Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nuteistajam A. Š.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 2 d. (I veika - dėl didelės vertės turto – 67 515 Lt valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (II veika – dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtą – 102 600 Lt valstybės biudžeto lėšų ) – laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (III veika - dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtą – 206 100 Lt valstybės biudžeto lėšų ) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p., nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/5 dalimi.

Vadovaujantis BK 76 str., A. Š. atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.

Iš R. N., E. R. ir A. Š. solidariai priteista 67 515 Lt Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos naudai.

UAB (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti R. N., E. R. ir A. Č., tačiau jų nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, panaudodamas žinomai suklastotus oficialius dokumentus, apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą-valstybės biudžeto lėšas, gaunamas kaip pridėtinės vertės mokestį už eksportuotas prekes, taip pat veikdamas bendrininkų grupėje, panaudodamas žinomai suklastotus oficialius dokumentus, pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės biudžeto lėšas, gaunamas kaip pridėtinės vertės mokestį už eksportuotas prekes, būtent:

1. jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės biudžeto lėšas, gaunamas kaip pridėtinės vertės mokestį už eksportuotas prekes, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininku R. N., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriu E. R., panaudodamas žinomai suklastotą oficialų dokumentą, paruoštą R. N. - 1998-05-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė melagingus duomenis apie perkamas stakles, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama E. R., iš I. P. už 360 000 litų įsigijo centro privedimo stakles Nr. ×××. Panaudojant šį suklastotą dokumentą minėtas stakles pagal 1998-05-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija ××× Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama E. R., pardavė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai A. Š., už 442 500 litų (iš jų 67 500 Lt PVM). Po ko R. N. paruošė žinomai suklastotą oficialų dokumentą - 1998-05-25 sutartį rusų kalba Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė melagingus duomenis apie parduodamas stakles. Panaudojant šį suklastotą dokumentą pagal 1998-05-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija ××× Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Š., Baltarusijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) perleido centro privedimo stakles Nr. ×××. (Duomenys neskelbtini) įsipareigojo šias stakles realizuoti nustačius minimalią pardavimo kainą 100 000 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 400 000 litų). Pagal 1998-05-29 eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), šios staklės buvo eksportuotos Baltarusijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini), o Vilniaus Valstybinė mokesčių inspekcija, tenkindama 1998-06-09 prašymą, pasirašytą A. Š., kuriame buvo tyčia pateikti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi būti grąžinta PVM permoką - viso 67 515 litų, už eksportuotas Baltarusijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) stakles, 1998-07-01 grąžino šiai bendrovei pridėtinės vertės mokestį - viso 63 000 litų, juos pervesdama į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Vilniaus bankas“ ir likusią dalį paliko įsiskolinimams padengti. R. N. nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Š. grynais pinigais iš AB „Vilniaus bankas“, esančio adresu Gedimino pr. 60, Vilniuje, šiuos pinigus paėmė ir užpajamavo UAB (duomenys neskelbtini) kasoje. Vėliau juos išmokėjo pagal 1998-07-14 kasos pajamų orderio kvitą serija ××× Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. Š. apgaule savo bei įmonės UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - valstybės biudžeto lėšas - viso 67515 litų;

2. jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės biudžeto lėšas, gaunamas kaip pridėtinės vertės mokestį už eksportuotas prekes, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininku R. N., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriu E. R., panaudodamas žinomai suklastotą oficialų dokumentą, paruoštą R. N. –1998-07-07 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyti melagingi duomenys apie perkamas stakles, kurias UAB (duomenys neskelbtini) 1998-07-07 pirko iš A. V., A. Š. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pagal 1998-07-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija ××× Nr. (duomenys neskelbtini) pirko iš UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos E. R., almazines-torcines šlifavimo atpjovimo stakles Nr. ××× už 672 600 Lt (iš jų 102 600 Lt PVM). Po to savo parašu patvirtino R. N. paruoštą žinomai suklastotą oficialų dokumentą -1998-07-23 sutartį rusų kalba Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė melagingus duomenis apie parduodamas stakles. Panaudojant šį suklastotą oficialų dokumentą pagal 1998-07-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija ××× Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vardu A. Š. perleido almazines-torcines šlifavimo atpjovimo stakles Nr. ××× Baltarusijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini), kuri įsipareigojo šias stakles realizuoti, nustačius minimalią pardavimo kainą - 145 000 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 580 000 litų). Pagal 1998-07-30 eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) šios staklės buvo eksportuotos Baltarusijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini). Turėdamas realią galimybę paimti PVM permoką, 1998 liepos mėn. laikotarpiu, žinomai melagingai deklaruodamas gražintiną pridėtinės vertės mokestį bei pateikdamas prašymus grąžinti PVM permoką, A. Š. pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – 102 600 Lt, tačiau 1999-04-30 valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo atsisakyta grąžinti PVM permoką, todėl jis savo ir kitų naudai neįgijo didelės vertės svetimo turto ir nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių;

3. jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - valstybės biudžeto lėšas, gaunamas kaip pridėtinės vertės mokestį už eksportuotas prekes, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininku R. N., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriu E. R., panaudodamas žinomai suklastotus oficialius dokumentus, paruoštus R. N.: 1998-10-26 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1998-10-26 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo nurodyti melagingi duomenys apie perkamas stakles, kurias UAB (duomenys neskelbtini) 1998-10-26 pirko iš M. K. ir 1998-10-26 iš A. N., A. Š. UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pagal 1998-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija ××× Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos E. R., pirko revolverines tekinimo stakles Nr. ××× už 545 000 Lt (be PVM) ir revolverines tekinimo stakles Nr. ××× už 600 000 Lt (be PVM), viso už 1 351 100 Lt (iš jų 206 100 Lt PVM). Po to savo parašu patvirtino R. N. paruoštą žinomai suklastotą oficialų dokumentą - 1998-09-21 sutartį rusų kalba Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyti melagingi duomenys apie parduodamas stakles. Panaudojant šį suklastotą oficialų dokumentą, pagal 1998-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija××× Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vardu A. Š. Baltarusijos Respublikos verslininkui I. S. perleido revolverines tekinimo stakles Nr. ××× ir revolverines tekinimo stakles Nr. ×××. I. S. įsipareigojo šias stakles realizuoti, nustačius minimalią pardavimo kainą – 295 000 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 1 180 000 litų). Pagal 1998-10-30 eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) šios staklės buvo eksportuotos Baltarusijos Respublikos verslininkui I. S. Turėdamas realią galimybę paimti PVM permoką, 1998 spalio mėn., PVM deklaracijoje, pateiktoje 1998-11-13 Vilniaus VMI, žinomai melagingai deklaruodamas grąžintiną pridėtinės vertės mokestį, A. Š. pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – 206 100 Lt, tačiau 1999-04-30 valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo atsisakyta grąžinti PVM permoką, todėl jis savo ir kitų naudai neįgijo didelės vertės svetimo turto ir nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Kadangi byla nagrinėjama, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijai panaikinus tik dalį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuosprendžio, o prokurorė apeliacine tvarka skundė visą nuosprendį, todėl remdamasi Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 386 straipsniu, 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama prokurorės apeliacinio skundo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 3 d. nutartyje nurodytų ribų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinio skundo dalį, kokia apimtimi nagrinėjama byla, tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas nagrinėjama apimtimi tenkinamas. Kauno apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Kolegijos nuomone, prokurorės skundo argumentai ginčijantys BK 76 straipsnio taikymą nuteistajam A. Š. yra pagrįsti.

Atleidimas nuo bausmės pagal BK 76 straipsnio 1 dalį yra galimas esant dviem sąlygom: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir 2) dėl šios ligos bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atlikti būtų per sunku.

Ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicinos, o ne teisės klausimas. „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo atlikimo, sąrašas“, yra patvirtintas 1995 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 969/578. Kiekvienu konkrečiu atveju, ar liga, kuria serga nuteistasis, atitinka ligą, įrašytą į minėtą sąrašą, nustato teismo medicinos ekspertai.

Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas atleidimo nuo bausmės klausimą, teismas, kaip nurodyta BK 76 straipsnio 1 dalyje, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

Pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. Š. laisvės atėmimo bausmę, jį nuo šios bausmės atleido, motyvuodamas tuo, kad A. Š. serga nepagydoma širdies liga, jam daryta širdies operacija, jis yra invalidas ir nedarbingas, todėl dėl sveikatos būklės jam atlikti laisvės atėmimo bausmę būtų sunku, bei jis patirtų nepatogumų ir fizinių kančių, be to, bausmės atlikimas pataisos namuose prieštarautų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad A. Š. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti jam būtų per sunku, padarė savarankiškai, be teismo medicinos ekspertų išvados.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar A. Š. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, paskyrė teismo medicinos ekspertizę. Ją atlikę teismo medicinos ekspertai nustatė ir ekspertizės akte Nr. EKG 31 (174)/06 (01) nurodė, kad A. Š. serga sunkiomis nepagydomomis ligomis, reikalaujančiomis nuolatinio medikamentinio gydymo, tačiau šios ligos nėra įtrauktos į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji negali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 107 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“, taip pat kad dėl savo sveikatos būklės A. Š. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, užtikrinant nuolatinę išeminės širdies ligos rizikos veiksnių prevenciją (t. 9, b. l. 210-217). Po šios ekspertizės atlikimo A. Š. pateikė apeliaciniam teismui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų 2006-05-26 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. Š. yra diagnozuota onkologinė liga ir jis yra gydomas (t. 9, b. l. 219). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas iš naujo bylą apeliacine tvarka, paskyrė papildomą teismo medicinos ekspertizę dėl A. Š. diagnozuotos onkologinės ligos pobūdžio. Ją atlikę teismo medicinos ekspertai nustatė ir ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad A. Š. serga onkologine liga – (duomenys neskelbtini)vėžiu. Ekspertai taip pat nurodė, kad į sąrašą ,,Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji negali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578) yra įtraukti visi ketvirtos klinikinės grupės piktybiniai augliai. A. Š. (duomenys neskelbtini) vėžys yra II klinikinės grupės. Dėl (duomenys neskelbtini) vėžio A. Š. gali atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t.11, b. l. 2-11). Nuteistajam pateikus naujus duomenis apie savo sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismas paskyrė naują teismo medicinos ekspertizę. Jos 2008-10-08 akto Nr. EKG 23(166)/09(01) išvadose teigiama, kad ligos, kuriomis šiuo metu serga A. Š. , neatitinka nepagydomų ligų ir sveikatos būklių kriterijų, nurodytų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 1995-11-2 įsakymu Nr.969/578 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 107 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, išvadose pažymėta, kad A. Š. dėl išeminės širdies ligos reikalinga reguliari ( du kartus per metus) kardiologo priežiūra.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos laisvės atėmimo vietų ligoninės informacijos matyti, kad nuteistuosius pacientus planine tvarka, esant reikalui du ir daugiau kartų per metus, konsultuoja VšĮ Vilniaus universitetinių Santariškių klinikų gydytojai specialistai, tarp jų ir gydytojai kardiologai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir jam diagnozuotų ligų pobūdį, bei tai, kad dėl šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra įmanomas, nuteistojo būklė šiuo metu netrukdo atlikti laisvės atėmimo bausmės, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas A. Š. atžvilgiu nepagrįstai taikė BK 76 straipsnį ir jį atleido nuo laisvės atėmimo bausmės, t.y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo A. Š. padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir baudžiamos griežta bausme - iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Apygardos teismas A. Š. paskyrė: už I veiką - dėl didelės vertės turto – 67 515 Lt valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už II veiką – dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtą – 102 600 Lt valstybės biudžeto lėšų – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už III veiką - dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtą – 206 100 Lt valstybės biudžeto lėšų – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimo bausmes, iš kurių viena yra minimali, o kitos dvi artimos šios bausmės rūšies (terminuotam laisvės atėmimui) minimumui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad teismas, skirdamas bausmę, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių, atsižvelgė ir į nuteistojo sveikatos būklę ir būtent ši aplinkybė įtakojo beveik minimalios įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria BK 76 straipsnio pagrindu A. Š. dėl ligos atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės.

A. Š. laisvės atėmimo bausmę atlikti paskirti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.