Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, byloje išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės skaičiavimu, siekiant patenkinti sūnaus K. poreikius, jo išlaikymui į mėnesį reikalinga apie 552 svarai (711,27 Eur.). Šią sumą sudaro išlaidos: maistas - 100 svarų (128,90 Eur), kelionė į mokyklą - 20 svarų (25,78 Eur), akiniai - 10 svarų (12.89 Eur), vitaminai - 5 svarai (6.44 Eur), mokyklinė apranga metams - 150 svarų (193,35 Eur), mėnesiui apie 12 svarų (15.46 Eur), apranga ir avalynė - 30 svarų (38,67 Eur), laisvalaikiui - 30 svarų (38,67 Eur), ekskursijos - 10 svarų (12.89 Eur), kirpykla - 5 svarai (6.44 Eur), būsto nuoma - 106 svarai (131,47 Eur), mokesčiai - 86 svarai (110,85 Eur).

R. B. poreikiams patenkinti, ieškovės skaičiavimu, į mėnesį reikalinga apie 537 svarai (691.94 Eur.): maistas - 100 svarų (128,90 Eur), kelionė į mokyklą - 20 svarų (25,78 Eur), vitaminai - 5 svarai (6.44 Eur), mokyklinė apranga metams 150 svarų (193,35 Eur), mėnesiui apie 12 svarų (15.46 Eur), apranga ir avalynė - 30 svarų (38,67 Eur), laisvalaikiui - 30 svarų (38,67 Eur), ekskursijos - 10 svarų (12.89 Eur), kirpykla - 5 svarai (6.44 Eur), būsto nuoma - 106 svarai (131,47 Eur), mokesčiai - 86 svarai (110,85 Eur).

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė su vaikais ir sugyventiniu gyvena Jungtinėje Karalystėje, nuomojasi būstą. Ten vaikai lanko mokyklą. Ieškovė gauna išmoką vaikams, kuri nuo 2016 liepos 1 d. sumažinta iki 80 svarų. Pažymėjo, kad ieškovė gauna tik vieną išmoką - 80 svarų per savaitę abiems vaikams. Nurodė, kad ieškovės gaunamos pajamos nėra reguliarios, jos svyruoja nuo turimo darbo, todėl būna laikotarpių, kai ji negauna atlyginimo. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad už birželį ieškovė per mėnesį gavo 574.26 svarus atlyginimo. Už vaikus gavo po 115 svarų per savaitę, t.y. 460 svarų į mėnesį, ir dar liepos 4 d. gavo 137,60 svarų. Sumažinus ieškovei mokamą išmoką už vaikus iki 80 svarų per savaitę, per mėnesį gaunasi 320 svarų. Ieškovė moka 425 svarus už būsto nuomą, gyvena keturi asmenys, todėl ta suma padalinta iš 4 asmenų. Kiti mokesčiai taip pat paskaičiuoti pagal gyvenančių asmenų skaičių. Ieškovei su vaikais (trims asmenims) tenkanti dalis už dujas sudaro 60 svarų, vanduo 27 svarai, šiukšlės 54 svarai, internetas ir telefonas 37 svarai, elektra 30 svarų. Viso išlaidos turtui 526,75 svarai. Be to, ieškovė J. B. išlaiko butą, esantį Lietuvoje, t.y. ieškovė moka 42,57 eurus paskolą už butą, 40 eurų už renovaciją, 60 eurų moka skolą B. pagal teismo sprendimą, kuriuo iš ieškovės prisiteista pusė sumos už kreditą pagal B. ieškinį, kurį vykdo antstolė M.. Ieškovės išlaidos už turtą Lietuvoje sudaro 142,57 eurus, tai yra 120 svarų. Iš viso ieškovės išlaidos sudaro 646,75 svarų sumą. Maistui, transportui, higienai, laisvalaikiui ir kitoms išlaidoms lieka apie 387 svarus. Iš tų ieškovei liekančių pinigų sudėtinga patenkinti išaugusius abiejų vaikų poreikius. Pagal vaiko poreikių lentelę, K. poreikiams reikalinga 541 svaras, t.y. 700 eurų. Atėmus vaikams gaunamas išmokas, nepadengta vaiko poreikių suma sudaro 396 eurus. R. išlaidos apskaičiuotos analogiškai, jo išlaidos mažesnės, tačiau viršija 300 eurų. Todėl Išlaikymo priteisimas po 150 eurų iš atsakovo kiekvienam vaikui atitiktų vaikų poreikius ir juos tenkintų. Atsakovas nurodo, kad turi finansinių įsipareigojimų, tačiau tokių pačių įsipareigojimų turi ir ieškovė, t.y. būsto paskola, renovacija. Atsakovas nurodė, kad patiria buto išlaikymo išlaidas, tačiau iš pateiktos nuomos sutarties matyti, kad butas yra išnuomotas, vadinasi, jo išlaikymo išlaidų atsakovas nepatiria. Ieškovės atstovės paskaičiavimu, atsakovas vidutiniškai su kelionpinigiais ir kitomis išmokomis gauna 1464 eurus per mėnesį, todėl akivaizdu, kad yra finansiškai pajėgus teikti vaikams po 150 eurų išlaikymą, kuris užtikrintų vaikų laisvalaikį, lavinimą, pomėgius. Nėra jokių priežasčių apsiriboti tik minimalių vaikų poreikių tenkinimu, kaip nurodo atsakovas. Šalių sūnus K. yra paauglys. Iš ieškovės paaiškinimų atstovei žinoma, kad vaikas nelanko būrelių, jis leidžia laisvalaikį klausydamas muzikos, žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Tai vaiko pomėgiai, jo laisvalaikio poreikiai. Be to, laikas, praleidžiamas prie kompiuterio ir klausantis muzikos duoda naudos, nes lavinama vaiko vaizduotė, mąstymas. Tai geriau, nei vaikui būti gatvėje. Todėl mano, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė turėti muzikos grotuvą Ipod, kompiuterį, žaidimų kompiuterį Playstation.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia po 2010 m. kovo 30 d. priteisto išlaikymo atsiradusiomis papildomomis sūnų Kasparo ir R. B. priežiūros išlaidomis. Kauno miesto VTAS nuomone, natūralu, kad augant vaikui, keičiasi jo poreikiai ir atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos, t. y. reikalingos didesnės piniginės lėšos jo išlaikymui. Nuo to laiko, kai iš atsakovo G. B. buvo priteistas šalių sūnums K. ir R. išlaikymas, praėjo šešeri metai. Per šį laikotarpį galėjo padidėti vaikų poreikiai ugdymui, mitybai, aprangai, avalynei, sveikatai, laisvalaikiui ir kt. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai. Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su protingais jo poreikiais. Nepilnamečiai K. B. ir R. B. gyvena su mama J. B., kuri kasdien tenkina sūnų poreikius, todėl jai geriausiai yra žinomos patiriamos jų išlaikymo išlaidos. Ieškovė yra nurodžiusi, kad K. poreikių užtikrinimui per mėnesį reikia 711,27 Eur, o R. - 691,94 Eur. Šiuo metu iš atsakovo sūnums priteistas išlaikymas sudaro po 200 Lt (57,92 Eur) kiekvienam, todėl manytina, kad jo nepakanka nepilnamečių K. B. ir R. B. poreikių patenkinimui. Remdamasis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, Kauno miesto VTAS pritaria iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnums Kasparui ir R. B. padidinimui (1 t., b.l. 144-145).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (moti­nos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iš­laikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pa­grindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasi­keitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai K. B., gimęs (duomenys neskelbtini)ir R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir atsakovo vaikai (1 t. b.l. 136-137). Iš Liteko duomenų nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimu. Šiuo teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje įrašyta, kad santuoką nutraukus, vaikų K. B. ir R. B. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina J. B., taip pat įrašyta sąlyga, jog vaikų materialinio išlaikymo klausimas išspręstas 2010-03-30 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr.2-266-217/10 ir šiuo klausimu ginčo tarp pareiškėjų nėra (civ. byla Nr. 2-731-737/2011).

Iš byloje pateiktos Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-03-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-266-217/10 nustatyta, kad teismas patvirtino tarp pareiškėjų sudarytą taikos sutartį, kuria pareiškėjas G. B. įsipareigoja mokėti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B., (duomenys neskelbtini) ir R. B., (duomenys neskelbtini), periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 200 litų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas, konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, ieškovė su nepilnamečiais vaikais išvyko iš Lietuvos ir šiuo metu nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje. Pagal byloje pateiktus duomenis, K. B. nuo 2014-09-05 mokosi Hall Cross Academy mokykloje, o R. nuo 2013-09-04 mokosi Town Field pradinėje mokykloje (b.l. 65, 70).

Ieškovė 2016-03-24, t.y. praėjus šešeriems metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas atsakovo teiktinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams Kasparui ir Rokui, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti minėta Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant nuo 200 litų (kas sudaro 57,92 Eur) iki 150 Eur kiekvienam vaikui. Tokį reikalavimą ieškovė motyvuoja pasikeitusiais nepilnamečių vaikų poreikiais, jiems išaugus ir tapus paaugliais, apsigyvenus Didžiojoje Britanijoje ir lankant mokyklas.

Atsakovas mokėti didesnį išlaikymą nesutinka, motyvuodamas tuo, kad vaikų poreikiams patenkinti pilnai pakanka ieškovei mokamos pašalpos vaikams. Be to, atsakovo vertinimu, vaikų poreikiai yra padidinti – jiems nėra reikalingas žaidimų kompiuteris Playstation, planšetė ir kompiuteris, grotuvas Ipod, taip pat yra per didelė suma skiriama atostogoms. Atsakovas taip pat teigė, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti vaikams didesnio išlaikymo.

Iš atsakovo argumentų matyti, kad jis neginčija būtinųjų vaikų poreikių ir jiems patenkinti patiriamų išlaidų dydžio (maistui, kelionei į mokyklą, vaistams ir vitaminams, higienos prekėms, mokyklinei aprangai, kirpyklai, ekskursijoms ir laisvalaikiui, būsto nuomai ir mokesčiams už komunalines paslaugas). Tačiau pagal poreikių lentelėse nurodytas sumas, vien šių poreikių tenkinimui K. reikalinga 459 svarų (kas atitinka 532,87 eurų ), o R. 453 svarų (kas atitinka 525,90 eurų) suma.

Todėl teismas vertina, jog tarp šalių nėra ginčo, kad per šešerių metų laikotarpį nuo 2010-03-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-266-217/10 priėmimo, kai šalių susitarimu buvo nustatytas išlaikymas, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė - jie išaugo.

Nustatyta, kad abu vaikai gyvena Didžiojoje Britanijoje, ten lanko mokyklas, kur būtina įsigyti mokyklines uniformas, kitas mokymuisi reikalingas priemones. Neabejotina, kad 12 ir 14 metų paaugliams reikalingos didesnės lėšos jų maistui, aprangai, higienai, transporto išlaidoms. Teismo vertinimu, tokio amžiaus nepilnamečių vaikų lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui taip pat reikalingas ir kompiuteris, televizorius, o taip pat reikalingos išlaidos jų atostogoms bei jų pomėgius atitinkančioms laisvalaikio reikmėms. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovės nurodyti ieškinyje ir poreikių lentelėse patikslinti šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra nepagrįstai padidinti ar neprotingi.

Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas vertina ir tą aplinkybę, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais išvyko nuolat gyventi į Didžiają Britaniją. Atsakovas teigia, kad vaikų išvykimas į kitą valstybę nebuvo su juo suderintas. Ieškovė šios aplinkybės nepaneigė. Tokiu atveju vertintina, kad ieškovė, savo iniciatyva išvykdama nuolatinai gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją ir žinodama, kad šioje valstybėje pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, sąmoningai prisiėmė su tuo susijusią padidėjusių išlaidų naštą.

Nustatyta, kad ieškovė, gyvendama Didžiojoje Britanijoje, gauna išmoką vaikams, kuri, kaip matyti iš Mokesčių ir Muitų inspekcijos pateiktų pažymų, kreipimosi į teismą metu per savaitę sudarę sudarė 114,80 svarų per savaitę ir apie 470 svarų (545,62 Eur) per mėnesį, o nuo 2016-07-04 išmoka sumažinta iki 80,43 svarų per savaitę ir per mėnesį sudaro apie 320 svarų (371,48 Eur), (1 t. b.l. 181-184, 2 t. b.l. 66-68). Kaip matyti, ieškovė, apskaičiuodama vaikams reikalingo išlaikymo dydį, išskaičiuoja gaunamų išmokų dydį ir vertina, kad sūnaus K. išlaikymo išlaidos sudaro 396,12 eurų, o sūnaus R. – 334 eurus. Taigi akivaizdu, kad iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis sudaro mažesniąją vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų dalį, o didesniąją išlaidų dalį ieškovė pasilieka sau.

Vertinant atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą, pažymėtina, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis jo trijų mėnesių gaunamos pajamos su priedais sudaro 4394,23 eurus, t.y. 1464,74 Eurų per mėnesį. Atsakovas teigia, kad turėtų būti vertinamas tik jo gaunamas pagrindinis atlyginimas, kuris per tris mėnesius sudaro tik 1568,66 euro, o kiti pinigai nevertintini, nes tai yra jo gauti dienpinigiai, butpinigiai ir maistpinigiais kelionių metu, kuriuos beveik visus jis išleidžia būdamas komandiruotėse.

Su šiais atsakovo argumentais teismas nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų įvertinti realias atsakovo patiriamas išlaidas kelionių komandiruočių metu. Be to, išlaikymas nepilnamečiams vaikams išieškomas ne tik iš darbo užmokesčio, bet ir iš visų kitų pajamų rūšių (CK 3.109 str.).

Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas turi nekilnojamojo turto – jam asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita šio buto dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei. Butui taikoma hipoteka (1 t. b.l. 59-61). Duomenų apie šalims priklausančias transporto priemones nėra.

Pagal atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus ir jo paskaičiavimus nustatyta, kad atsakovo mokami mokesčiai ir paskolos sudaro nuo 341 euro iki 400 eurų per mėnesį (1 t. b.l. 20-46). Taigi, sumokėjus šiuos mokesčius, atsakovui dar lieka apie 1064 -1123 eurų suma.

Atsakovės gaunamos pajamos sudaro apie 574 svarus (668,35 Eur). Ji taip pat moka paskolą už minėtą butą (duomenys neskelbtini), už jo renovaciją, taip pat moka per antstolę G. B. priteistą skolą. Jos mokami mokesčiai sudaro apie 142 Eur per mėnesį, taip pat ji patiria išlaidas būsto nuomai, mokesčiams Didžiojoje Britanijoje, kurios vidutiniškai sudaro apie 179 svarus (207,80 Eur), (2 t. b.l. 87-107, 1 t. ).

Todėl teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Aptarti duomenys nepatvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis būtų sunki ar ženkliai blogesnė nei ieškovės.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovas rūpinasi nepilnamečiais vaikais tik mokėdamas jiems priteistą indeksuotą 57,92 Eur dydžio išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šiuo metu turėtų papildomų, didesnių nei nustatyta teismo sprendimu, išlaidų vaikų išlaikymui. Todėl vertina, jog atsakovas nepilnamečių sūnų K. ir R. išlaikymui turėtų skirti ne mažiau kaip po 150 Eur kiekvienam, o ieškovė skirtų kitą didesnę dalį. Teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai išaugo, yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Kadangi tinkamą išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami sveiki ir darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikams augti ir vystytis. Todėl pakeistina Jonavos rajono Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-266-217/10 patvirtintos taikos sutarties sąlyga dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, priteisiant iš atsakovo G. B. nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2016-03-24) iki nepilnamečių vaikų pilnametystės išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovei išaiškintina, kad vaikų išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.203 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas).

Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams turėtų mokėti 66,29 Eur žyminį mokestį (92,08 Eur x 12 x 2) x 0,03 proc. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str.1 d.).

Ieškovė prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro: 122 Eur išlaidos už dokumentų vertinimus (2 t., b.l. 9, 113), 500 Eur atstovavimo išlaidos (2 t., b.l. 10-12). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo G. B. ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 122 Eur už dokumentų vertinimą bei 500 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 622 Eur. (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis (0,54 Eur (1 t., b.l. 2)) yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-266-217/10 patvirtinta taikos sutartimi iš atsakovo G. B. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. B., (duomenys neskelbtini)., ir R. B., (duomenys neskelbtini) dydį ir nuo ieškinio pareiškimo dienos (2016-03-24) priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. B. ir R. B. priteisto iš atsakovo G. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 122 Eur už dokumentų vertinimą bei 500 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 622 Eur.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,29 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.