- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- AS-1161-502/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03833-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą dėl Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. U. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skųsdamas Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. S-187 (toliau – ir Sprendimas), kuris buvo priimtas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba) ginčą dėl pareiškėjo specialiųjų poreikių. Sprendimu Ginčų komisija atmetė pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2015 m. gegužės 14 d. priimto sprendimo. Taip pat pareiškėjas prašė pateiktą medicininio dokumento išrašo kopiją laikyti pateisinama priežastimi dėl skundo padavimo termino praleidimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, jog siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, pareiškėjas iš pradžių kreipėsi į Ginčų komisiją, o šiai atmetus jo skundą – į teismą. Vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog 20 dienų nuo jo gavimo dienos Sprendimo apskundimo terminas nurodytas ir pačiame Sprendime bei, atsižvelgęs į tai, jog Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. birželio 27 d., todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2015 m. liepos 17 d., o pareiškėjas į teismą su skundu, kurio priėmimo klausimas šiuo atveju nagrinėjamas, kreipėsi 2015 m. liepos 21 d. (pagal spaudą ant voko), konstatavo, kad buvo praleistas ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti.
Vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo nurodytą termino praleidimo priežastį – sveikatos būklės pablogėjimą bei prie skundo pridėtą viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės Dermatovenerologijos skyriaus 2015 m. liepos 17 d. išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinantį, kad pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 17 d. planine tvarka buvo hospitalizuotas. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie tai, per kiek laiko turi būti paduotas skundas teismui, ir, iš anksto žinodamas apie būsimą hospitalizavimą, turėjo atitinkamai koreguoti savo elgesį, siekdamas nepraleisti nustatyto termino, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas teismui nenurodė objektyvių priežasčių, kurios sudarė jam kliūtis veikti operatyviau bei surašyti ir išsiųsti teismui skundą per trumpesnį laiką. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė pagalbos į specialistus dėl skundo surašymo, iš skundo turinio ir formos matyti, kad skundą surašė pats, jis išdėstytas viename lape, todėl sprendė, kad pareiškėjas skundą galėjo pateikti dar iki 2015 m. liepos 7 d., o atsižvelgęs į pateikto medicininių dokumentų išrašo turinį nurodė, kad pareiškėjas buvo siųstas stacionariam gydymui dėl odos problemų, todėl net ir buvimo ligoninėje laiku jam nebuvo kilę objektyvių kliūčių pateikti teismui skundą. Apibendrindamas teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo pasirinkto veikimo būdo priklausiusių priežasčių, kurios šiuo atveju negali būti vertinamos kaip svarbios ir nesudaro pagrindo ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme atnaujinti praleistą terminą.
III.
Pareiškėjas V. U. atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimu ir prašo grąžinti jo pateiktą skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, jog atskirąjį skundą buvo jau surašęs ir ketino jį paduoti, tačiau 2015 m. liepos 7 d. naktį netikėtai pablogėjo jo sveikata, todėl jis nespėjo to padaryti. Grįžęs pareiškėjas atskirąjį skundą perrašė ir išsiuntė jį pavėlavęs. Paaiškino, jog gyvena vienas, todėl neturėjo ką įpareigoti išsiųsti jo atskirąjį skundą, be kita ko, nemanė, kad tai sukels tokias pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010).
ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, jog atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Bylos duomenimis, pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl 2015 m. birželio 23 d. Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-187, priimto išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos matyti, kad šis sprendimas pareiškėjui įteiktas 2015 m. birželio 27 d. (b. l. 10–12). Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama. Skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip matyti iš pašto spaudo ant voko (b. l. 21), pareiškėjas išsiuntė 2015 m. liepos 21 d., t. y. praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2015 m. liepos 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. ABTĮ 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Tai, kad terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas paminėtą nutartį netinkamai įvertino visas bylai svarbias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui skundžiamas Sprendimas buvo įteiktas 2015 m. birželio 27 d., o pareiškėjas skundą teismui pateikė 2015 m. liepos 21 d., kai terminas skundui paduoti baigėsi 2015 m. liepos 17 d., t. y. į teismą pareiškėjas kreipėsi skundo padavimo terminą praleidęs keturiomis dienomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks termino praleidimas, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą medičinių dokumentų išrašą (b. l. 6), iš kurio matyti, jog pareiškėjas net pusę laiko per kurį galėjo kreiptis į teismą dėl Ginčų komisijos Sprendimo buvo hospitalizuotas, iš ligoninės jis buvo išrašytas paskutinę šio termino dieną, vertintinas kaip nežymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtą išrašą nurodė, jog pareiškėjas stacionariam gydymui buvo siųstas dėl odos problemų, netrukdžiusių ligoninėje parengti atskirąjį skundą, be to, jo hospitalizavimas buvo žinomas iš anksto, tačiau teismas neįvertino to, jog nors pareiškėjas į ligoninę buvo siunčiamas planine tvarka, tačiau siuntimas jam išduotas dėl ligos paūmėjimo, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas galėjo iš anksto pasiruošti stacionariam gydymui bei turėjo galimybę numatyti, kad jo išrašymo iš ligoninės metu terminas Ginčų komisijos Sprendimui apskųsti jau bus pasibaigęs.
Taigi, nors pareiškėjas formaliai praleido įstatymo numatytą terminą skundui paduoti, tačiau jis praleistas nežymiai. Teisėjų kolegija atsižvelgia į pareiškėjo prašymo motyvus bei bylos medžiagą ir tai, kad skundo padavimą galėjo apsunkinti objektyvios aplinkybės – pareiškėjo sveikatos būklė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, gindamas savo teises veikė pakankamai operatyviai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-355-662/2015; 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-453-492/2015). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartyje nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai nelaikyti esminiais, dėl kurių pareiškėjo skundas negalėtų būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.
Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, nežymų termino praleidimą, taip pat pareiškėjo siekį apskųsti jam nepalankų sprendimą, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą ir remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma, atsižvelgusi į tai, kad duomenų, jog pareiškėjas tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbios priežasties, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartyje netinkamai vertino faktines aplinkybes ir aptartas proceso teisės normas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį panaikinti, pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo tenkinti, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3, 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir perduoti pareiškėjo V. U. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.