeši menesiai. Todel ivertinus visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, bausme turejo buti skiriama butent nuo mineto bausmes vidurkio.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas turejo atsižvelgti i tai, kad nusikaltimas buvo baigtas, tycia padarytas smurtinis nusikaltimas, be to, yra nuteistojo atsakomybe sunkinanti aplinkybe. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. G. nedirba, anksciau teistas šešis kartus, teistumas neišnykes, jis nera atlikes ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmes, bylos nagrinejimo metu elgesi ižuliai, neprisipažino padares nusikaltima. Prokuroro nuomone, atsižvelgus i visas minetas aplinkybes, nuteistajam turejo buti paskirta didesnes trukmes laisves atemimo bausme nei BK 138 str. 2 d. nustatytas bausmes vidurkis.
Šalies argumentai
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagristai nurode, kad laisves atemimo bausme A. G. turi atlikti bendrojo režimo pataisos namuose, nes tokios pataisos istaigos rušies nenumato istatymas.
Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendi panaikinti ir ji išteisinti.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagristai vadovavosi byloje esanciomis specialisto išvadomis, nes jos yra prieštaringos, nelogiškos. Apeliantas pažymi, jog specialisto išvada del piršto sužalojimo yra paviršutiniška ir nepaneigia jo parodymu. Taip pat teigia, kad nebuvo atsižvelgta, jog durys turi neribota paviršiu, o skruostikaulis yra riboto paviršiaus. Todel, mano, kad sužalojimai galejo atsirasti ir nukentejusiajai atsitrenkus i duris. A. G. atkreipia demesi i tai, kad nebuvo aiškinamasi, kokia itaka sumušimo mechanizmui turejo laisvai atsiveriancios durys.
Nuteistasis teigia, kad specialistui buvo pateikta neišsami informacija apie padarytus sužalojimus, todel jo išvada negali buti pripažinta irodymu. Teismo posedyje nebuvo apklaustas specialistas, nebuvo pašalinti anksciau nurodyti prieštaravimai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apelianto parodymai yra nuoseklus, byloje nera irodymu, kurie juos paneigtu. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turejo apklausti nukentejusiosios sugyventini, nuteistojo drauga, kuris mate visa ivyki, bei liudytoja V. P. . Taip pat turejo buti apklausta kaimyne, iš kurios nukentejusioji skambino.
Nuteistajam neaišku, kodel teismas kritiškai vertino liudytojos M. P. parodymus. Šios liudytojos parodymai nera nenuoseklus, neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybems.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad pacios nukentejusiosios parodymai yra nenuoseklus. Vienu metu ji teige, kad liudytoja M. P. buvo namuose, kitu metu ji jau teige, jog liudytojos nebuvo. Nukentejusioji neužsimine, kad namuose buvo jos sugyventinis. Be to, ivykio metu ji buvo išgerusi, yra davusi parodymus, jog susižalojo griuvimo metu.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo nuteistojo apeliacini skunda tenkinti, o prokuroro atmesti.
Prokuroras prašo Traku rajono apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacini skunda tenkinti, o nuteistojo apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Niekuo nepagristi nuteistojo teiginiai, kad specialistui buvo pateikta neišsami informacija apie nukentejusiajai padarytus sužalojimus ir del šios priežasties specialisto išvados negali buti vertinamos kaip irodymai. Iš specialisto išvadu Nr. G 6490/07 (01) ir Nr. G 255/08(01) matyti, kad specialistas atsake i užduotyse nurodytus klausimus, todel darytina išvada, kad specialistui pakako duomenu atlikti tyrima bei pateikti išvadas. Pažymetina tai, kad specialistas, del objektyviu požymiu nepakankamumo, negalejo nurodyti tikslaus nukentejusios piršto sužalojimo mechanizmo, todel dave išvada, jog nei nukentejusiosios, nei nuteistojo versijos nera paneigtos. Ši aplinkybe leidžia teigti, jog specialisto išvados yra objektyvios bei ivertinti visi tureti duomenys. Aplinkybe, jog abi išvadas pateike ta pati specialiste, išvadu patikimumui itakos neturi.
Nepagristas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad byloje esancios specialisto išvados yra prieštaringos. Specialisto išvadoje Nr. G 6490/07 (01) nurodyta, kad O. M. nustatyta dešinio skruosto sumušimas, pasireiškes minkštuju audiniu patinimu ir kraujo išsiliejimu i paodi bei minkštuosius audinius, kaires plaštakos I piršto galinio pirštikaulio išnirimas. Sužalojimai padaryti nuo trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai ivykio aplinkybese nurodytu budu bei laiku. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais (b. l. 12). Specialisto išvadoje Nr. G 255/08(01) nurodyta, kad O. M. 2007 m. spalio 14 d. Elektrenu ligonineje nustatytas dešinio skruosto sumušimas, pasireiškes minkštuju audiniu patinimu ir kraujo išsiliejimu i poodini bei minkštuosius audinius negalejo gautis A. G. nurodytu budu, t. y. griunant ir veidu atsitrenkiant i kambario duru plokštuma, kadangi tai neatitinka sužalojimo padarymo mechanizmo. O. M. dešinio skruosto sumušimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku, ribota paviršiu turinciu daiktu (pvz.: kumšciu, koja ir pan.). Tuo tarpu, duru plokštuma, i kuria, pasak A. G. , O. M. atsitrenke veidu, veikia kaip bukas neribotas paviršius (b. l. 15-16). Taigi, velesne specialisto išvada neprieštarauja pirmajai išvadai, o ja tik papildo (patikslina). Iš specialisto išvados Nr. G 255/08(01), kuri buvo atliekama butent tam, kad patikrinti nuteistojo versija, matyti, kad A. G. versija, jog nukentejusiosios veido sužalojimai galejo atsirasti jai atsitrenkus i duris, yra visiškai paneigta ir neprieštarauja pirmesnei išvadai.
Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodyti teiginiai, kad nebuvo atsižvelgta i tai, jog durys turi neribota paviršiu, o skruostikaulis yra riboto paviršiaus, todel jo gynybine versija nera paneigta specialisto išvadomis, yra vertintini, kaip niekuo nepagristi samprotavimai. Tuo labiau, kad tokie teiginiai yra visiškai paneigti specialisto išvada Nr. G 255/08(01).
Iš tiktuju specialisto išvadoje Nr. G 255/08(01) nurodyta, kad kaires plaštakos I piršto galinio pirštikaulio išnirimo padarymo mechanizmas galejo buti ivairus. Minetas sužalojimas galejo atsirasti ir nukentejusiajai kretant ant grindu bei bandant ranka i jas atsiremti (b. l. 15-16). Taigi. apeliantas teisus nurodydamas, kad jo versija del piršto sužalojimo specialisto išvada nera paneigta. Taciau specialisto išvada nera paneigta ir tai, kad sužalojimas galejo buti padarytas sukant I-a piršta galinio pirštikaulio sanario srityje pagal išilgine piršto aši ar, suduodant kietu buku, ribota paviršiu turinciu daiktu i kaires plaštakos I-o piršto galinio pirštikaulio sriti jam esant perlenkimo per mineta sanari padetyje. Cia pažymetina, kad specialisto išvada yra tik vienas iš irodymu šaltiniu ir joje užfiksuoti duomenys turi buti vertinami kartu su kitais byloje esanciais irodymais.
Atkreiptinas demesys i tai, kad specialisto išvadose nenustacius prieštaravimu, nebuvo jokio reikalo pirmosios instancijos teisme apklausti šias išvadas pateikusio specialisto, tuo labiau, kad to nepraše nei vienas proceso dalyvis.
Pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad nera jokio pagrindo abejoti nukentejusiosios parodymu teisingumu. O. M. viso proceso metu, tame tarpe ir teisme, nuosekliai teige, kad ja sužalojo A. G. , t. y. jis viena karta spyre nukentejusiajai i veida, o jai nugriuvus, nuteistasis dar karta spyre ir pataike i kaire ranka (b. l. 115, 17-20, 4-5). Šie nukentejusiosios parodymai, vertinant juos karu su anksciau aptartomis specialisto išvadomis, leidžia daryti išvada, kad ji buvo sužalota butent A. G. , o nesusižalojo pati. Tokie nukentejusiosios parodymai pasitvirtina ir byloje esanciu išrašu iš Elektrenu PK informacijos registro (b. l. 34-36), iš kurio matyti, kad iš karto po ivykio, t. y. 2007 10 14, 18.55 val., O. M. kreipesi i policija ir nurode, jog ja namuose sumuše sunus A. G. . Nuteistasis yra visiškai teisus nurodydamas, kad O. M. ikiteisminio tyrimo metu (akistatos su M. B. metu) yra teigusi, jog susižalojo pati, taciau ji tuoj pat nurode, kad taip pasake, nes bijo sunaus smurto (b. l. 24). Kolegijos nuomone, toks nukentejusiosios parodymu keitimas neleidžia abejoti parodymu, kurie yra nepalankus nuteistajam, teisingumu.
A. G. viso proceso metu neige savo kalte, taciau jo pozicijos nepatvirtina jokie byloje esantys patikimi irodymai. Kaip jau mineta, nuteistojo versija, kad nukentejusioji galejo susižaloti veidu atsitrenkdama i duris, paneigia specialisto išvada. Ta pati specialisto išvada paneigia ir analogiškus liudytojos M. P. parodymus. Kita vertus, visiškai logiškas nukentejusiosios paaiškinimas, jog M. P. gali duoti nuteistajam palankius parodymus, nes pastarojo bijo.
Nepagristas nuteistojo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas privalejo apklausti V. P. . V. P. ikiteisminio tyrimo metu dave parodymus ir nurode, jog ji ivykio nemate. Iš nukentejusiosios girdejo, kad ja sumuše A. G. , o M. P. sake, jog nukentejusioji pati nukrito ir susižalojo (b. l. 21). Taigi, V. P. ivykio nemate. Ja apklausus teisme, jos parodymai nei irodytu, nei paneigtu nuteistojo kalte. Taip pat nebuvo jokio pagrindo apklausti nuteistojo draugo, patevio bei kaimynes, iš kurios telefono buvo kviesta policija. Pasak M. P. , nei A. G. draugo, nei nukentejusiosios sugyventinio ivykio metu kambaryje nebuvo. Šia aplinkybe patvirtina ir nukentejusiosios parodymai.To, kad pati ivyki dar butu mate kiti asmenys, t. y. motinos sugyventinis ar nuteistojo draugas, nei ikiteisminio tyrimo, pirmosios instancijos teisme nenurode ir pats nuteistasis. Taigi, šie asmenys negaletu nurodyti jokiu aplinkybiu, kurios patvirtintu ar paneigtu nuteistojo kalte. Kaimyne, iš kurios telefono buvo iškviesta policija, taip pat nemate konflikto. Nuteistasis nenurodo, kokias svarbias aplinkybes, turincias itakos teisingam bylos išsprendimui, kaimyne galetu nurodyti.
Kolegijos nuomone, byloje yra irodyta, kad butent del A. G. nusikalstamu veiksmu nukentejusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje yra ištirti visi irodymai, turintys reikšmes bylos teisingam išsprendimui. A. G. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti.
Apeliacines instancijos teismas sutinka su prokuroro nuomone, kad A. G. paskirta netinkamo dydžio laisves atemimo bausme. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, ivertines atsakomybe lengvinancias ir (ar) atsakomybe sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesne ar griežtesne bausmes ruši, taip pat skiriamos bausmes dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio.
Nors teistumas ir išnykes, taciau A. G. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas penkis kartus, 2007 m. spalio 4 d. buvo padares apysunki nusikaltima, anksciau baustas administracine tvarka, niekur nedirba, padare apysunki nusikaltima, skirti jam švelnesne bausme, nei numato istatymas, nera, todel pirmosios instancijos teismas teisingai pastarajam paskyre terminuota laisves atemimo bausme.
Byloje nera nustatyta A. G. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, o atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltima jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikaltimo padarymui. Nuteistasis savo kaltes nepripažino, padare apysunki smurtini nusikaltima prieš savo senyvo amžiaus motina (cia atkreiptinas demesys i tai, kad nuteistasis gyvena pas motina, o tai rodo, jog jis iš dalies yra priklausomas nuo jos geranoriškumo, taciau to visiškai nevertina). Ivertintina ir tai, kad nuteistasis ižuliai elgesi teisminio nagrinejimo metu, visos šios aplinkybes neigiamai apibudina nuteistaji, rodo, kad jis visiškai negerbia visuomeneje nusistovejusios tvarkos, negerbia savo paciu artimiausiu žmoniu, su kuriais sieja ypatingas ryšys. Apeliacines instancijos teismas nemato jokiu aplinkybiu, kurios bent kiek teigiamai apibudintu nuteistaji ir turetu itakos bausmes skyrimui. Todel kolegija, ivertinusi visas bylos aplinkybes, atsižvelgus i Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmes paskirti bei BK 54 str. numatytus bausmes skyrimo pagrindus, mano, kad A. G. skirtina laisves atemimo bausme, kurios dydis nustatytinas aukštesnis nei Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. sankcijoje nustatytas šios bausmes vidurkis.
Teismas sutinka ir su prokuroro teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustate laisves atemimo bausmes atlikimo vieta. Pirmosios instancijos teismo nurode istatyme nenumatyta pataisos istaisos ruši.
Del aukšciau paminetu priežasciu Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo A. G. apeliacini skunda atmesti. Traku rajono apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacini skunda tenkinti.
Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendi pakeisti:
A. G. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. paskirti laisves atemimo bausme trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 65 str. paskirtaja bausme visiško sudejimo budu subendrinti su Traku rajono apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 15 d. baudžiamuoju isakymu paskirta bausme ir galutine bausme paskirti laisves atemima trejiems metams ir 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt bauda, laisves atemimo bausme atliekant pataisos namuose,
Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.