- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-02
- Bylos Nr.
- e2YT-12119-1019/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05307-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. K., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. S. priėmė sutuoktinio S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis S. S. Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos vyro mirties liko turtas: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės buvo registruotos pareiškėjos vardu, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Mirus vyrui, nei pareiškėja, nei niekas kitas dėl S. S. palikimo priėmimo notarine tvarka nesikreipė, paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta. Tai patvirtina pridedamas Testamentų registro išrašas, kuriame nėra užfiksuoti palikimo priėmimo faktai, notarės D. J. liudijimas. Sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) m., taigi paveldėjimo santykiams taikomos 1964 m. red. Civilinio kodekso nuostatos. Sutuoktinio palikimą priimti turėjo per šešis mėnesius nuo jo mirties (CK 587 str. 3 d.). Į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, kadangi turtą šiuo laikotarpiu priėmė ir pradėjo palikimą valdyti faktiškai (CK 587 str. 2 d.). Pareiškėja rūpinosi turtu (butu), juo naudojosi kaip savu, jame toliau gyveno, prižiūrėjo, mokėjo nustatytus mokesčius. Tai patvirtina ir pridedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, kurioje užfiksuoti mokėjimai, atlikti (duomenys neskelbtini) dienomis (t. y. šešių mėnesių laikotarpiu po sutuoktinio mirties). Taip pat palikimą priėmė, perimdama mirusiajam priklausiusius namų apyvokos daiktus, baldus, pinigines lėšas (grynuosius pinigus) ir kt. Pareiškėja neseniai kreipėsi į notarą dėl buto dovanojimo sutarties sudarymo, tačiau sužino, kad norėdama disponuoti turtu, turi persiregistruoti turtą savo vardu, tam reikia sutvarkyti paveldėjimo reikalus.
Suinteresuotas asmuo L. K. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras S. S. Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad S. S. šeiminė padėtis – miręs santuokoje; jo sutuoktinė – J. S.; vaikai: L. K.
Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruotų pareiškėjos vyro S. S. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų sudarytų palikėjo testamentų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarės biuro (duomenys neskelbtini) Liudijime nurodyta, kad į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biurą įpėdiniai po S. S. mirties nesikreipė, paveldėjimo byla iki (duomenys neskelbtini) užvesta nebuvo.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. priėmė sutuoktinio S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas (nuo (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos vardu. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio S. S. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kuris numatė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtina, kad minėtas butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir S. S. nuosavybė pastarojo mirties momentu.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
S. S. mirties dieną galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po S. S. mirties pareiškėja, būdama pirmosios eilės įstatyminė jo įpėdinė (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėja palikimą po jo mirties iš karto pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę.
Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Suinteresuotas asmuo L. K. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pareiškėjos pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus po jos vyro S. S. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja byloje pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) raštą Dėl informacijos pateikimo, kuriame pateikiami duomenys apie mokėjimus už komunalines paslaugas pagal atsiskaitymo knygelę Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti mokėjimai, atlikti (duomenys neskelbtini) dienomis (t. y. šešių mėnesių laikotarpiu po sutuoktinio mirties). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje apie atsiskaitymą už suteiktas paslaugas nurodyta, kad objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), už suteiktas komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini) skolų neturi. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja palikimą priėmė, perimdama mirusiajam priklausiusius namų apyvokos daiktus, baldus, pinigines lėšas (grynuosius pinigus) ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, kad pareiškėja J. S. priėmė sutuoktinio S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos J. S. subjektinėmis teisėmis įforminant S. S. palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. S., paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.