Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2102-496/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
1-2102-496/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50324-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Kaltinamasis
M. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2102-496/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50324-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 10 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-50324-19, kurioje

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ karšėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. Ž. 2019 m. lapkričio 26 d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,04 prom. girtumas), namuose, konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė motinai A. Ž. į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. Ž. fizinį skausmą.

Įtariamasis M. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 54-57) parodė, kad inkriminuojamą veiką pripažįsta visiškai. Nurodo, kad gyvena kartu su mama A. Ž., jai priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ir brolis T. Ž.. 2019 m. lapkričio 26 d., buvo pas draugą ir gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo gerokai padauginęs alkoholio ir nelabai prisimina visų įvykio aplinkybių. Neprisimena, kada grįžo į namus, dėl kokių priežasčių konfliktavo su mama, tačiau savo kaltės neneigia, jis galėjo mamai kumščiu suduoti į galvą. Jis prieš mamą smurtauja antrą kartą, pirmą kartą su mama susitaikė. Ar namuose buvo brolis ir kas iškvietė policiją, nežino, bet galvoja, kad mama. Supranta, kad mamai sukėlė fizinį skausmą. Labai gailisi padaręs nusikaltimą, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Kai tik galės, mamos atsiprašys.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Ž. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji A. Ž. parodė (b. l. 12-16), kad ji sūnaus M. Ž. paklausė, kodėl jis geria alkoholinius gėrimus ir jis tada ją išplūdo necenzūriniais žodžiais. Kilus konfliktui M. Ž. trenkė kumščiu į lėkštę, esančią ant stalo virtuvėje, ir ją sudaužė. Tada jis atsikėlė nuo kėdės ir jai, stovinčiai koridoriuje, sudavė vieną kartą ranka (dešiniu kumščiu) į galvą, tiksliau į pakaušį. Jai iškilo guzas. Namuose buvo blaivus kitas jos sūnus T. Ž., kuris bandė ją apginti ir neleido, kad būtų toliau mušama. Po smūgio jai labai skaudėjo galvą, ji pati paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Atvyko policijos pareigūnai ir M. Ž. išsivežė. M. Ž. prieš ją smurtauja antrą kartą, pirmas kartas buvo maždaug prieš dvejus metus. Dėl pirmo fizinio skausmo sukėlimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tyrimo metu jie susitaikė ir ji sūnui atleido. 2019 m. lapkričio 26 d., apie 18 val. į įvykio vietą atvyko GMP darbuotojai, kurie nustatė jai galvos, plaukuotosios dalies, sumušimą. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas, pas teismo medicinos ekspertą vykti neketina. Kad sūnus M. Ž. gyventų atskirai nepageidauja, civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Liudytojas T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 32-35) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama A. Ž. ir broliu M. Ž.. Namai priklauso mamai. 2019 m. lapkričio 26 d., apie 17 val., brolis M. Ž. iš kaimo grįžo neblaivus. Grįžęs M. Ž. virtuvėje valgė, o jis buvo kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių. Girdėjo, kaip M. Ž. pradėjo žodžiais konfliktuoti su mama. Tada jis nuėjo į virtuvę pasižiūrėti, kas vyksta. Jis prašė brolio eiti miegoti, kadangi buvo visiškai neblaivus, tačiau brolis jo neklausė. Mama klausė, kodėl M. Ž. geria. Broliui tas nepatiko, jis supyko. Tada M. Ž. kumščiu trenkė į lėkštę, esančią ant stalo, ir ji sudužo. M. Ž. atsistojo nuo kėdės ir stovinčiai mamai kumščiu vieną kartą trenkė per pakaušį. Smūgis buvo stiprus. Jis puolė ginti mamą, kad jos daugiau nemuštų. Mama iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Jis brolį laikė, kad niekur nepabėgtų. Mama jam rodė iškilusį guzą pakaušyje. Atvykus policijai ir greitosios pagalbos darbuotojams, mama atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, nes medikai nustatė tik galvos sumušimą, didesnių jokių sužalojimų nebuvo. Brolį policija sulaikė ir uždarė į areštinę. Brolis jo nemušė ir jam fizinio skausmo nesukėlė. Po įvykio brolis į namus negrįžo, žino, kad dabar būna pas dėdę. M. Ž. smurtauja antrą kartą, pirmas smurtas buvo 2016 m., tada mama su broliu susitaikė. Šiandien dienai mama nori, kad brolis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka.

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole (b. l. 19-20) ir fotolentelėje (b. l. 21-25) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo vidus. Apžiūros metu, virtuvėje ant virtuvinio stalo, užfiksuotos sudaužytos lėkštės šukės, maisto likučiai. Virtuvėje ant grindų aptikta sudužusios lėkštės šukės, maisto likučiai, matosi grumtynių pėdsakai. Apžiūros metu nieko nepaimta.

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 26-28) užfiksuota, kad smurtą patyrusiai A. Ž. nustatytas patinimas galvoje bei didelis susijaudinimas, o smurtą sukėlusiam M. Ž. nustatytas 2,04 prom. girtumas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. Ž. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į galvą motinai A. Ž., t. y. šeimos narei, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo motinos atžvilgiu, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 54-57), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 75-76, 77-80).

Kaltinamasis M. Ž. yra neteistas (b. l. 61-63), nebaustas administracine tvarka (b. l. 72), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ karšėju (b. l. 73). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. Ž. prokuroro siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jam skiriama prokuroro siūloma 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

M. Ž. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus panaudojo būdamas neblaivus, prieš savo šeimos narę – motiną, namuose, todėl tikslinga skirti jam įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris, tikėtina, gali padaryti teigiamą įtaką M. Ž. elgesiui (BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 72² straipsnis). Prokuroro siūlomas 4 (keturių) mėnesių terminas yra itin trumpas ir visiškai nemotyvuotas, todėl terminas pailginamas iki 6 (šešių) mėnesių. Taip pat tikslinga uždrausti M. Ž. vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) ir įpareigoti tęsti darbą visą bausmės atlikimo laikotarpį (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 7 dalis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 26 d. 17 val. 30 min. iki 2019 m. lapkričio 27 d. 11 val. 29 min. (b. l. 38-39, 40-41), t. y., santykiu 1:2, 2 laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-60) – paliktina galioti ir panaikinta įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, įpareigoti M. Ž. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo perdavimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi uždrausti M. Ž. vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį) bei įpareigoti tęsti darbą visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 26 d. 17 val. 30 min. iki 2019 m. lapkričio 27 d. 11 val. 29 min., santykiu 1:2, t. y. 2 laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, M. Ž. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti M. Ž., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Daiva Valčiukienė