Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Ieškovė J. K. nurodė, kad ji su atsakovu A. K. susituokė 1989 m. gegužės 19 d. Santuoka teismo sprendimu buvo nuraukta 1999 m. gegužės 14 d. Gyvendami santuokoje su atsakovu už bendras lėšas jie įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė teismo padalyti šį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą tokia tvarka: (1) jai priteisti 2/5 dalis, o atsakovui – 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tokią naudojimosi šiuo gyvenamuoju namu tvarką: 1) jai paskirti naudotis pusrūsio patalpas, padalijimo projekte pažymėtas indeksais P-1 (5,33 kv.m), P-2 (26,12 kv.m), P-3 (17,60 kv.m), mansardinio aukšto patalpas, padalijimo projekte pažymėtas indeksais 1-9 (18,11 kv.m), 1-10 (16,38 kv.m), 1-11 (18,36 kv.m), 1-12 (5,67 kv.m), 1-13 (3,07 kv. m), ir kitas mansardoje neįrengtas patalpas, vidinę laiptinę, einančią iš pusrūsio į mansardinį aukštą, išorinius laiptus, taip pat atskirą įėjimą į pusrūsio patalpą P-2 iš namo vakarų pusės; 2) atsakovui paskirti naudotis rūsio patalpas, padalijimo projekte pažymėtas indeksais R-1 (5,30 kv.m), R-2 (8,35 kv.m), R-3 (4,23 kv.m), R-4 (5,28 kv.m), R-5 (8,89 kv.m), R-6 (7,57 kv.m), pusrūsyje esantį garažą, pažymėtą indeksu G-1 (35,09 kv.m), pirmojo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 (2,03 kv.m), 1-2 (32,59 kv.m), 1-3 (10,21 kv.m), 1-4 (1,56 kv.m), 1-5 (4,78 kv.m), 1-6 (18,71 kv.m), 1-7 (15,37 kv.m), 1-8 (2,32 kv.m), taip pat atskirą įėjimą iš namo rytų pusės į pirmojo aukšto patalpą, pažymėtą indeksu 1-1; 3) kanalizacijos sistemą, kanalizacijos rezervuarą palikti jos (ieškovės) ir atsakovo bendram naudojimui, nustatant, kad vietinės kanalizacijos rezervuarą kiekvienų kalendorinių metų I ir III ketvirčiais ištuštins atsakovas, o II ir IV ketvirčiais – ji (ieškovė); 4) įpareigoti atsakovą nepažeisti jam naudotis paskirtose patalpose esančių kanalizacijos stovų ir vandentiekio vamzdžių, sudaryti jai (ieškovei) sąlygas jos lėšomis įrengti atskirą vandentiekio atšaką į pusrūsio patalpą P-1 ir mansardinio aukšto patalpas su atskirais vandens apskaitos prietaisais, sudaryti jai (ieškovei) sąlygas jos lėšomis prijungti prie gyvenamajame name esančio dujotiekio atskirą dujotiekio atšaką su apskaitos prietaisu į šio gyvenamojo namo mansardinio aukšto patalpas, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jo (atsakovo) lėšomis užtaisyti durų angas, esančias tarp patalpų P-1 ir G-1, P-3 ir G-1, o ją (ieškovę) įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jos lėšomis užtaisyti dvejas durų angas, esančias pirmame aukšte tarp laiptinės ir patalpos 1-3; (2) nustatyti naudojimosi 1213 kv.m ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal jos (ieškovės) pateiktą projektą: žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (491 kv.m) ir ½ šiltnamio dalimi, pažymėta indeksu „A“, paskirti naudotis atsakovui A.K.; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (491 kv.m) ir pavėsine, esančia šioje sklypo dalyje, bei ½ šiltnamio dalimi, pažymėta indeksu „B“, paskirti naudotis jai (ieškovei); žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „C“ (231 kv.m), paskirti bendram jos ir atsakovo naudojimui. Ieškovė taip pat nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2002 m. balandžio 15 d. buvo perleistas P. P., todėl jis negali būti įtrauktas į natūra dalintinų daiktų sąrašą, o vertintina tik jo piniginė vertė, kuri, nors butas buvo parduotas už 11 600 Lt, prekinės ekspertizės akto duomenimis, yra 16 696 Lt. Savo pirminiuose ieškiniuose ji (ieškovė) prašė šį butą priteisti jai, šiuo ieškiniu prašo priteisti jai mažesnę gyvenamojo namo dalį, o buto vertę įtraukti į jai priteistino turto vertę.

Atsakovas A. K. priešieškiniu prašė teismo padalinti santuokoje su ieškove J. K. įgytą turtą tokia tvarka: (1) jam priteisti 53/100 dalis, o ieškovei – 47/100 dalis jo (atsakovo) vardu įregistruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tokią naudojimosi šiuo gyvenamuoju namu tvarką: 1) jam paskirti naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-2 (32,59 kv.m kambariu), 1-3 (10,21 kv.m koridoriumi), 1-4 (1,56 kv.m tualetu), 1-5 (4,78 kv.m vonia), 1-6 (18,71 kv.m kambariu), 1-7 (15,37 kv.m virtuve), 1-8 (2,32 kv.m sandėliu), namo pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksu G-1 (35,09 kv.m), namo rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-1 (5,30 kv.m), R-6 (7,57 kv.m), R-7 (5,86 kv.m), ir įėjimu į rūsį per patalpą R-1 (5,30 kv.m), taip pat atskiru įėjimu iš rytų pusės į namo pirmąjį aukštą per patalpą 1-1 (2,03 kv.m); 2) ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo mansardos patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-9 (18,11 kv.m kambariu), 1-10 (16,38 kv.m kambariu), 1-11 (18,36 kv.m kambariu), 1-12 (5,67 kv.m virtuve), 1-13 (3,07 kv.m vonia), įėjimu į mansardą ir kitomis neįrengtomis mansardos patalpomis, namo pusrūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais P-1 (5,33 kv.m), P-2 (26,12 kv.m), P-3 (17,60 kv.m), namo rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-3 (4,23 kv.m), R-4 (5,28 kv.m), R-5 (2,88 kv.m), ir įėjimu į rūsio patalpas projektuojamais laiptais namo šiaurės vakarų pusėje, taip pat atskiru įėjimu – esamais lauko laiptais į namo mansardą iš vakarų pusės; 3) rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-2 (8,35 kv.m), palikti jam (atsakovui) ir ieškovei naudotis bendrai; (2) įpareigoti jį (atsakovą) namo rūsio patalpoje R-5 jo lėšomis pastatyti projektuojamą sieną, numatytą padalijimo projekte, ir iškirsti angą pagal projektą rūsio patalpoje R-5; (3) įpareigoti ieškovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jos lėšomis: įrengti pagal padalijimo projektą laiptus ir įėjimą į rūsį bei rūsio patalpą R-4, įrengti atskirą šiluminį mazgą jos mansardos, pusrūsio patalpų apšildymui, įrengti atskirą kanalizacijos rezervuarą, o per nustatytą laiką jo neįrengus – leisti jam (atsakovui) atsijungti kanalizacijos sistemą, įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti atskirą vandentiekio atšaką su apskaitos prietaisu ir atsiskaitymu su UAB „Dzūkijos vandenys“, o per nustatytą laiką neįrengus vandentiekio atšakos – leisti jam (atsakovui) nutraukti jai vandens tiekimą; (4) įpareigoti ieškovę nepažeisti namo pusrūsio patalpoje praeinančio namo šildymo sistemos pagrindinio kanalizacijos stovo ir vamzdžio, esančių jai skirtinoje rūsio patalpoje R-3, ir, esant gedimams, leisti jam (atsakovui) patekti į šią patalpą ir prieiti prie namo šildymo sistemos vamzdyno, kanalizacijos stovo bei vamzdžio; (5) įpareigoti ieškovę valyti ir prižiūrėti gyvenamojo namo dūmtraukį neporiniais metais; (6) nustatyti naudojimosi 1213 kv.m ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal jo (atsakovo) pateiktą projektą: žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (450 kv.m) ir ½ šiltnamio dalimi, pažymėta indeksu „A“ (523 Lt vertės), paskirti naudotis ieškovei J. Kašėtienei; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (450 kv.m), ½ šiltnamio dalimi, pažymėta indeksu „B“ (523 Lt vertės), ir pavėsine (292 Lt vertės) paskirti naudotis jam (atsakovui); žemės sklypo dalį, plane pažymėta indeksu „C“ (313 kv.m), palikti jam ir ieškovei naudotis bendrai; (7) pripažinti negaliojančiais 2002 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 3308, sudarytą tarp ieškovės J. K. ir P. P., ir 2002 m. balandžio 15 d. buto perdavimo-priėmimo aktą prie šios sutarties, panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filiale P. P. vardu atliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, priteisti P. P. iš ieškovės J. K. 11 600 Lt, gautus už butą pagal 2002 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pripažinti jam (atsakovui) nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, šis butas buvo įgytas santuokoje su ieškove už bendras santuokines lėšas. Ieškovė pardavė butą be jo sutikimo, o gautus pinigus panaudojo savo reikmėms. Kadangi pagal jo siūlomą gyvenamojo namo padalijimo projektą ieškovei tektų namo mansardoje įrengta izoliuota trijų kambarių gyvenamoji patalpa su atskira laiptine ir įrengtos gyvenamosios patalpos bei tualetas su kriaukle, šaltu ir karštu vandeniu namo pusrūsyje, o jam – tik viena izoliuota gyvenamoji patalpa namo pirmame aukšte, tai, priteisus jam butą, būtų išlaikytas jo ir ieškovės interesų balansas.

Kasaciniu skundu atsakovas A. K. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, dalindamas ginčo nekilnojamąjį turtą – namų valdą ir butą – bei nustatydamas naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką, pažeidė materialinės teisės normas, įtvirtinančias lygių dalių principą dalijant santuokoje įgytą turtą. Teismas taikė šį principą tik šalims tenkančio turto dalių lygiavertiškumui ir taip neatsižvelgė į šią bylą kasacine tvarka nagrinėjusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 3 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, kurie pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Tiek namų valda, tiek butas pagal paskirtį yra vienarūšiai, skirti gyventi, todėl juos dalindamas teismas privalėjo nustatyti šalių teises į jų dalis, pagrindinai atsižvelgdamas į šių nekilnojamųjų daiktų paskirtį, o ne vertę pinigine išraiška. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai priėmus minėtą 2002 m. balandžio 3 d. nutartį, ieškovė apgaule, be jo (kasatoriaus) žinios ir sutikimo ginčo butą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įtrauktinas į dalintiną turtą, pardavė. Apeliacinės instancijos teismas, dalindamas ginčo turtą, į šia aplinkybę neatsižvelgė. Kasatoriaus teigimu, teismas, ieškovei paskirdamas 61,59 kv.m ploto (3189 Lt vertės) mansardinį aukštą, kuriame yra trijų kambarių 52,85 kv.m gyvenamojo ploto butas su pilna apdaila, virtuve, vonia ir tualetu, 49,05 kv.m ploto (27 922 Lt vertės) namo pusrūsio patalpas, kurios iš esmės yra antra izoliuota gerai įrengta gyvenamoji patalpa, bei izoliuotą vidinę nuo namo pusrūsio iki mansardinio aukšto viršaus laiptinę, kurios vertė 16 000 Lt, paskyrė jai daug vertingesnę gyvenamojo namo dalį, ir taip iš esmės pažeidė jo (kasatoriaus) interesus, nes jam teko 87,57 kv.m ploto pirmasis namo aukštas, kuriame yra dviejų kambarių 51,30 kv.m gyvenamojo ploto butas, namo antroji pusrūsio dalis – 35,09 kv.m ploto garažas G-1, iš kurio yra įėjimas į rūsį, kurio sienos tinkuotos, grindys betonuotos, jokia kita apdaila nedaryta, ir kurio vertė yra 13 960 Lt, t.y. tik 1/3 dalis visos pusrūsio vertės. Be to, kadangi visa 16 000 Lt vertės laiptinė skundžiamu sprendimu paskirta naudotis vienai ieškovei, jis (kasatorius) neteko galimybės šia laiptine iš pirmojo namo aukšto patekti į jam paskirtą garažą pusrūsyje, o iš garažo – į rūsio patalpas. Dėl tokio komplikuoto naudojimosi kitomis pagalbinėmis patalpomis jam paskirtas namo pirmasis aukštas, kasatoriaus vertinimu, praranda savo vertingumą ir neturi jokio pranašumo prieš ieškovei paskirtas mansardinio aukšto ir vertingas gyvenamąsias pusrūsio patalpas. Taip ieškovei yra paskirtos dvi izoliuotos gyvenamosios patalpos, kurių bendras plotas yra 110,64 kv.m, iš kurių 78,97 kv.m vien gyvenamojo ploto ir tik 31,67 kv.m negyvenamojo ploto. Tuo tarpu jam (kasatoriui) paskirtos visiškai nenaudingos 39,62 kv.m ploto 14 319 Lt vertės visos rūsio patalpos, o iš visų jam paskirtų 162,28 kv.m bendro ploto patalpų (87,57 kv.m namo pirmojo aukšto + 35,09 kv.m pusrūsio + 39,62 kv.m rūsio) tik 51,30 kv.m yra gyvenamojo ploto patalpos, likę 110,98 kv.m – negyvenamojo ploto (iš jų – 74,71 kv.m tik pagalbinės ūkinės) patalpos. Taigi ieškovei paskirta net 27,67 kv.m daugiau gyvenamojo ploto nei jam (kasatoriui), o jam paskirta net 79,31 kv.m daugiau negyvenamojo ploto nei ieškovei. Nors mažai vertingos rūsio patalpos paskirtos jam vienam, tačiau, kadangi visų komunikacijų įvadai yra rūsio patalpose, akivaizdu, kad ieškovei taip pat reikalingos rūsio patalpos. Naudojimosi žemės sklypui tvarka, kasatoriaus teigimu, nustatytina pagal tą žemės sklypo padalijimo variantą, pagal kurį kiekvienam iš bendraturčių tektų proporcingos tam tikros kokybės ir paskirties žemės dalys: dirbamos, skirtos poilsiui ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, taip pat atsižvelgė tik į ieškovės interesus, ir jam (kasatoriui) paskyrė mažesnės vertės iš esmės netinkamos dirbti sklypo dalį (dalį jos užima status skardis ir joje auga tik vaismedžiai, o dirbamos žemės plotą sudaro tik 47 kv.m, kurie yra visiškai atskirti nuo likusios jam paskirtos žemės sklypo dalies), taip pažeisdamas įstatyme įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus (CPK 11 straipsnio 7 dalis).