- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-4/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas (pirm.), Donatas Šernas, Audrone Jarackaite
- Atsakovas
- E. V., I. F.
- Ieškovas
- Kauno apskrities valstybines mokesciu inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
- Kategorijos
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešejas), Audrones Jarackaites ir Donato Šerno,
viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo Kauno apskrities valstybines mokesciu inspekcijos apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilineje byloje Nr. 2-226/2003 pagal ieškovo Kauno apskrities valstybines mokesciu inspekcijos ieškini atsakovams E. V. ir I. F. del akciju pirkimo-pardavimo sutarciu pripažinimo negaliojanciomis; tretysis asmuo A. P. (A. J. ) II ,,Netektis“.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno apskrities valstybine mokesciu inspekcija 2002 m. birželio 12 d. kreipesi i teisma su ieškiniu, CK 1.80 straipsnio ir LR brangu turta isigijusiu arba isigyjanciu Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu deklaravimo tvarkos 3 p. pagrindais prašydamas pripažinti negaliojanciomis 1993 m. lapkricio 18 d., 1995 m. vasario 17 d. ir 1995 m. liepos 27 d. tarp atsakovu E. V. ir I. F. sudarytas akciju pirkimo-pardavimo sutartis, nes Lietuvos teismo ekspertizes centro 2001 m. gegužes 23 d. ekspertizes aktu nustatyta, jog vietoje I. F. ant sutarciu pasiraše kitas asmuo. Nurode, kad atliekant mokesciu apskaiciavimo ir sumokejimo teisingumo patikrinima UAB ,,Pirola“ buvo tikrinama, ar šios bendroves akcininkas E. V. deklaravo pajamas istatiniui kapitalui formuoti bei skolindamas lešas imonei. Nustacius, kad E. V. deklaravo pajamas tik daliai UAB ,,Pirola“ akciju (477 vnt.) isigyti, jis buvo ipareigotas deklaruoti pajamas 1997 m. isigytoms 1173 vnt. tos pacios bendroves akcijoms, 1997 m. gruodžio 4 d. padovanojus 8 000 Lt V. V. ir 1998 m. suteikus 235 000 Lt dydžio paskola UAB ,,Pirola“. Vykdydamas ši mokesciu administratoriaus nurodyma, E. V. 2001 m. vasario 27 d. pateike VMI Brangu turta isigyjancio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamu deklaracija, kurioje kaip pajamu šaltinius nurode 405 000 Lt, gautu iš I. F. pagal 1993 m. lapkricio 18 d. akciju pirkimo-pardavimo sutarti už pastarajam parduotas UAB ,,Agrimpex-GmbH“ akcijas, bei 200 000 Lt, gautu pardavus UAB ,,Tartu“ akcijas. Sutikrinus ankstesnes deklaracijas (1996-1999 metu) paaiškejo, jog UAB ,,Pirola“ direktorius E. V. 1996 m. pradžioje jokiu piniginiu lešu nedeklaravo. Esant deklaracijose prieštaravimams del piniginiu lešu gavimo šaltiniu, kilo itarimas, ar iš tiesu E. V. gavo 405 000 Lt iš I. F. . Ieškovas taip pat nurode, jog jis, vadovaudamasis LR mokesciu administravimo istatymo 16 straipsnio 2 punktu, kontroliuoja mokesciu i valstybes biudžeta teisinga apskaiciavima ir sumokejima, todel turi teise gincyti sandorius, nors ir nera ju šalis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2003 m. birželio 2 d. sprendimu ieškini atmete, konstataves ji esant nepagrista. Teismas nurode, jog gincijami sandoriai sudaryti galiojant 1964 m. CK normoms, todel, remiantis LR civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 9 straipsniu, gincui išspresti taike sandoriu sudarymo metu galiojusio senojo CK 47 straipsnio nuostata. Teismas pažymejo, kad gincijamos 1993 m. lapkricio 18 d. akciju pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jokia deklaravimo tvarka dar nebuvo patvirtinta, o gincijamu 1995 m. vasario 17 d. ir 1995 m. liepos 25 d. sutarciu sudarymo metu galiojusios LR brangu turta isigijusiu arba isigyjanciu Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu deklaravimo tvarkos, patvirtintos 1994 m. balandžio 25 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 312, 3 punkte buvo numatyta, jog tarp deklaracijoje nurodomu pajamu brangiam turtui isigyti yra ir pajamos už parduota turta. Taciau pats ieškovas neirodinejo to, kad gincijami sandoriai yra sudaryti nesilaikant tokios tvarkos ir kad toks pažeidimas gali buti pagrindas taikyti atsakomybe už deklaravimo tvarkos pažeidima. Be to, toks pažeidimas nera imperatyvi istatymo norma, kurios reikalavimu neatitinkantis sandoris galetu buti pripažintas negaliojanciu. Teismas nurode, kad nors ieškovas ir praše pripažinti sandorius negaliojanciais remdamasis LR brangu turta isigijusiu arba isigyjanciu Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu deklaravimo tvarkos 3 p., taciau faktinis reikalavimu pagrindas (nurodymas aplinkybiu, jog sutartyje pasiraše kitas asmuo) rodo, jog sandorius ieškovas praše pripažinti negaliojanciais del to, kad jie pažeidžia CK 64 straipsnio nuostata, nes sudaryti vieno asmens kito asmens vardu neturint tam igalinimu. Ir cia, teismo manymu, yra svarbi CK 66 straipsnyje itvirtinta aplinkybe, jog paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandori padaro galiojanti nuo jo sudarymo momento. Kadangi I. F. notaro akivaizdoje patvirtino akciju isigijimo iš E. V. fakta (t. 2, b. l. 4, 5), kas prilygsta gincijamu sandoriu pritarimui, teismas laike, jog visi trys sandoriai yra galiojantys ir ieškovo nurodomu pagrindu negali buti nugincijami.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti ši sprendima ir priimti nauja – ieškini patenkinti. Nurodo, kad pagal 1964 m. CK 47 straipsnio pirmaja dali ir 2000 m. CK 1.80 straipsnio pirmaja dali yra niekinis ir negalioja imperatyvioms istatymo normoms prieštaraujantis sandoris. Sandoriais laikomi asmenu veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, o dvišaliam sandoriui sudaryti butina dvieju šaliu suderinta valia, taciau nagrinejamu atveju ši nuostata yra pažeista, nes sutarti pasirašantis asmuo savo parašu išreiškia asmenine laisva valia (CK 1.64 str. 1 d.). Istatymo ,,Del Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu brangiam turtui isigyti ar kitu isigytu bei perleidžiamu lešu deklaravimo“ pirmasis straipsnis nustato, kad pajamos brangiam turtui isigyti pagrindžiamos istatymu reikalaujama forma sudarytais sandoriais arba juridine galia turinciais dokumentais. Ta pati nuostata yra atkartota ir LR brangu turta isigijusiu arba isigyjanciu Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu deklaravimo tvarkos 3 p. Kadangi laisvos valios I. F. išraiškos nebuvo, nes jis pirkimo-pardavimo sutarciu nepasiraše ir tokios savo valios neišreiške, toks atsakovo I. F. elgesys sudarant sutartis prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms (CK 6.305 str.). Be to, apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, išejo už pareikšto ieškininio reikalavimo ribu. Teismas taip pat pažeide materialines ir procesines teises normas, netinkamai jas aiškindamas bei pritaikydamas, taip pat ir irodymu vertinimo kriterijus, t. y. nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai ivertino bylos aplinkybiu viseta ir, priimdamas sprendima, nesivadovavo byloje esanciais irodymais, o vadovavosi tik atsakovo E. V. žodiniais paaiškinimais.
Atsiliepimas
Atsakovas E. V. atsiliepimu i apeliacini skunda prašo ji, kaip nepagrista, atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ieškinio pateikimo teismui metu galiojusio LR mokesciu administravimo istatymo 16 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas numate, kad mokesciu administratorius kontroliuoja mokesciu i valstybes (savivaldybes) biudžeta apskaiciavima, sumokejima, išieško laiku nesumoketus mokescius ir delspinigius bei baudas, paskirtas pagal mokesciu istatymus. Todel, priešingai negu teigiama atsiliepime i apeliacini skunda, ieškovas Kauno apskrities VMI turejo teise reikšti ieškini atsakovams del sandoriu pripažinimo negaliojanciais. Taip pat negalima sutikti su atsakovu, kad buvo praleistas senaties terminas, nes šis terminas skaiciuojamas nuo tos dienos, kai atsakovas E. V. 2001 m. vasario 27 d. pateike ieškovui Brangu turta isigyjancio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamu deklaracija, kurioje kaip pajamu šaltini nurode pajamas, gautas 1993 m. lapkricio 18 d. iš I. F. už jam parduotas ,,Agrimpex-GmbH“ akcijas, kartu pateikdamas ir deklaracija del UAB ,,Tartu“ akciju isigijimo pagal gincijamus sandorius. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad Kauno apskrities VMI nepraleido ieškinio senaties termino nurodytam ieškiniui pareikšti, bei savo išvada motyvavo sprendime. Atsakovai nepateike irodymu, kad šis ieškovas apie ginco sandorius sužinojo ar turejo sužinoti anksciau, negu nustate teismas.
Atmesdamas ieškovo reikalavimus pirmosios instancijos teismas vadovavosi ginco sandoriu sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 66 straipsnio nuostata ir nurode, kad I. F. patvirtinus sutarciu sudarymo faktus visi jie yra galiojantys ir negali buti nugincyti. Taciau 1964 m. CK 66 straipsnyje aptarinejamos pasekmes, kylancios tuo atveju, kai sandoris sudaromas neigalioto asmens arba viršijant igaliojima. Taciau ginco sandoriu ypatumus sudaro tai, kad, kaip matyti iš ju teksto, jie buvo sudaryti ne per šaliu atstovus. Nei viename iš ju nera nurodyta, kad atsakovui I. F. atstovauja kitas asmuo, priešingai, visose trijose ginco sutartyse nurodyta, kad sutartys sudaromos ir jos pasirašomos paties atsakovo I. F. (t. 1, b. l. 4-5). Pastebetina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo cituojamame atsakovo I. F. paaiškinime jokiu nuorodu i tai, kad ginco sutartis jis sudare per atstova, nera (t. 2, b. l. 4, 5). Šios aplinkybes vercia abejoti aukšciau paminetos pirmosios instancijos teismo išvados del pareikšto ieškinio pagristumu.
Be to, kolegijos nuomone, vien aukšciau pacituotas atsakovo I. F. paaiškinimas negali patvirtinti ginco sutarties sudarymo bei šaliu valios išreiškimo faktu. Minetame paaiškinime visiškai neaptariamos ginco sutarciu sudarymo bei ivykdymo aplinkybes, jomis sukurtos teisines pasekmes. Atsakovas I. F. negalejo paaiškinti sutarciu esminiu salygu: sudarymo laiko ir vietos, apmokejimo salygu ir kt. Toks atsakovo I. F. paaiškinimo neinformatyvumas, atsižvelgiant i sutarciu sumas, negali buti aiškinimas, kaip tai padare pirmosios instancijos teismas, vien tuo, kad sutartys buvo sudarytos pakankamai seniai. Turint omenyje atsakovo teisini suinteresuotuma bylos baigtimi, nurodytos aplinkybes vercia abejoti paaiškinimo teisingumu.
Tuo tarpu kiti byloje surinkti irodymai leidžia labiau tiketi ieškovo, negu atsakovu užimta teisine pozicija del nagrinejamo ginco (CPK 178 str.).
Taip iš Vokietijos Federacines Respublikos centrinio mokescio administratoriaus rašto, kuris buvo paruoštas nustatyta tvarka atlikus atitinkamus patikrinimus, matyti, kad rasti bendroves ,,Agrimpex-GmbH“ akciju pardavimo sutarciu nepavyko, o tai, kad bendroveje keitesi akcininkai, nepatvirtina ir imoniu registro duomenys (t. 2, b. l. 141-144).
Byloje taip pat nera patikimu irodymu, patvirtinanciu, kad ginco sutarciu pagrindu butu pasikeite ir bendroves ,,Tartu“ akcininkai. Byloje šios bendroves akcininku žurnalas pateiktas nebuvo. Tiesa, byloje yra šios bendroves visuotinio akcininku susirinkimo protokolas bei bendroves ,,Tartu“ direktores pasirašyti raštai, iš kuriu matyti, kad atsakovas E. V. buvo šios bendroves akcininkas (t. 1, b. l. 51, 116, t. 2, b. l. 183). Taciau iš byloje esancio 1994 m. birželio menesio bendroves ,,Tartu“ akcininku pareiškimo matyti, kad atsakovas E. V. šios bendroves akcininku buvo dar iki ginco sutarciu sudarymo (t. 2, b. l. 195). Todel vien tai, kad, kaip nurode pirmosios instancijos teismas, atsakovas E. V. 1996 m. buvo sudares su treciuoju asmeniu bendroves ,,Tartu“ akciju pirkimo-pardavimo sutarti, savaime ginco sutarciu sudarymo fakto nepatvirtina.
Netiesiogiai ieškinio pagristuma patvirtino ir tai, kad E. V. , nuo 1997 m. pradejes teikti turto ir pajamu deklaracijas, už ,,Agrimpex-GmbH“ parduotas akcijas gautu lešu nedeklaravo (t. 1, b. l. 118-120). Del pasakyto skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - ieškini patenkinti (1964 m. CK 45, 47 str.). Kai sandoris negalioja, kiekviena iš jo šaliu privalo gražinti antrajai visa tai, ka yra gavusi pagal sandori. Taciau, kaip jau buvo nustatyta anksciau, nagrinejamoje byloje patikimi irodymai, patvirtinantys, kad ginco sandoriai buvo ivykdyti, pateikti nebuvo. Del nurodyto, o taip pat del to, kad, kaip nustatyta byloje, bendrove ,,Agrimpex“ likviduota, restitucija netaikoma (CK 6.145 str. 2 d.).
Patenkinus ieškini ir pripažinus negaliojanciomis ginco sutartis, iš atsakovu priteisiamos bylinejimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 2 d. sprendima panaikinti. Ieškini patenkinti.
Pripažinti negaliojanciomis šias tarp E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytas sutartis: 1993 m. lapkricio 18 d. 45 vnt. UAB ,,Agrimpex-GmbH“ akciju pirkimo-pardavimo sutarti; 1995 m. vasario 17 d. 103 640 vnt. UAB ,,Tartu“ akciju pirkimo-pardavimo sutarti; 1995 m. liepos 27 d. 19 253 vnt. UAB ,,Tartu“ akciju pirkimo-pardavimo sutarti.
Priteisti valstybei iš E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 4 699 Lt bylinejimosi išlaidu.