- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-811-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01139-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Procesas nutrauktas.
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė (pirm.)
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos apsaugos ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. R. Z., notarė V
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės A. K. ieškinio priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos apsaugos ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl palikimo perėmimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – J. R. Z., notarė V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarės V. K. išduotus 2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. balandžio 18 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimus į palikimą, atsiradusį po J. U. mirties atkūrus jo nuosavybės teisę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė ieškovei A. K. dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Nurodė, kad priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.
3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra turtinio pobūdžio. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus, ieškinio suma sudarytų 96 030,95 Eur (žemės sklypo vertė ir piniginių lėšų vertė). Pateikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtina 75 proc. žyminio mokesčio už atitinkamą procesinį dokumentą (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Teismas nurodė, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui, mokėtina žyminio mokesčio suma sudarytų 1 666 Eur. Kadangi ieškovė sumokėjo 110 Eur, todėl likusi nesumokėta dalis – 1 556 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė A. K. (toliau – apeliantė) prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei juo disponuoti. Taip pat prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo ir ieškovės A. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę primokėti žyminį mokestį už reiškiamą ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio apskaičiavimą, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino kasacinio teismo praktiką ir nesivadovavo šiai bylai aktualia jau suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir žemesniųjų teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.
4.2. Apeliantės vertinimu, ieškinio patenkinimo atveju ieškovė įgis tik teisę paveldėti palikėjo turtą, tačiau paties turto neįgis, todėl ieškovės reikalavimas dėl palikimo priėmimo / perėjimo sandorio nuginčijimo laikytinas neturtiniu. Pripažinus negaliojančiais palikimo perėjimo valstybei liudijimus, t. y. teismui nusprendus, kad šiuo konkrečiu atveju valstybė negalėjo būti palikimo paveldėtoja (perėmėja), bus atnaujinta ir tęsiama J. U. palikimo paveldėjimo procedūra pas notarą, kuris spręs kuriems paveldėtojams išduoti paveldėjimo teisės liudijimus.
4.3. Apeliantė nurodo, kad ieškovės ieškinio priėmimo klausimas sprendžiamas 3 mėnesį. Ieškovė teikia antrąjį atskirąjį skundą ir lieka neišspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Per šį laiką, kol teismuose sprendžiami procesiniai ieškinio priėmimo klausimai, yra tiesioginė rizika, jog teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba gali tapti neįmanomas – notarė nebeturės galimybės tęsti paveldėjimo procedūros, nes nebeliks paveldimo turto. Ieškovės nuomone, šios užsitęsusios netipinės situacijos atveju, apeliacinės instancijos teisme turi būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas arba kiek įmanoma skubiau išnagrinėtas šis atskirasis skundas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CPK 5 straipsnyje, tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-366-236/2016; Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį pašalinti procesinio dokumento trūkumus. Vis dėlto nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1349 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1349). Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Ši nuostata taikoma procesiniams dokumentams, paduotiems po Įstatymo Nr. XIV-1349 įsigaliojimo, t. y. po 2023 m. sausio 1 d. (Įstatymo Nr. XIV-1349 6 straipsnis, 14 straipsnio 1, 3 dalys). Kitaip tariant, teismo nutartis pašalinti ieškinio trūkumus, kai pats ieškinys paduotas po 2023 m. sausio 1 d., t. y. galiojant naujai CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijai, atskiruoju skundu neskundžiama.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, o gavęs apeliantės atskirąjį skundą, nepagrįstai jį priėmė.
10. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
11. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Dėl to apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
12. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).
13. Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti 2023 m. liepos 20 d. nutarties, atskirojo skundo argumentų, susijusių su šios nutarties teisėtumu, nenagrinėja.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netenkina apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliacinis procesas nutrauktinas ir pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustato naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Nustatyti ieškovei A. K. terminą iki 2023 m. rugsėjo 18 d. pašalinti ieškinio trūkumą, nustatytą Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartyje, t. y. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (žyminį mokestį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).