Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. kaltės visiškai nepripažino, prašė jį išteisinti, paaiškino, jog yra medžiotojas, priklauso „Rambyno“ medžiotojų klubui. Jo kaip medžiojo stažas 25 metai. 2016-09-27 Bitėnų miške, apie 18 val., prasidėjo medžioklė. Galėjo medžioti stirnino patiną, šernus, elnio patiną, briedį. Miškas, kuriame medžiojo, yra prie pat pasienio zonos. Jis ėjo miško keliukais, žvalgėsi į kvartalų puses, kirtimus. Priėjo keliuką, paėjo juo apie 100 metrų ir sustojo ant keliuko, daugiau kairėje keliuko pusėje, ne vėžėje. Buvo kelio vingiukas. Gal 35-40 metrų atstumu pamatė, kad tiesiai į jį, dešine kelio vėže, parbėga ristele šuo. Kai šuo pamatė jį, puolė bėgti link jo, urzgė, pasišiaušė, ausis priglaudė. Likus gal dvidešimt penkiems metrams šuo pradėjo bėgti šuoliais ir pribėgo visai prie pat. Jis išsigando, dėl to instinktyviai šovė, kad nesudraskytų, nepapjautų. Kai šovė, galima sakyti šovė ne į objektą, o šovė žemyn, kad atbaidyti. Tuo metu jam šmėkštelėjo mintis, kad tai gali būti ir vilkas. Mano, kad belgų aviganis labai mažai kuo skiriasi nuo vilko. Belgų aviganis per sekundę įveikia 10 metrų atstumą. Kai šovė į šunį, jis buvo už dešimt metrų. Susidūrimo su šunimi nebuvo. Jis nelaukė, kol bus užpultas. Šautuvą turėjo ant peties, jis buvo užtaisytas, buvo uždėtas saugiklis. Kai išsigando, staigiai šautuvą nusiėmė nuo peties, paspaudė saugiklį, gaiduką ir šovė į šuns pusę, į žemę, nesitaikė į šunį, nes nebuvo kada taikytis. Šuo krito ir nebejudėjo. Už posūkio ir eglės šakų pamatė žmogų, kuris, jam pasirodė, kad peršoko į kitą keliuko pusę. Tik tada pamatė, kad jis yra pasienietis, kuris jam pasakė, kad šuo ėjo karštais pėdsakais. Tokiu būdu gynėsi, šovė žemyn, galvojo, kad gal šuo išsigąs ir pabėgs. Negalvojo ir nesitikėjo, kad gali nušauti šunį. Priėjęs arčiau matė, kad ant šuns buvo liemenė ir iš priekio matėsi apskurusi juosta ar šuns plaukai. Šuns liemenės pamatyti negalėjo, nes šuo bėgo iš priekio ir jis negalėjo pamatyti, kas yra šuns šonuose. Iš priekio nesimatė, jog ant šuns buvo uždėta liemenė. Įvykis įvyko 19 val. 08 min., buvo šviesu, saulė dar nebuvo nusileidusi. Matomumas buvo geras, saulė švietė į šuns pusę, ir juos (šunį ir pasienietį) galėjo akinti. Neįmanoma buvo taikytis į šunį iš optikos, nes jo šautuvas yra graižtvinis, su tolimo žiūrėjimo optika, kuri skirta didelių žvėrių medžioklei, medžiojant iš toli, esant 30 metrų atstumui. Matomumas ant keliuko buvo didesnis. Šalia šuns pamatė kulkos dalį, ir yra įsitikinęs, kad ji galėjo ten atsirasti tik per rikošetą. Kulkos, su kuriomis jis šaudo, yra minkštos ir, susidūrusios su kliūtimi, išsivelka iš apvalkalo. Kulka, išlėkusi iš jo šautuvo, turėjo susidurti su kliūtimi, atšokti ir tik tada mirtinai sužaloti šunį. Nepripažįsta fakto, kad jo šūvis buvo taiklus ir mirtinas, jo šūvis buvo skirtas tik gąsdinimui. Kai šuo puolė, jam grėsė pavojus gyvybei, kadangi šuo buvo agresyvus. V. S. negalėjo matyti to momento, kai šuo pradėjo šuoliuoti link jo, nes jam matomumą ribojo eglės šakos ir kelio vingiukas. V. S. žinojo, kad vyksta medžioklė, tačiau šuo buvo paleistas be pavadėlio, be antsnukio, V. S. nurodė, kad buvo davęs šuniui komandą „ pėdsakas“. Mano, kad medžiotojas turi teisę gintis, gali ir šauti, jeigu žvėris puola. Jis neturėjo kitokių gynybos būdų, nešovė į viršų, nes kas išlekia į viršų, tas nukrenta. Po šūvio pradėjo ištaisinėti šautuvą, atitraukė spyną, išėmė likusius šovinius ir tik tada pamatė savo gilzę, kurią ištraukė nukritusią ant žemės. Atsimena, kad ten buvo duobutė, iš kur pasiėmė gilzę. Buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kur jis nurodė Z. P. vietą prie duobutės, kurią jis ir paveikslavo, duobutė buvo vėžėje. Civilinio ieškinio visiškai nepripažįsta. Nėra buvę, kad jis būtų anksčiau nušovęs kokį šunį. Pripažįsta, kad įvykio vietoje buvo kalba apie valkataujančius šunis, kurie aplodami sugadina medžioklę, tačiau jis tokiu atveju pasitraukia, pereina į kitą medžioklės plotą ir negąsdina šūviais. Save laiko geru medžiotoju, gerai žino taisykles, susijusias su medžiokle. Mano, kad laikėsi visų medžioklės reikalavimų. Sutinka, kad medžiodamas veikia didesnio pavojaus sąlygomis.

Nors kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš 2016-09-27 įvykio vietos apžiūros protokolo, nustatyta, kad įvykio vieta yra miškas, Bitėnų k. ribose, Lumpėnų sen., Pagėgių sav. Įvykio vietoje, dešinėje kelio pusėje, priekiu vakarų kryptimi, ant važiuojamosios kelio dalies guli tarnybinis šuo su šautine žaizda kaklo srityje. Ant kaklo uždėta liemenė su Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais. Priekinėje liemenės dalyje pritvirtinta šviesą atspindinti juosta. Kraujo klane, ties šuns snukiu, 10 cm atstumu matyti geltono metalo atplaiša. Žiūrint nuo įvykio vietos matomas nežymus kelio vingis. Įvykio vietoje iš medžiotojo A. K. paimtas medžiaginis dėklas, kurio viduje įdėtas graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) iš kurio, A. K. teigimu, jis nušovė šunį. Įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai: tarnybinio šuns, belgų aviganio vardu „Ramzis“ kūnas, kulkos atplaiša (1t., b. l.26-33).

Iš daiktų apžiūros protokolo (1t., b.l.34-41) nustatyta, jog kaip tyrimui reikšmingi daiktai apžiūrėti: liemenė (petnešos), nuimta nuo nušauto tarnybinio šuns Ramzio kūno. Nustatyta, kad liemenė pasiūta iš juodos spalvos audinio. Prie liemenės iš šonų prisiūti skiriamieji ženklai su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“. Priekinėje liemenės dalyje, kuri dedama šuniui ant krūtinės, prisiūta 3,8 cm pločio 30,5 cm ilgio šviesą atspindinti juosta, ant kurios matomos kraujo dėmės. Bei apžiūrėtas antkaklis Springer. Daiktai po apžiūros pridėti prie bylos.

Iš daiktų apžiūros protokolo (1t., b. l. 42-52) nustatyta, jog kaip tyrimui reikšmingi daiktai apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai: dėklas su graižtviniu medžiokliniu šautuvu (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Hunter“, kurio artinimo duomenys 3-9x56 (kuris pritvirtintas ant graižtvinio medžioklinio šautuvo), 15 vnt. šovinių S&B 30-06 SPRG, kurie sudėti į permatomą polietileninį maišelį, šovinio tūtelė nuo šovinio S&B 30-06 SPRG, deformuotas šovinio apvalkalas (kulkos apvalkalas), kurie po apžiūros pridėti prie bylos.

Iš 2016-09-29 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus pateikto gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 93 nustatyta, kad šuo nugaišo dėl daugybinių krūtinės ir pilvo srities organų ir audinių sužalojimų bei išsivysčiusio hipovoleminio šoko ( nukraujavimo) - šuo nušautas. Nustatyta, kad įvertinus kulkos padarytų įėjimo ir išėjimo žaizdų lokalizaciją, galima daryti prielaidą, jog šaulys šūvio metu šuns atžvilgiu buvo priekyje, kairiau šuns – kampas galėtų būti apie 15-20 laipsnių, o atstumas tarp šaulio ir šuns – apie 10-20 metrų. Tyrimo metu paimta odos dalis su žaizda ( kulkos įėjimo vieta) ir perduota balistinei ekspertizei (1t., b. l. 56-59).

Iš 2016-09-29 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, jog įtariamasis A. K. įvykio vietoje parodė vietą ant kelio, iki kurios atėjo su šautuvu ant peties ir kurioje sustojo, kai priekyje už 40 metrų pamatė ristele atbėgantį šunį. Nurodė, kad šioje vietoje yra nežymus įdubimas. Parodė vietą, kurioje pamatė šunį. Pamatavus atstumas nuo jo stovėjimo vietos iki tos vietos, kur pamatė šunį, yra 46 metrai. Ties labai nežymiu kelio posūkiu parodė eglės šakas ir paaiškino, kad šuo, pribėgęs šias šakas, jį pastebėjo ir urgzdamas, šuoliais pradėjo bėgti į jį. Persigandęs pagalvojo, kad tai gali būti vilkas, nusiėmė nuo peties šautuvą, kurį laikė ant saugiklio ir iššovė į žemę, šuns link, bandydamas nukreipti dėmesį ir tuo metu dešinėje kelio pusėje tarp šakų pamatė žmogų, kuris po šūvio iš dešinės kelio pusės peršoko į kairę ir pribėgo prie nukritusio šuns. Pagal A. K. parodymus išmatuotas atstumas nuo šūvio vietos iki dešinėje kelio pusėje esančios kraujo dėmės, kuris yra 11 metrų. Išmatuotas atstumas nuo kraujo dėmės iki vietos, kurioje, kaip nurodė A. K., jis pamatė ristele atbėgantį šunį, atstumas yra 35 metrai. Išmatuotas atstumas nuo vietos, kurioje jis pamatė atbėgantį šunį iki vietos, kurioje pastebėjo žmogų, kuris iš dešinės kelio pusės peršoko į kairę pusę (tuo metu pamatė, kad jis yra su uniforma), atstumas yra 15 metrų ( 2t., b. l. 171-191).

Liudytojas V. S. parodė, jog kaltinamąjį pažįsta nuo įvykio. Dirba Pagėgių rinktinėje vyr. specialistu kinologu. Dirbo su tarnybiniu šunimi Ramziu. Būdamas namuose sulaukė užkardos vado skambučio, kad reikia pagalbos, jog vykdoma pasala. Atvyko į užkardą, buvo supažindintas su situacija, kad yra paslėptos cigaretės ir, kad asmenys gali atvykti pasiimti kontrabandinio krovinio. Apsiginklavo ir su šunimi išvyko į įvykio vietą – pasienio ruožą. Tarnybiniam šuniui Ramziui prieš pradedant tarnybą buvo uždėta liemenė su šviesą atspindinčiomis emblemomis, šuo buvo pažymėtas lygiai taip pat, kaip ir pareigūnas: iš šono ir priekio eina šviesą atspindinti juosta apie 5 cm. pločio, užrašyta, kad sienos tarnyba, uždėtas ženkliukas. Vykdė pėdsekystę, todėl šuo gali būti laikomas tiek su pavadžiu, tiek be pavadžio. Sekė pėdsakus, ties kelių sankirta atsegė šuniui pavadį, kad galėtų apibėgti didesnę teritoriją, bet šuo buvo jo valdomas. Vykdant pėdsakų paiešką, pamatė apsisukinėjantį džipą, kurį vairavo Z. K.. Jį pažino, paklausė ar matė įtartinų asmenų. Jis pasakė, kad medžioja, kad yra daugiau medžiotojų, sakė, kad gali paskambinti, paklausti kitų medžiotojų. Kiek suprato paskambino M. K., kuris nurodė, kad ties bokšteliu girdi lojančius šunis. Apie savo brolį ar kitus medžiotojus priekyje nepasakė. Iki įvykio vietos buvo likęs maždaug kilometras. Judėjo ta pačia kryptimi, tik paklausė kaip galėtų greičiau išeiti prie sodybos. Išėjo į kelią ir miško keliuku judėjo į priekį, pavadėlis buvo atsegtas. Šuo visada buvo kontakte su juo, nebuvo nuo jo nutolęs, bėgo ristele kaire kelio puse, jis irgi bėgo ristele dešine kelio puse. Šuo nerodė, jog ką nors pastebėjo. Pasigirdo šūvis ir šuo krito. Pamatęs krentantį šunį išsitraukė tarnybinį ginklą, manė, kad gali kilti grėsmė ir jam. Tada pamatė savo pusėje prieš save medžiotoją. Dėl to neklysta. Kai pamatė šaulį, tai nuo šaulio iki šuns buvo 15 m. Prieš šūvį negirdėjo jokių šuns baidymų ar kitų garsų. Įsidėjo ginklą atgal ir pribėgo prie šuns. Šuo buvo be gyvybės ženklų. Klausė šaulio, kodėl jis taip pasielgė, kodėl nešovė į viršų ar į žemę. Medžiotojas sakė, kad „aš nelauksiu, kol šuo man įkąs“, kažką pasakojo apie valkataujančius šunis, išreiškė pasipiktinimą, klausė ką jis čia veikia, nes čia ne pasienio ruožas. Tačiau pasienio ruožas eina apie 5 km. nuo valstybės sienos į valstybės gilumą. Suprato, kad medžiotojui trukdo medžioti valkataujantys šunys. Klausė jo ar nematė, kad šuo pažymėtas, nes buvo šviesu. Sakė, kad nematė. Galėjo būti apie 19 val. Buvo dar šviesu, giedras vakaras, saulėta. Bėgant dėmesys buvo sukoncentruotas į šunį, stebint jį ar pastebėjo, ar užuodė ką nors. Šuo ieško uosle, o ne akimis. Pagal reakciją šuo žmogaus nematė. Jei šuo būtų pamatęs žmogų, būtų atbėgęs iki jo arba sustojęs, atsisukęs į jį ir laukęs jo komandos, ką jis pasakys daryti. Tokio šuns elgesio nebuvo. Todėl kaltinamajam pavojaus nebuvo. Darbas su šunimi yra nuolatinis, jis su šunimi gyveno, dirbo 3 metus, praktiškai du metus praleido komandiruotėse. Mano, kad ieškinys per mažas, nes daug laiko įdėta į darbą, jei paruoštas šuo, tai jis kainuoja penkis kartus daugiau. Buvo ne vienas sulaikymas, ne viena paieška, nėra buvę jokių šuns įkandimų ar agresijos požymių. Po šūvio A. K. nebuvo išsigandęs, jo gailėjimosi nei tą dieną, nei vėliau nebuvo. Jis buvo pasipiktinęs, kai jis pasakė jam, jog „nušovėt mano čempioną“. Sakė jam, kad galėjo ir į jį pataikyti. Buvo su šunimi laimėję ne vienas varžybas daiktų paieškos rungtyje, kitose varžybose bendroje įskaitoje užėmę 2 vietą, 1 vietą asmenų paieškoje. Ramzis buvo vienas geriausių šunų, A kategorijos, kuri reiškia tai, kad yra išsilaikęs visus reikalavimus pagal kinologijos taisykles, kad gali atlikti daiktų, asmenų paiešką. Tam, kad tokius rezultatus pasiekti, reikia įdėti daug laiko ir daug pinigų. Šuo buvo be antsnukio, rekomendacijose nurodyta, kad pėdsekystei šuo gali būti be antsnukio, jei paieška gali baigtis sulaikymu.

Iš 2016-09-28 liudytojo V. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytojas savo parodymus patvirtino įvykio vietoje, parodė kurioje vietoje, kokiomis aplinkybėmis buvo nušautas tarnybinis šuo Ramzis, bei parodė vietą, esančią dešinėje kelio pusėje už 12 metrų nuo kraujo dėmės, kurioje stovėjo medžiotojas, kuris nušovė jo šunį ( 1t., b. l. 132-152).

Iš 2016-10-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos išvados Nr. 85/2016(01) nustatyta, kad tyrimui pateikta šuns kailio žaizda yra šautinė - šūvio įėjimo žaizda. Sužalojimas padarytas vieno šūvio pasekoje. Artimo šūvio pėdsakų tyrimui pateiktoje išpjovoje su žaizda nėra ( 1t., b. l. 71 - 73).

Iš 2016-11-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktos specialisto išvados Nr. 11-2167(16), 11-2316(16), 90/2016(01), nustatyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra 30-06 kalibro medžioklinis graižtvinis šautuvas "CZ 550", Nr. A6416, su optiniu taikikliu, priskiriamas prie "C" kategorijos šaunamųjų ginklų. Pateikti medžiokliniai šoviniai yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateiktos kulkos dalys yra stipriai deformuotos. Kulkos apvalkalo priekinė dalis stipriai deformuota - suskilusi į atskiras dalis su aštriais kraštais. Šios dalys užsilenkusios atgal ir deformavusios išorinį apvalkalo paviršių, o kartu panaikinusios jame esančius ginklo vamzdžio kanalo paviršiaus pėdsakus. Nustatyti požymiai ir jų palyginimas su LTEC turimais duomenimis leidžia teigti, kad tirti pateikta tūtelė ir deformuotos kulkos dalys yra 30-06 (7,62x63) kalibro "springfield" medžioklinio šovinio šauta tūtelė ir šios rūšies šovinio kulkos deformuotos šerdies ir apvalkalo dalys. Dėl deformuotų kulkos apvalkalo ir šerdies dalių negalima nustatyti ar šios kulkos dalys buvo iššautos iš tirti pateikto šautuvo. Dėl kulkos deformacijos negalima nustatyti ar ant išautos kulkos yra rikošeto pėdsakų, leidžiančių spręsti apie kulkos susidūrimą su papildoma kliūtimi. Šios rūšies šovinių pusiau apvalkalinės kulkos, susidūrusios su kliūtimi, lengvai deformuojasi ir suskyla. Šauta buvo iš nemažesnio kaip 2,5 metro atstumo, šūvio kryptis buvo iš priekio atgal, nežymiai iš kairės į dešinę ir nežymiai iš viršaus žemyn, šuns esančio natūralioje padėtyje (stovint ant keturių kojų) atžvilgiu (1t., b. l. 80-87).

Specialistas A. J. teisme paaiškino, kad jis yra balistikos srities ekspertas, buvo gautos dvi užduotys, viena užduotis buvo kailio išpjovai su žaizda. Kadangi netiria tokių dalykų, todėl buvo derinta su teismo medikais. Buvo pateikta užduotis apie ginklą, šūvius, deformuotas kulkos tūtelės apvalkas, šuns apsauginis diržas, veterinaro tyrimo medžiaga, kailio išpjova. Įvadinėje užduoties dalyje buvo parašyta, kad apvalkalas rastas šalia šuns, o kulkos šerdis rasta šuns vidinėje šlaunies dalyje. Nuostatuose yra įtvirtinta, kad galima specialisto išvadą papildyti klausimu. Vadovavosi pateikta užduotimi, papildomos informacijos iš tyrėjo nereikėjo. Susipažinęs teisme su jam pateikta įvykio vietos medžiaga savo duotos išvados nekeičia, patvirtina anksčiau duotą išvadą. Rikošetas negalėjo būti, nes kulka visiškai deformavosi ir neturėjo dar tiek energijos peršauti šunį. Kadangi kulka yra visiškai deformuota, apvalkas sutrūkinėjęs, ant kulkos rikošeto pėdsakų nėra. Nėra požymių, kad buvo rikošetas, todėl nėra prasmės skirti ekspertizę. Pagal šūvio kanalą priėjo prie išvados, kad tikėtina, jog buvo tiesioginis šūvis. Apvalkalas ir šerdis buvo apsinešę krauju, apvalkalo dalis praėjo apatinę pilvo sieną, apvalkalo dalis praėjo ir iškrito, o didesnę jėgą turinti kulkos šerdis įstrigo vidinėje šlaunies dalyje. Šūvio metu šuo galėjo pašokti, kristi, todėl apvalkalo dalies radimas galėjo būti ir pusės metro atstumu nuo šuns. Jo versija, kad po šūvio šuo sujudėjo. Deformacija įvyko kulkai susidūrus su šuns kaulais, raumenimis. Jei deformacija būtų prieš patekimą į šuns organizmą, tada kulka turėjo suskilti ir neturėjo būti tokio poveikio. Jei rikošetas būtų nuo kažkokio kieto daikto, tai kulka turėjo suskilti, bet žaizda to nerodo. Jei būtų kulka atsitrenkusi kur nors, tada kulkos įėjimo anga būtų buvusi kitokia. Rikošetas sukelia skilimą, tada būtų galėję būti keli pažeidimai, priklausomai nuo kulkos suskilimo. Vien tik švininė šerdis tokių sužalojimų negalėjo padaryti. Negalima teigti, kad įėjimo anga yra tik nuo šerdies Eksperimentinio šūvio metu buvo nustatomas šūvio atstumas. Artimo šūvio pėdsakų nebuvo. Šūvio atstumas buvo didesnis nei 2,5 m. Šūvis taiklus, pataikyta į krūtinę.

Specialistas E. B. teisme paaiškino, kad yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas, jo darbo stažas 16 metų. Jam buvo duota užduotis ištirti kailio išpjovą ir atlikti kompleksinę išvadą kartu su balistu. Jo išvada nesikeičia, teisme papildomai pateikta medžiaga specialisto išvadai neturi įtakos. Išpjovoje buvo ištirta žaizda, sužalojimas padarytas vieno šūvio pasekoje, artimo šūvio pėdsakų nėra. Kompleksinėje išvadoje pasisakyta dėl šūvio krypties ir artimo šūvio buvimo. Šauta iš ne mažesnio nei 2,5 metro atstumo, esant šuniui natūralioje padėtyje, sužalojimas buvo padarytas, tikėtina, tiesioginio šūvio metu. Pagal kulkos skeveldrų suskilimą negalima teigti ar tai rikošetas ar ne, tačiau pagal žaizdą matyti, kad rikošeto nebuvo. Išvada yra labiau kategoriška. Artimo šūvio nebuvo. Šūvis pataikytas į krūtinę. Kaip medikas gali pacituoti kas buvo sužalota: žaizda apvali, kiaurinė, kanalas eina į paodį, raumenis, pažeisti kairės pusės pirmieji trys šonkauliai, tarpšonkaulinių raumenų sutraiškymas, to pasekoje yra daugybiniai vidaus organų sužeidimai, sutraiškyta trachėja, širdies prieširdis sužalotas, širdies maišelio plyšimas, eina į pilvą, kur pažeidžiamos kepenys, išėjimo žaizda, pro kurią išėjo šerdis ir apvalkalas. Apvalkalo radimo vieta neturi jokios reikšmės. Ginklas yra galingas, šūvis gali nublokšti, gali į šoną mesti, todėl skilusi apvalkalinė dalis galėjo būti rasta tiek prie kojų, tiek prie galvos, galėjo būti įvairiai. Išėjusi šerdinė dalis sužalojo šalia pilvo esančią dešinę šlaunį, į kurią pateko pro odą. Šiuo atveju suskilusios kulkos dalis pateko į dešinę šlaunį. Prie tokių sužalojimų mirtis įvyko staiga. Pilvo dalyje išėjo ir kulka, ir apvalkalas. Tai leidžia spręsti išėjimo žaizda. Žaizda yra vizualiai lygi, be įtrūkimų, įplyšimų, tai rodo, kad padaryta neskilusia kulka.

Civilinio ieškovo VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės atstovė R. G. palaikė patikslintą ieškinį (4t., b.l.179-185) ir paaiškino, kad Pagėgių rinktinė patyrė žalą dėl turto sunaikinimo - dėl dresuoto tarnybinio šuns Ramzio sunaikinimo 2016-09-27. Tai buvo turtas, į kurį buvo daug investuota. Skaito, kad šuns žuvimo dieną šuns vertė buvo 10000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta šuns įsigijimo kaina. Šuns vertė yra tokia, už kokią sumą įsigytų išdresiruotą tarnybinį šunį. Šuo nuo įsigijimo iki jo žuvimo dienos buvo dresuojamas, jam buvo skiriamos lėšos. Tai buvo 3,5 metų amžiaus, jaunas šuo, belgų aviganis malinua veislės, aukščiausios kategorijos, dalyvavo mokymuose, turėjo nemažai apdovanojimų. Paskaičiavo atstatomuosius kaštus, norėdami parodyti iš ko susideda šuns vertė. Šuns Ramzio įsigijimo kaina – 289,62 Eur. Tai tik kelių mėnesių nemokyto, nedresuoto šuns kaina. Toliau šuniukas buvo priskirtas kinologui, kuris jį prižiūrėjo, dresavo, ruošė tarnybai nuo priskyrimo dienos iki šuns žuvimo dienos. Kinologo V. S. priedas prie atlyginimo už šuns Ramzio priežiūrą ir dresavimą - 2828,43 Eur, kinologo V. S. komandiruotės išlaidos kvalifikacijai kelti su tarnybiniu šunimi Ramziu - 500,24 Eur., darbo užmokestis kinologui V. S. už šuns Ramzio mokymą ir dresavimą darbo laiku - 4003,24 Eur, šuns Ramzio maitinimo išlaidos - 1819,51 Eur., šuns Ramzio veterinarinės profilaktinės priemonės, gydymas, medikamentai - 297,11 Eur. Be to paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų padovanojo šuniuką už 1000 Eur, kuris buvo priskirtas Vilniaus kinologui, Pagėgių rinktinė gavo šuniuką per fondus. Pateikė dokumentus tam, kad parodyti teismui, kokios buvo kainos ankščiau ir kaip jos pasikeitė. Dėl šuns vertės remiasi pateikiamais dokumentais: 2017-02-02 Lietuvos kinologų draugijos prezidentės raštu, kuriame ji nurodė, jog 3 metų specialiai dresuoto šuns vidutinė kaina gali svyruoti nuo 300 eurų iki 10000 eurų, priklausomai nuo dresuotės ir šuns naudingumo tarnyboje, kai kuriais atvejais kaina gali būti didesnė ir prasidėti nuo 10000 Eur.; Lietuvos kariuomenės Karo policijos vado G. K. raštu, iš kurio matyti, kad Lietuvos kariuomenės Karo policijos paruošto šuns kaina, perkant iš tarnybinių arba sportinių šunų veislynų, siektų nuo 10000 Eur.; Lietuvos kariuomenės vado J. Ž. 2017-02-14 raštu, iš kurio matyti, kad jis pateikė dokumentą, kuriuo Lietuvos kariuomenė perėmė iš Jungtinių Amerikos valstijų ginkluotųjų pajėgų du visiškai darbui parengtus tarnybinius šunis. Jame nurodyta tiek šunų, tiek jų parengimo vertė: dviejų šunų kaina 15000 JAV dolerių, jų apmokymas 37500 JAV dolerių. Šiuo dokumentu, kurį išvertė į lietuvių kalbą, nori palyginimui parodyti, kokios yra paruoštų tarnybinių šunų kainos. Lietuvoje tokių šunų niekas nepardavinėja, tokį paruoštą šunį galėtų įsigyti iš kitos šalies, todėl Pagėgių rinktinė šunį Ramzį vertina 10 000 Eur. Taip pat patyrė 577,29 Eur kitų išlaidų: 17,38 Eur už patologinius šuns tyrimus, 351,84 Eur atsisveikinimo su šunimi ceremonijos išlaidų, 208,07 Eur dokumento vertimo iš anglų k. į lietuvių k. išlaidų (Lietuvos kariuomenės vado J. V. Ž. raštu pateikto dokumento). Atsižvelgiant į visuomenės norą buvo būtinos atsisveikinimo su šunimi išlaidos. Tai vienintelis atvejis, kada tarnyboje žuvo šuo, todėl buvo nuspręsta daryti tokią ceremoniją. Iš viso prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. 10577,29 Eur turtinės žalos sumą.

Liudytojas G. R. parodė, kad įvykio metu buvo susitikęs su A. K.. Dirba VSAT Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos vado pareigose. Įvykio dieną buvo surengta kontrabandininkų sulaikymo operacija, į pagalbą pasitelktas V. S. su šunimi. Operacijos metu keli asmenys pabėgo, vienas buvo sulaikytas. Kinologas buvo nukreiptas į įvykio vietą ieškoti pasprukusio pažeidėjo. Po kiek laiko V. S. pranešė, kad nušautas tarnybinis šuo. Atvykęs į įvykio vietą norėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kad galėtų informuoti vadovybę, patikrino dokumentus. Pamatytas vaizdas jį sukrėtė. Įvykio vietoje, kraujo klane gulėjo nušautas tarnybinis šuo. Įvykio vietoje laukė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo atvykęs aplinkos apsaugos pareigūnas, po to vyko į užkardą. A. K. klausė kas nutiko, to paties klausė ir V. S.. A. K. nurodė, kad pamatė atbėgantį šunį, išsigando, manė, kad šuo puls, nusiėmė šautuvą nuo peties, prisidėjo prie peties ir nušovė, gestais parodė kaip nusiėmė šautuvą ir nukreipė į šuns pusę. A. K. sakė, kad matė, jog atbėga šuo, nes, kaip išsireiškė, buvo „nasrai išžioti“. Klausė jo ar nematė, jog šuo su liemene, sakė, kad nematė. Visą laiką (laukiant įvykio vietoje) buvo kalbama apie šunis, A. K. užsiminė, kad ankstesnės medžioklės metu buvo atbėgę kažkokie šunys, sakė, kad galvojo, jog netoliese gyvenančios moters šuo, parodė sodybos kryptį. V. S. paaiškino, kad iš pradžių sutiko medžiotoją, kuris buvo su automobiliu. Tai buvo Z. K., su juo pasišnekėjo, klausė ar nieko keisto nematė, ar kas prabėgo. Z. K. paaiškino, kad vyksta medžioklė. V. S. dar paklausė, kaip greičiausiai išeiti iš miško, medžiotojas parodė kryptį. Tada V. S. išgirdo šūvį ir pamatė krentantį šunį. Po šūvio pamatė medžiotoją, šuo buvo negyvas. Įvykio vieta – pasienio ruožas. Medžiotojai neprivalo prasinešti, kai kurie paskambina į užkardą, prasineša. Pasienio ruožas pažymėtas pasienio ruožo ženklais. Įvykio vietoje turėjo fotoaparatą, fotografavo ir apie tai pranešė atvykusiems tyrėjams, jiems pateikė laikmeną (su nuotraukomis). Tarnybinis šuo buvo panaudotas daug kartų, buvo sulaikyta daug asmenų. Jo praktikoje tokio atvejo, kad tarnybinis šuo užpultų žmogų, nebuvo, dirba 21 m. Medžiotojas rodė apie 20 – 30 metrų atstumą nuo tarnybinio šuns. V. S. labai pergyveno, A. K. „karštai“ reagavo į klausimus, į tai ką V. S. sakė, replikavo. Iš jo elgesio nesimatė, kad jis gailėtųsi, negirdėjo, kad būtų atsiprašęs. Tyrimas buvo pradėtas tikriausiai pagal rinktinę. Gamtos apsauga buvo iškviesta ir policija informuota. Jis informavo rinktinės vadą R. T.. Pagal bendrą praktiką pareigūnas turi užtikrinti įvykio vietos teiseną, suvokdamas, kad temsta, kad tyrėjai gali užtrukti kol atvyks, todėl fotografavo.

Iš 2016-10-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad liudytojas G. R. pateikė fotoaparatą, iš kurio buvo pateiktos įvykio vietoje fotografuotos nuotraukos (t.1, b. l. 162-190).

Liudytojas E. D. parodė, jog A. K. nepažinojo iki įvykio. Dirba VSAT Pagėgių rinktinėje Bardinų užkardoje. Tą dieną buvo rengiama pasala. Parvykus į užkardą buvo gautas pranešimas, kad asmenys atvyko pasiimti kontrabandinio krovinio. Su G. R. sėdo į tarnybinį automobilį, o kinologas su šunimi į kitą tarnybinį automobilį. Kinologas išvažiavo į įvykio vietą, o jie išvyko blokuoti atsitraukimo teritorijos. Kinologas, atvykęs į įvykio vietą, nuėjo pėdsakais, paskui sužinojo, kad pėdsakus pametė ir grįžo prie sulaikyto asmens, pasiėmė kitus pėdsakus. Po kiek laiko per radijo ryšį išgirdo, kad tarnybinis šuo nušautas. Po kiek laiko V. S. patvirtino, kad medžiotojas nušovė tarnybinį šunį. V. S. tikslios vietos paaiškinti negalėjo, iš balso girdėjosi, kad žmogus sukrėstas. Atvažiavo Z. K. ir atlydėjo juos į įvykio vietą. Pamatė stovintį A. K., už kelių metrų gulintį tarnybinį šunį, sukrėstą kinologą. Vadas pareikalavo su medžiokle susijusių dokumentų. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes vadas paklausė A. K. kaip jis nematė, kad tai tarnybinis šuo. A. K. sakė „tai aš prisitaikiau ir šoviau“, vadas klausė apie prisitaikymą, nes reikia įsitikinti į ką šauni. Kažkas iš kolegų pasakė A. K., kad „galėjai nušauti ir kinologą“. A. K. atsakė, kad „tegu džiaugiasi, jog nenušoviau“. A. K. sakė, kad „pasiėmiau šautuvą ir šoviau“. Šautuvas buvo su optika. Vėliau pokalbio metu A. K. pareiškė, kad šuo buvo „ išsižiojęs“. Kitą dieną buvo kažkokia kalba apie vilką. Šunys naudojami beveik kiekvieno sulaikymo metu, nėra buvę tokių atvejų, kad kinologo šuo apkandžiotų žmogų. Jei vykdomas sulaikymas, šuo pribėgęs gali loti. Kąsti gali nebent, jei gresia pavojus pačiam kinologui. Buvo kalba, kad medžiojant atbėga kažkokie nedideli šunys ir sugadina medžioklę. A. K. sakė, kad šuns liemenės nematė.

Liudytojas M. A. parodė, kad A. K. nepažįsta. Dirba VSAT Pagėgių rinktinės sienos kontrolės specialistu, atsakingas už kinologinę veiklą. Įvykio vietoje nebuvo. Buvo apklausiamas apie šuns paruošimą. Šuo buvo žalios juostos tarnybinis šuo, paruoštas pėdsakų aptikimui, žmonių, daiktų paieškai, pažeidėjų persekiojimui, sulaikymui. Buvo apsigynęs aukščiausią kategoriją. Dviejų metų šunys yra testuojami ir suteikiamos atitinkamos kategorijos. Ramzis buvo puikiai paruoštas ir, būdamas 2 metų amžiaus, turėjo aukščiausią kategoriją. Nėra buvę tokio atvejo, kad tarnybinis šuo užpultų žmogų. Šuo, aptikęs pėdsakus, seka ir veda, tempia šeimininką į tą pusę. Ramzis buvo išmokytas laukti komandos. Jei šuo seka pėdsakais, jis nekreipia dėmesio nei į žvėris, nei į kitus šunis ar žmones. Šuo susikoncentravęs į pėdsaką ir ieško konkretaus asmens pėdsako. Jei pamestas pėdsakas ir šuo sutinka pašalinį žmogų, tai jis gali tik aploti žmogų. Kinologas per eilę metų išmoksta skaityti šuns elgesį. Pamatęs žmogų šuo sustingsta ir laukia kinologo komandos, savarankiškai nesiima jokių veiksmų.

Liudytoja E. L. parodė, jog A. K. jai matytas tik nuo įvykio dienos. Tuo metu dirbo tyrėjos pareigose. Važiavo į įvykio vietą ir ją apžiūrėjo. Paskambino viršininkė ir liepė vykti į Pagėgių rinktinę, buvo pranešta dėl įvykio apie kontrabandą. Apie 20 - 21 val. pasakė, kad yra nušautas tarnybinis šuo, reikia vykti į įvykio vietą. Vyko su vyresniuoju tyrėju E. M.. Nuvykus į įvykio vietą jau buvo ganėtinai tamsu, buvo 2 – 3 medžiotojai ir pareigūnai. Dešinėje kelio pusėje pamatė šunį, jis buvo uždengtas audeklu, paprašė jį atidengti, buvo dar kraujo klanas, kulkos atplaiša. Apžiūrėjo įvykio vietą. A. K. nurodė, kad matė, jog tai šuo, sakė, kad išsigando, todėl ir šovė. Sakė, kad pareigūno nematė, pamatė tik po šūvio. A. K. kalbėjo su Bardinų užkardos pareigūnais, minėjo, kad laksto valkataujantys šunys. Buvo atvykęs asmuo iš aplinkos apsaugos, kai ji atvyko, jis sėdėjo automobilyje. Ji paėmė ginklą, viską surinko ir prašė, kad nuotraukas padarytų G. R., nes jis jau buvo padaręs kelias nuotraukas. Skyriaus viršininkė davė nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Vėlai vakare buvo atlikinėjami procesiniai veiksmai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal LR BK 188 str. 2d., bet tai buvo techninė klaida, kitą dieną klaida buvo ištaisyta. Ji procesinius veiksmus atlikinėjo tik tą vakarą. Kitą dieną buvo pavesta tirti Z. P., nes ji buvo nemiegojusi po tarnybos. A. K. apklausė Z. P..

Liudytojas E. M. parodė, kad A. K. nepažįsta, matė tik įvykio dieną. Dirba Pagėgių rinktinėje kriminalinės žvalgybos vyr. tyrėju. Buvo gauta informacija, kad buvo sulaikytas asmuo dėl kontrabandos, paaiškėjo, kad dar trys asmenys pasislėpė miško tankmėje. Sulaikytą asmenį parvežė į užkartą ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. Apie 21 val. buvo gauta informacija, kad nušautas tarnybinis šuo. Nuvykus įvykio vietoje buvo pareigūnai, aplinkos apsaugos specialistas, medžiotojai ir kinologas, kurio šuo buvo nušautas. Buvo ganėtinai tamsu, šuo gulėjo dešinėje kelio pusėje, kraujo klane, buvo pažymėtas specialiais ženklais. Kilo kivirčas tarp V. S. ir A. K., kadangi nesutapo parodymai, atstumai, matymo laukas. A. K. aiškino, kad jis buvo už 10 -13 metrų ir kad šuns šeimininkas nebuvo išbėgęs į kelią iš miško tankmės. V. S. aiškino, kad buvo išbėgęs į kelią ir matė kaip šuo sukniubo. A. K. aiškino, kad galvojo, jog šuo puls jį ir dėl to šovė. V. S. buvo šoko būsenoje, teigė, kad viską matė, teigė, kad buvo išbėgęs į kelią ir, kad matė kaip nušovė šunį. A. K. kažką minėjo, kad galėjo pasitaikyti valkataujančių šunų, neminėjo, kad galėjo supainioti su kitu gyvūnu. Viską surinko, paėmė šautuvą ir vežė A. K. į Pagėgių rinktinę tolimesniems veiksmams atlikti.

Liudytojas V. A. parodė, kad su A. K. yra medžiotojų klubo „Rambynas“ medžiotojai. 2016-09-27 susiruošė į medžioklę Bitėnų miške. Su Z. K. atvažiavo vėliau. Z. K. jį paleido prie kirtimo, o pats nuvažiavo į kitą vietą. A. K. buvo anksčiau išvažiavęs į medžioklę. Galėjo medžioti stambius kanopinius gyvūnus - elnių, briedžių, stirninų patinus. Praėjus maždaug 30 minučių nuo jo atvykimo į mišką, apie 19 val., išgirdo šūvį. Atvažiavo Z. K. ir pasakė, kad medžioklė nutraukiama, nes įvyko nelaimingas įvykis, nušautas pasieniečio šuo, pasakė, kad reikia pasitikti pasieniečius, nes jie nežino kur atvykti. Buvo ganėtinai šviesu. Atvažiavęs matė, kad šuo guli ant kelio, ant dešinio šono, išilgai keliuko, galva tiesiai į priekį. Iš priekio žiūrint, gal iš kokių 5metrų, matėsi, kad tai liemenė, buvo Pasienio apsaugos tarnybos ženklas. Atėjus iš šono ženklas matėsi, iš priekio buvo siaura pilkos spalvos juosta, kuri gal yra šviesą atspindinti, bet turi į ją šviesti. Suprato, kad šunį nušovė A. K., jis buvo sutrikęs, pasimetęs, aiškino, kad einant keliuku prieš jį išniro šuo, padidino greitį ir ruošėsi jį pulti, todėl šovė. A. K. šovė gindamasis. Toje vietoje pastoviai moteriškės šunys išnyra, jie miške laksto ir vaiko gyvūnus, mano, kad tai valkataujantys šunys, jie baido žvėris. Toje vietoje yra ir vilkų, tuo metu vilkų negalima buvo medžioti. A. K. asmeniškai pažysta gal nuo 10 metų, tai ramus, pareigingas, drausmingas medžiotojas. Medžioklės dokumentai buvo tvarkingi. Mano, kad turėjo kokių nors priemonių imtis, kad uždrausti medžioklę, nes sutiko pasieniečių džipą, bet niekas neinformavo. Šuniui buvo uždėta siaura juosta, kuri buvo apšiurusi, pilkos spalvos, šuniui judant ją sunku pastebėti. Šonų apžiūrėti neina, iš šonų juoda juosta ir užrašyta raudonai, kad Pasienio apsauga. Asmuo iš gamtos apsaugos tarnybos atvyko vėliau, patikrino dokumentus. Pasienio tyrėja išvežė A. K.. Vieta, kurioje medžiojo, yra pasienio ruošas, medžiojant nereikia informuoti pasienio apie medžioklę.

Liudytojas Z. K. parodė, kad yra kaltinamojo brolis, sutinka duoti parodymus. Yra medžiotojų klubo „Rambynas“ pirmininkas. Medžioklėje buvo medžiojami stambūs kanopiniai žvėrys. Medžioklės plotas patenka į pasienio zoną. Turėjo leidimą medžioti briedžio patinus, stirninus, šernus. Į palaidus šunis negalima šauti, nebent būna koks atskiras atvejis. Išvyko keliais etapais. Atvažiavo apie 19 val., paleido V. A. prie kirtimo, atvažiavau į kitą vietą, pasistatė mašiną ir iškart pamatė ateinantį pasienietį su šunimi, kuris buvo palaidas. Jis atsistojo šalia mašinos, šuo apibėgo mašiną ir pribėgęs prie jo, grybštelėjo ranką. Pasienietis davė kažkokias komandas, šuo buvo susijaudinęs. Tuo momentu išsigando, ant šuns šono matėsi ženklas, iš priekio nieko nepamatė. Pasienietis klausė, ar jis matė svetimų žmonių. Pasakė, kad ne, jog ką tik atvažiavo, bet gali paskambinti kitiems medžiotojams. Skambino, daugmaž žinojo kas kur yra. Maždaug žinojo, kurioje vietoje yra brolis. Paskambino K., kuris buvo apžiūros bokšte, kuris pasakė, kad šunys stipriai loja Pempynės kaime. Pasienietis viską girdėjo, klausė kur kryptis išeiti iš miško. Pasakė jam, kad „priėjus keliuką eisit tiesiai ir išeisit“. Nežinojo, kad brolis ten yra. Kai pasienietis nuėjo, skambino medžiotojams, kad įspėti. Vieniems nėjo prisiskambinti, kiti nekėlė, tada nusprendė apsisukti ir grįžti iki V. A. ir pakeisti dislokacijos vietą. Apsisuko ir judėjo ta pačia kryptimi, kuria judėjo pasienietis, važiavo daugmaž apie kilometrą, o gal kokius 500 metrų. Pamatė pasienietį, gulintį šunį ir brolį (A. K.). Miško keliuko kairėje pusėje išilgai ant šono gulėjo šuo. Brolis (A. K.) pasakė, kad šuo puolė ant jo, kad išsigando. Paskui pasienietis kažkam skambino, išsikvietė kolegas. Jis tada važiavo pasitikti pasieniečius, pasiėmė V. A., pasakė, kad medžioklė nutraukta. Tada atvažiavo atgal į įvykio vietą. Brolis yra geras, tvarkingas žmogus, su protu reaguoja, jo reakcija gera, tai patyręs medžiotojas, turi stažą, gerai šaudo. Dėl valkataujančių šunų ten yra problema, kad iš Kaliningrado srities keliauja ir pjauna stirnas. Šuo buvo be pavadėlio, be antsnukio, iš priekio nebuvo matyti šuns liemenės. Nesupranta, kaip kulkos apvalkalas atsirado prie šuns kaklo srities. Jam teko girdėti, kad pačius pasieniečius, kurie treniravo šunis, buvo apkandžioję. Jo tėtis buvo apkandžiotas. Pasieniečiai patys kalbėjo, kad iš Kaliningrado ateina šunys, o dėl vilkų buvo nufilmuota, kaip vilkas vejasi stirną, ten neseniai buvo veršiai papjauti. Galvoja, kad šuo pasileido visu greičiu ir brolis galėjo nepastebėti šuns, galėjo sumaišyti su vilku, išsigąsti, pasimesti. Galima šauti ginantis. Buvo pokalbis, kad puolė ir jis šovė, kiek suprato, kad puolė šuo. Kaip supranta, brolis šovė iš inercijos, sakė, kad „į tą pusę šovė“, neminėjo kaip šovė. Mano, kad, jei šuo atbėga dideliu greičiu, tai neįmanoma tiksliai prisitaikyti, nes, kol „ pagausi optiką“, žvėris bus visai arti.

Liudytojas V. K. parodė, kad yra kaltinamojo tėvas, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad 2016 m. birželio mėn. grybavo Bitėnų miške ir jį užpuolė šuo, kuris jį stipriai sukando. dėl ko jis apvirto, nes šuo jo nepaleido. Jis sudavė šuniui, kol atsikėlė šuo pabėgo. Stipriai bėgo kraujas, nuėjo prie mašinos ir atvažiavo į Tauragę, kur jį aptvarkė ir sudavė vaistų. Sūnus atvažiavo po kokių trijų dienų ir sūnui viską papasakojo, parodė jam apkandžiojimus.

Liudytojas M. V. parodė, jog A. K. pažįsta. Dirba Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Pagėgių savivaldybės agentūros vedėju. Pasienio pareigūnai paskambino jo kolegai, kuris paskambino jam. Suprato, kad medžiotojai nušovė šunį. Tada dar nežinojo, kad tai pasieniečių šuo. Paskambino pasieniečiams, jie nurodė, kad jis atvažiuotų iki Marguvos ežero ir jį palydės į įvykio vietą. Įvykio vieta buvo Rambyno regioniniame parke. Atvažiavo G. R. ir jį palydėjo į vietą, kur buvo nušautas šuo. Pasieniečiai papasakojo, kad yra nušautas tarnybinis šuo, jog gaudė kontrabandą. Atvykęs pamatė nušautą šunį, buvo pasieniečiai, medžiotojai. Vadas G. R. paprašė patikrinti medžioklės dokumentus. Pažino Z. K., A. K.. Pasieniečiai pasakė, kad šunį nušovė A. K.. Tuo metu tik apžiūrėjo ar pas medžiotojus yra tinkami dokumentai, ar medžioklė vyksta legaliai. Visus dokumentus turėjo pasienio vadas. Su dokumentais buvo viskas tvarkoje, visos grafos buvo užpildytos. Galėjo medžioti elnius, viską kas leidžiama. Pagal jį buvo vienas pažeidimas - buvo nušautas šuo, kuris nėra medžiojamas gyvūnas. Medžioklės įstatyme yra medžiojamųjų gyvūnų sąrašas, kuriame nurodoma, ką medžiotojai gali medžioti ir tame sąraše šunų nėra. Protokolo nesurašė, nes pagrindinius dokumentus buvo paėmęs vadas G. R., kuris sakė, jog kol neatvažiuos ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir jie neapžiūrės, tol jam nieko neduos. Paskambino savo teisininkams, kurie pasakė, kad pirmenybė yra ikiteisminio tyrimo pareigūnams, todėl jis nieko negali daryti. Yra paėmęs A. K. paaiškinimą. Jis jam paaiškino, kad nušovė šunį, ką daugiau sakė nepamena. Nesuprato, dėl ko buvo šauta į šunį. Tokio įvykio, kad būtų nušautas šuo, nėra turėjęs, bet buvo atvejų, kai medžiojant buvo nušauti nemedžiojami gyvūnai - ožiai, bet tada policija atvažiavo, atėmė ginklus, o visa kita jis surašė, baudžiamosios bylos nebuvo. Pagal jį atsakomybė šiuo atveju turėtų būti tokia pati. Negalima šaudyti valkataujančių šunų, gaudo firmos, kurias samdo savivaldybė, jei yra poreikis.

Liudytojas Z. P. parodė, kad dirba Pagėgių rinktinėje vyriausiuoju tyrėju. A. K. žinomas iš matymo. Piktumų nėra buvę. Atliko tyrėjo pareigas. Įvykio dieną gavo iškvietimą. Įvykio vietoje atlikinėjo procesinius veiksmus. Praėjus kelioms dienoms apklausė G. R., kuris buvo įvykio vietoje, jis apklausos metu nurodė, kad buvo su A. K.. Buvo paminėti valkataujantys šunys ir tai, kad tie šunys gali būti M.. Jam kilo klausimas, ar ji turi šunį, ar jis palaidas, ar gali lakstyti miške. Atvažiavo pas M. į kiemą, paklausė ar turi šunį. Ji pradėjo pasakoti, kad turėjo rudos spalvos, vidutinio dydžio šunį, kuris prieš kelis mėnesius pastipo. Klausė ar galėjo lakstyti, sakė visada buvo pririštas. M. nurodė, kad su A. K. ne pirmas toks atvejis. Ji parodė ranka į kelią, pasakė, kad prieš daug metų išbėgo jos šuo, išlipo A. K. ir paleido šūvį į šunį ir jį sužeidė. Paklausus ar gali paliudyti, nurodė, kad ne, nes su A. K. nenori bylinėtis, nes vos nepavertė psichine ligone. Klausė ar garantuota, kad tai buvo A. K., sakė, kad tikrai jį matė, nurodė, kad konkrečiai šūvis buvo A. K. paleistas, nes ji pribėgo prie besigalabijančio šuns. Kadangi buvo tokie duomenys, todėl surašė raštą ir kreipėsi į prokurorą. Nuo įvykio vietos iki M. sodybos gal kilometras ar pusantro. Jis sekančią dieną apklausė A. K.. Iš pradžių jokios kalbos apie vilką nebuvo, tik kai apklausinėjo, tada atsirado vilkas. Jam neaiškus pasirinktas medžioklės būdas, nes pats nuo 1992 metų yra medžiotojas. Toje vietoje jokio bokštelio nėra. Medžioklė yra padidintos rizikos veikimas. Įstatyme nurodyta, kad tik įsitikinus paleidžiamas šūvis. Ikiteisminį tyrimą atliko, kadangi jam buvo pavesta ir nėra nurodyta, kad negalima atlikti tyrimo, dėl civilinio ieškovo sprendimo nepriėmė. Gavo žodinį nurodymą, kai atvyko tyrimas jau buvo pradėtas. Buvo nurodyta, kad padarė visuotinai pavojingu būdu, 2 dalis. Pasitarė su ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininke ir tyrimas buvo koreguotas pagal aplinkybes, tyrimas buvo pradėtas dėl šuns sunaikinimo. A. K. buvo sulaikytas pagal LR BPK 140 straipsnį. Prieš 15 – 16 metų teko gyventi vienoje gatvėje su A. K., praeidami pasisveikindavo ir tiek. Žinojo, kad jis Šilutės gyventojas, kad tai Z. K. brolis.

Liudytojas G. S. parodė, jog kaltinamąjį pažįsta tiek, kiek tai susiję su įvykiu, kuriame buvo nušautas tarnybinis šuo. Yra Viešvilės užkardos vado pavaduotojas. Tiksliai datos neprisimena telefonu paskambino gretimos užkardos vadas G. R., kuris paprašė pagalbos, kadangi buvo aptiktas kontrabandinis krovinys. Buvo tikimasi, kad atvyks asmenys jo pasiimti. Su tarnybiniu automobiliu nuvyko netoli Bardinų užkardos veikimo teritorijos ir laukė tolimesnių nurodymų. Vėliau nuvyko į Bardinų užkardą, praėjus kiek laiko atvyko užkardos vadas ir po kažkiek laiko buvo gautas pranešimas, kad nušautas tarnybinis šuo. Tada sėdo į jo vairuojamą tarnybinį automobilį jis, užkardos vadas ir pareigūnas D. ir nuvyko į įvykio vietą, kur buvo nušautas tarnybinis šuo. Įvykio vietoje buvo keletas medžiotojų, iš kurių vienas prisipažino, kad nušovė šunį, tai buvo A. K.. Buvo atvažiavę ikiteisminio tyrimo pareigūnai, aplinkosaugos pareigūnas. Asmuo minėjo, kad pamatė šunį, išsigando, nusiėmė nuo peties šautuvą ir parodė iš kokios vietos šovė. Ėjo kalba apie valkataujančius šunis, kurie pasitaikė ankstesnės medžioklės metu, apie kažkokios bobulės šunį, kuri gyvena netoli įvykio vietos. Apie sumaišymą ir apie kitą gyvūną kalbos nebuvo. Šautuvas buvo su optika. Nuo asmens buvimo vietos iki nušauto šuns buvo 15-20 metrų.

Iš visumos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų analizės įrodyta, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio 1 dalyje, nes kaltinamasis žiauriai elgėsi su gyvūnu - tyčia, demonstruodamas nepateisinamą negailestingumą ir savivalę, be jokios pateisinamos priežasties, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, šovė į VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinei priklausantį tarnybinį šunį Ramzis, dėl ko gyvūnas žuvo. Tai yra kaltinamasis tyčia atėmė gyvybę gyvūnui.

Kaltinamasis A. K. tokiais veiksmais taip pat padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, numatytą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse (58.2.2p.;74.1.p.), t. y. turėdamas teisę medžioti, sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Kaltinamasis A. K. pripažino, kad negalėjo medžioti nei šuns, nei vilko, kad tai buvo nemedžiojami objektai, tačiau šovė.

Įrodyta, kad šūvis į šunį, sukėlęs jo žūtį, susidariusioje situacijoje nebuvo reikalingas, o tokiu elgesiu kaltinamasis pademonstravo negailestingumą, savivalę ir kartu žiaurų elgesį su gyvūnu. Bylos faktinės aplinkybės rodo, jog kaltinamasis įstatymo uždraustus veiksmus padarė nesant būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties. Iš įvykio vietos fotolentelių matyti, kad šuo guli ant šono dešinėje kelio vėžėje, tiesiai, kelio vėžės kryptimi. Tuo tarpu nustatyta, jog kaltinamasis stovėjo priešingoje miško kelio pusėje, šiek tiek kairiau. Iš gaišenos anatominio tyrimo akto nustatyta, kad šaulys šūvio metu šuns atžvilgiu buvo priekyje, kairiau šuns, kampas galėtų būti apie 15-20 laipsnių. Iš specialisto išvados nustatyta, kad šauta buvo iš ne mažesnio kaip 2,5 metro atstumo, šūvio kryptis nežymiai iš kairės į dešinę ir nežymiai iš viršaus žemyn, šuns esančio natūralioje padėtyje (jam stovint ant keturių kojų) atžvilgiu. Taigi kaltinamasis šovė ne tiesiai nuo kelio vidurio, bet nežymiai iš kairės pusės į dešinę, apie 15-20 laipsnių kampu, todėl turėjo matyti šuns dešinį šoną, t. y., kad šuo su liemene, kuri pažymėta Lietuvos Respublikos valstybės ženklais ( kurių spalvos raudona, balta, geltona, žalia), su užrašu „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“. Be to pažymėtina, kad įvykio metu švietė saulė, todėl, šuniui judant, turėjo būti aiškiai matomas 3,8 cm. pločio ir 30,5 cm. ilgio šuns antkaklis – šviesą atspindinti juosta, uždėta ant šuns krūtinės.

Kaltinamasis A. K. aiškino, jog nesitaikė su šautuvu į gyvūną, tačiau pagal šuns sužalojimus matyti, jog buvo pataikyta į judančio šuns gyvybiškai svarbius organus: kaklą, krūtinę, širdį, plaučius. Liudytojas E. D. parodė, jog girdėjo kaltinamąjį kalbant įvykio vietoje, kad jis „prisitaikė ir šovė“. Liudytojas G. R. taip pat parodė, jog A. K. įvykio vietoje nurodė, kad pamatė atbėgantį šunį, išsigando, manė, kad šuo puls, nusiėmė šautuvą nuo peties, prisidėjo prie peties ir nušovė, gestais parodė kaip nusiėmė šautuvą ir nukreipė į šuns pusę.

Byloje nenustatyta, jog kaltinamajam grėsė koks nors akivaizdus pavojus, nėra įrodymų, kad šuo puolė. Liudytojas V. S. parodė, jog kontakto su šunimi niekada nebuvo praradęs, šuo bėgo ristele, šuns elgesys nerodė, kad jis kažką pastebėjo, prieš šūvį negirdėjo jokių garsų. Liudytojo parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nustatyta, kad po šūvio šuo nuvirto ant šono tiesiai, išilgai kelio vėžės. Jei daryti prielaidą, kad šuo puolė kaltinamąjį, tuomet šuns kūno padėtis turėjo būti rasta pasisukusi link kaltinamojo stovėjimo vietos. Artimo šūvio pėdsakų nerasta, įspėjamojo šūvio nebuvo. Todėl teismas sprendžia, kad reikalingumo, būtinumo nušauti šunį nebuvo, grėsmė kaltinamojo sveikatai ir gyvybei nekilo. Teismo vertinimu, jei ir būtų kilusi grėsmė kaltinamojo sveikatai, kaltinamasis turėjo galimybę paleisti įspėjamąjį šūvį ir taip baidyti šunį, galėjo gintis su šautuvo buože, ar pagaliu, ar panašiai.

Taip pat atsižvelgtina į tai, jog medžioklė yra padidinto pavojaus veikla, o kaltinamasis yra profesionalus medžiotojas, turintis daug žinių apie gyvūnų elgesį, apie ginklus. Todėl teismas netiki kaltinamojo A. K. aiškinimu, kad jis nesitikėjo, negalvojo, jog gali nušauti šunį. Kaltinamasis šaudamas privalėjo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvūnams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, privalėjo žinoti, kad draudžiama taikytis į nemedžiojamus gyvūnus, kad draudžiama šaudyti iš graižtvinio šautuvo, kai negalima nustatyti, kur lėks kulka (Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikos teritorijoje 65p., 72.7p., 72.10p.). Tačiau kaltinamasis, pamatęs šunį, nieko nelaukdamas be gailesčio nušovė gyvūną. Toks kaltinamojo elgesys su gyvūnu yra neteisėtas ir įžūlus. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog gyvūno nužudymas yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais. Teismo vertinimu kaltinamasis suvokė, jog šauna iš galingo ginklo - graižtvinio šautuvo su galingais medžiokliniais šoviniais, skirtais stambiems gyvūnams medžioti, į nemedžiojamą gyvūną - šunį, dėl ko gyvūnas gali žūti ir tokių pasekmių norėjo.

Kaltinamojo A. K. versija dėl rikošeto paneigta specialistų išvada, specialistų paaiškinimais teisme. Specialistas A. J. paaiškino, kad, jei kulkos deformacija būtų prieš patekimą į šuns organizmą nuo kokio nors kieto daikto, tada kulka turėjo suskilti, kulkos įėjimo anga būtų buvusi kitokia, bet žaizda to nerodo. Rikošetas sukelia skilimą, tada būtų galėję būti keli pažeidimai, priklausomai nuo kulkos suskilimo. Vien tik švininė šerdis tokių sužalojimų negalėjo padaryti. Specialistas E. B. paaiškino, jog pagal kulkos skeveldrų suskilimą negalima teigti ar tai rikošetas ar ne, tačiau pagal žaizdą matyti, kad rikošeto nebuvo. Kulkos apvalkalo radimo vieta neturi jokios reikšmės.

Civilinis ieškovas - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinė teisme patikslintame ieškinyje nurodė, kad sunaikinto turto – tarnybinio šuns Ramzio vertė yra 10000 eurų (4t., b.l.179-185). Neabejotina, kad gyvūnas - šuo yra turtas. Dėl to yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 5p.).

Atsižvelgiant į nustatytą sunaikinto svetimo turto vertę tikslintina teisme prokuroro 2017-03-14 rašytiniu prašymu pakeistame kaltinime (4t., b.l.131) nurodyta faktinė aplinkybė - sunaikinto svetimo turto vertė: vietoje 10000 eurų nurodant 8081,91 eurų. Kadangi 8081,91 Eur suma neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl kaltinamojo A. K. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis sunaikino svetimą turtą, kurio vertė 8081,91 eurų, t. y. sunaikinto turto vertė viršija 5MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos.

Iš eksperimento atlikimo protokolo (3t., b.l.1-10) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas įtariamojo A. K. parodymams patikrinti. Eksperimento metu bandymus paprastai atlieka asmenys, kurių parodymai tikrinami, arba specialiai tam pakviesti asmenys. Įtariamasis, jo gynėjas turėjo teisę dalyvauti atliekant eksperimentą. Nustatyta, kad apie eksperimento atlikimą nebuvo pranešta įtariamajam A. K. ir jo gynėjui. Liudytojas Z. P. patvirtino šią aplinkybę. Kadangi eksperimentas buvo atliktas nedalyvaujant įtariamajam ir jo gynėjui, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovauja eksperimento protokole nustatytais duomenimis (3t., b.l.1-10). Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys (BPK 20 str. 4d.).

Byloje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje 2016-09-27 pradėjo VSAT prie VRM Pagėgių rinktinės ikiteisminio tyrimo skyrius dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, pagal LR BK 187 str. 2d. Liudytoja E. L. parodė, jog padarė techninę klaidą. Liudytojas Z. P. parodė, kad tyrimas buvo pradėtas dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, pagal 2 dalį, vėliau tyrimas buvo koreguotas. Nustatyta, kad 2016-09-28 A. K. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 187 str. 2d., t. y. dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu (2t., b.l.164-165). 2016-10-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Ž. ikiteisminį tyrimą pavedė organizuoti Tauragės AVPK viršininkui M. D. (1t., b.l.21). 2016-12-19 prokuroro reikalavimu (1t., b.l.20) ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 187 str. 1d., pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 str. 1d., 310 str. 1d. 2016-12-19 A. K. pareikštas įtarimas pagal BK 310 str. 1d., BK 187 str. 1d. (2t., b.l.194-195). Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nenustatyta.

Civilinis ieškovas - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo A. K. 10577,29 eurų turtinės žalos atlyginimą: sunaikinto turto (šuns) vertę - 10 000 Eur ir kitas patirtas išlaidas - 577,29 Eur, kurias sudaro 17,38 Eur išlaidos už patologinius šuns tyrimus, 351,84 Eur atsisveikinimo su šunimi ceremonijos išlaidos, 208,07 Eur išlaidos už Lietuvos kariuomenės vado 2017-02-14 raštu Nr. LVS-68 pateikto dokumento vertimą iš anglų k. į lietuvių k. (4t., b.l.179-185).

Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio 1dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.