- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- N-62-56-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01177-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Stasys Gagys
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Administracinės komisijos prie Molėtų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 26 d. nutarimu D. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje ir 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirta subendrinta 750 Lt bauda dėl to, kad 2010 m. birželio 16 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone, esančioje ganykloje, kuri buvo aptverta neveikiančiu elektriniu piemeniu, ji laikė palaidus galvijus, kurie išėjo iš ganyklos ir minėto kaimo gyventojams ištrypė daržus bei nuėdė pasėlius, taip pat dėl to, kad 2010 m. birželio 9 d., apie 22 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje ji vedėsi palaidą šunį, kuriam nebuvo uždėtas antsnukis ir pavadėlis, ir kuris užpuolė V. J. bei ją išgąsdino, bei dėl to, jog 2010 m. birželio 29 d., apie 23 val., ji laikė palaidus šunis savo sodybos kieme, aptvertame tvora, pro kurią ištrūkęs šuo įkando į koją N. P., tuo nežymiai sutrikdant jam sveikatą. Nurodyta, kad tokiu būdu buvo pažeisti 2008 m. gegužės 28 d. Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B1-82 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14, 15.1, 15.3 ir 16 punktų nuostatai.
Šalies argumentai
D. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2010 m. liepos 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi D. V. skundą tenkino iš dalies – Institucijos 2010 m. liepos 26 d. nutarimu skirtą 750 Lt baudą pakeitė, skirdamas 200 Lt baudą. Iš tarnybinio pranešimo ir J. R., G. M., G. R., B. V. M., V. Č., J. U., I. E. Z., J. I., A. M. paaiškinimų teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 16 d. ryte palaidi galvijai vaikščiojo po kaimo teritoriją ir padarė tam tikros žalos kaimo gyventojams. Teismas pažymėjo, kad D. V. argumentas, jog aptvarą galėjo sulaužyti kaimynai, nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Pabrėžė, kad, vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, asmuo turi pareigą rūpintis gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais, todėl neturi reikšmės atsakomybės klausimui spręsti ta aplinkybė, jog D. V. ginčo metu buvo ligoninėje. Pati D. V. nurodė ir bylos aplinkybės patvirtina, jog jai išėjus ieškoti S. I., kartu su ja iš kiemo išbėgo jai priklausantis šuo. Taisyklių 15.1 punkte numatyta, kad draudžiama laikyti palaidus šunis be antsnukio ir pavadėlio viešose vietose. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tai, jog D. V. vijosi kaimyną, kurį įtarė vagyste, nepaneigia fakto, kad jai priklausantis šuo lakstė po kaimo teritoriją palaidas ir išgąsdino V. J.. Konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog N. P. į koją įkando D. V. šuo.
II.
Apeliaciniu skundu D. V. prašo panaikinti Institucijos 2010 m. liepos 26 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį bei bylą nutraukti arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad byla nebuvo išnagrinėta išsamiai, nes nebuvo apklausti J. R., G. M., G. R., B. V. M., J. U., I. E. Z., J. I. ir A. M., kurių paaiškinimais teismas rėmėsi. Teigia, kad byloje nėra duomenų apie neprižiūrimų gyvulių padarytą žalą. Dėl V. J. išgąsdinimo, pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad šuo buvo be antsnukio ir pavadėlio, todėl sprendimas grindžiamas prielaida. Tvirtina, kad serga depresija, tačiau teismas nesiėmė priemonių nustatinėti, ar jos psichinė būklė veikų padarymo metu leido suvokti savo veiksmus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti galioti ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantei D. V. skirta administracinė nuobauda už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje ir 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Šiose teisės normose atitinkamai numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą; šios veikos padarymą, jei ji sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei; šios veikos padarymą, jei ji padarė žalos asmens sveikatai ar turtui.
Institucijos 2010 m. liepos 26 d. nutarime nurodyta, kad D. V. pažeidė 2008 m. gegužės 28 d. Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. B1-82 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 14, 15.1, 15.3 ir 16 punktų nuostatus.
Taisyklių 14 punktas numato, kad savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų (tokių, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai) auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmens teisių ir teisėtų interesų. Pagal Taisyklių 15.1 ir 15.3 punktus, draudžiama laikyti palaidus šunis be antsnukio ir pavadėlio poilsiavietėse, sodų bendrijose, miške ir visose kitose žmonių lankomose vietose bei laikyti palaidus šunis sodybų kiemuose, sodų sklypuose, jei kiemai, sodų sklypai neaptverti tvora, pro kurią šuo negalėtų ištrūkti. Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, jog gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrengimais.
Nagrinėjamu atveju tai, jog D. V. 2010 m. birželio 9 d., apie 22 val. 10 min., pažeidė Taisyklių 14 ir 15.1 punktų reikalavimus, nes jos palaidas šuo be antsnukio užpuolė V. J. bei ją išgąsdino, patvirtina V. J. 2010 m. birželio 9 d. pareiškimas (t. I, b. l. 19), paaiškinimas (t. I, b. l. 20) ir parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. I, b. l. 114), kurie yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus. O būtent, E. S. paaiškinimą ir parodymus apie tai, jog jis matė, kaip D. V. priklausantis šuo užpuolė jo draugę V. J., kurį pasislėpė name, tuomet šuo užpuolė jį, dėl ko jis užsidarė automobilyje (t. I, b. l. 21, 115). Pažymėtina, kad šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir pačios D. V. paaiškinimai, jog jai išėjus ieškoti S. I., kurį įtarė vagyste, kartu su ja iš aptverto namų kiemo išbėgo ir šuo. Taigi darytina išvada, kad bylos duomenys įrodo, jog apeliantė pažeidė Taisyklių 14 ir 15.1 punktų reikalavimus, dėl ko buvo sukelta grėsmė kito asmens sveikatai, todėl padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį.
J. R., G. M., G. R., B. V. M., V. Č., J. U., I. E. Z., J. I., A. M. paaiškinimai ir tyrėjo A. S. tarnybinis pranešimas (t. I, b. l. 38-39, 41-49) patvirtina, kad 2010 m. birželio 16 d., iš D. V. priklausančios ganyklos, neveikiant elektriniam aptvarui, pabėgo galvijų, kurie ištrypė kitų žmonių daržus. Todėl darytina išvada, kad D. V. nesiėmė pakankamų priemonių tam, kad garantuotų, jog gyvūnų laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei ir nuosavybei, nepažeistų kitų asmens teisių ir teisėtų interesų. Tokiu būdu buvo pažeisti Taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimai bei padarytas ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Pažymėtina, kad ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti tam tikrų pasekmių atsiradimo. Todėl tai, kad byloje nėra įrodymų apie D. V. priklausančių galvijų padarytą konkrečią žalą, veikos kvalifikavimui ir pažeidimo konstatavimui reikšmės neturi.
Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų pakanka išvadai dėl apeliantės kaltės padarius inkriminuotus pažeidimus. D. V. iš esmės neginčijo to, kad jai priklausantys galvijai buvo ištrūkę iš aptvaro. Todėl į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvykus liudytojams J. R., G. M., G. R., B. V. M., J. U., I. E. Z., J. I. ir A. M., šiems liudytojams pateikus rašytinius paaiškinimus dėl negalėjimo atvykti į posėdį ir D. V. neprieštaraujant, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant. Pabrėžtina, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnio 4 dalis). Todėl manydama, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos ne visos įvykio aplinkybės, apeliantė, dalyvaudamas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, galėjo pareikšti prašymus apklausti minėtus liudytojus.
D. V. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, t. y. tai, kad apeliantė pažeidė Taisyklių 14 ir 15.3 punktų reikalavimus, nes 2010 m. birželio 29 d., apie 23 val., jai priklausantis šuo (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, bendro naudojimo kelyje įkando į koją N. P., tuo nežymiai sutrikdant jam sveikatą, įrodo N. P. pareiškimas, paaiškinimas ir parodymai (t. I, b. l. 62, 63, 115), D. C., R. K., R. Z. ir J. R. paaiškinimai (t. I, b. l. 64-67), išrašo iš medicininių dokumentų kopija (t. I, b. l. 69-70) bei Specialisto išvada Nr. G2118/10(01) (t. I, b. l. 71-72).
Pažymėtina, kad pirmosios istancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo skirti ekspertizę apeliantės pakaltinamumui nustatyti, nes byloje nėra duomenų apie kokią nors D. V. psichinę ligą, kuria ji būtų sirgusi pažeidimų padarymo metu. Be to, pati D. V. teismo posėdyje tvirtino, jog yra psichiškai sveika bei kad nedarbingumas jai nustatytas dėl onkologinės ligos, ką patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentais (t. I, b. l. 141-142).
Atsižvelgdama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliantės D. V. padaryti pažeidimai, numatyti ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje ir 5 dalyje, įrodyti neabejotinai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.